Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 1) 2001 m. birželio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 118 straipsnio 3 dalį (LR BK galiojo iki 2003-05-01) galutine 4 m. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 m.; 2) 2012 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį 5 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; 3) 2012 m. spalio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 24 parų arešto bausme; 4) 2013 m. sausio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme; 5) 2014 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 6) 2014 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str., 290 str. galutine subendrinta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausme; 7) 2014 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), LR BK 245 straipsnį (2 veikos) galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 7 mėnesiams bausme; 8) 2017 m. rugsėjo 6 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme; 9) 2017 m. rugsėjo 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2019-02-22 paleistas iš Vilniaus pataisos namų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2019-08-17 apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini). vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Liudytojas E. T. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jis jo buvęs bendradarbis. Jį kviečia liudytoju dėl automobilio. Praeitais metais, nepamena kurį mėnesį, buvo vasara, pardavė BMW markės automobilį V. J.. Kai jis nusipirko šį automobilį, juo naudojosi neilgai. Asmuo, iš kurio pirko transporto priemonę, gali būti A. Š.. Automobilį pirko už 450 eurų, jo neregistravo VĮ „Regitra“. Neregistruotą automobilį palaikė apie porą savaičių ir tada jį už 350 eurų pardavė V. J.. Su juo surašė skolos raštelį, nes jis iškart neturėjo visų pinigų sumokėti už pirkinį. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nesurašė. Tą pačią dieną, kai pasirašė skolos raštelį, V. J. pasiėmė automobilį. Jam nėra žinomos aplinkybės, kad V. J. skolinosi pinigus ne transporto priemonės pirkimui, o kitoms reikmėms. Po pardavimo su parduotu automobiliu pats nevažinėjo. Nematė, kad V. J. važinėtų BMW automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs aplinkybę, jog V. J. nuo rugpjūčio 4 d. važinėja su parduotu automobiliu, nes padarė tokią prielaidą, kad jei pirko, tai ir važinėja, bet pats jo važiuojančio nematė. Kai su kaltinamuoju pasirašė skolos raštelį, šį faktą matė jo draugė I. N. ir jo pusbrolis L. P.. Tik per televizijos laidą „F.“ pamatė įvykio aplinkybes, dėl kurių kaltinamas V. J.. Iš bendradarbių girdėjo, kad V. J. tą dieną tą patį BMW automobilį vairavo neblaivus, o jis tuo metu buvo Kaune. Transporto priemonės, nusipirktos iš A. Š., neregistravo ir tiek. V. J. jam sakė, kad nori automobilio, todėl jam automobilį ir pardavė. Nebuvo susipykęs su V. J., neturi jokių priežasčių jo kažkuo kaltinti. Jis V. J. pardavė automobilį ir jam kartu perdavė transporto priemonės raktelius, dokumentus, viską jam padavė į rankas. Tada sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. V. J. parduotas automobilis stovėjo prie darbo, jis ten su juo ir pasirašė skolos raštelį. Po pardavimo transporto priemonė ir toliau visada stovėdavo prie darbo. Automobilis BMW buvo nuvarytas į garažą iš kiemo, kuriame jis stovėjo. Nežino, kas vairavo automobilį iš garažo į garažą. Jis iš V. J. už parduotą automobilį yra atgavęs 120 eurų, daugiau pinigų jis jam negrąžino, nes jų neturi. V. J. draugę žino, bet su ja nebendrauja. Neturi pretenzijų į parduotą automobilį. Neklausė ir nežinojo, ar V. J. turėjo teisę vairuoti automobilį. Nematė V. J., važiuojančio jam anksčiau priklausiusiu automobiliu BMW. Parduotą automobilį kaltinamajam perleido prie darbo esančiame kieme. Po pardavimo buvo matęs automobilį garaže, esančiame darbovietės kieme. Jis, pardavęs automobilį, jo daugiau nevairavo. Perleidęs automobilį, matė jį tvarkomą garaže. Nematė ir nežino, kas po pardavimo tą automobilį tvarkymui nuvarė į garažą. Parduotą automobilį BMW garaže tvarkėsi pats V. J.. Dėl parduoto automobilio V. J. jam neturėjo jokių pretenzijų. Buvo su juo susitikęs po pardavimo. Jo darbovietės adresas V. gatvėje, jos pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kad V. J. automobilį BMW būtų prisiregistravęs. Po pardavimo jo neklausė, kodėl jis neprisiregistruoja automobilio VĮ „Regitra“. Nematė, kad kitas asmuo būtų vairavęs jo V. J. parduotą transporto priemonę, ir nematė, kad jis kitam asmeniui duotų jos raktelius. Po pardavimo nematė, kad apskritai kažkas vairuotų jo parduotą automobilį. Nežino tokios aplinkybės, kad po pardavimo V. J. būtų dar kažkam kitam perdavęs transporto priemonę. Darbe irgi nebuvo kalbų, kad jo parduotas automobilis priklauso kitam žmogui, o ne V. J.. Nepasakys, kada paskutinį kartą matė V. J. su parduota transporto priemone. Neprisimena, kada tas įvykis įvyko dėl V. J. automobilio vairavimo būnant neblaiviam. Nežino, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai jis paskutinį kartą matė V. J. prie parduoto automobilio iki įvykio dienos.

Motyvuojamoji dalis

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. J. 2019-08-17 22.59 val. nustatytas 2,08, o 23.21 val. - 1,94 promilių girtumas (1 t., b. l. 22).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad A. Š. pateikė pažymą iš VĮ „Regitra" apie pasikeitusių transporto priemonės registravimo duomenų registravimą (naujas savininkas nurodytas E. T.), E. T. pateikė 2019-07-15 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad pardavėjas A. Š., pirkėjas E. T., skolos raštelį, iš kurio matyti, kad V. J. E. T. skolingas 350 eurų (1 t., b. l. 60-63, 70-74).

LR BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaip minėta, nors V. J. aiškino, kad jis neturėjo transporto priemonės - automobilio BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau bylos medžiaga liudija priešingai. Teisme liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad transporto priemonė BMW jam priklausė nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio vidurio, 2019 m. liepos 15 d. šį automobilį pardavė E. T., VĮ „Regitra“ įregistravo pirkimo–pardavimo sutartį, kitą dieną, t. y. liepos 16 d., parduotą automobilį išregistravo. Liudytojas E. T. taip pat teismui patvirtino, kad jis iš A. Š. buvo įsigijęs BMW markės automobilį, bet jį vėliau už 350 eurų pardavė V. J., su juo surašė skolos raštelį, nes V. J. iškart neturėjo visų pinigų sumokėti už pirkinį, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nesurašė, tą pačią dieną, kai pasirašė skolos raštelį, V. J. automobilį pasiėmė, kartu jam perdavė transporto priemonės raktelius, dokumentus, viską jam padavė į rankas. Taip pat teigė, kad jis pats, pardavęs automobilį, jo daugiau nevairavo, nežino tokios aplinkybės, kad po pardavimo V. J. būtų dar kažkam kitam perdavęs transporto priemonę, darbe irgi nebuvo kalbų, kad jo parduotas automobilis priklauso kitam žmogui, o ne V. J., taip pat tvirtino matęs darbo garaže V. J., tvarkantį įsigytą transporto priemonę. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, tokius jų duotus parodymus patvirtina ir liudytojų pateikti rašytiniai dokumentai - pažyma iš VĮ „Regitra" apie pasikeitusių transporto priemonės registravimo duomenų registravimą (naujas savininkas nurodytas E. T.), 2019-07-15 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad pardavėjas A. Š., pirkėjas E. T., skolos raštelis, iš kurio matyti, kad V. J. E. T. skolingas 350 eurų. Aukščiau įvardintos aplinkybės paneigia kaltinamojo paaiškinimus, kad jis transporto priemonės BMW nebuvo įsigijęs, o transporto priemonės savininkas buvo asmuo, vardu L.. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad V. J. negalėjo įvardinti šio L. kokių nors tikslesnių anketinių duomenų. V. J., pasisakydamas dėl byloje esančio skolos raštelio, teigė, kad jis E. T. po pasirašymo buvo skoloje ne 350 eurų, o 400 eurų, skolinosi pinigus savo reikmėms, dalį pinigų išleido baliams, reikėjo už butą susimokėti. Tačiau, kaip rodo bylos aplinkybės, tokie kaltinamojo aiškinimai neparemti jokia kita bylos medžiaga, tame tarpe ir aukščiau paminėtais E. T. parodymais. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad, kaip posėdžio metu teigė E. T., jam nėra žinomos aplinkybės, kad V. J. skolinosi pinigus ne transporto priemonės pirkimui, o kitoms reikmėms.

Aiškinantis įvykio aplinkybes, kas kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. 2019-08-17 apie 22.20 val., Š. r., G. k. vairavo V. J. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) svarbūs teisme apklaustų liudytojų A. Š., I. B. ir N. B. parodymai. Kaip rodo bylos duomenys, kai įvykio metu prie ežero atvažiavo automobilis BMW 320, ten žvejojo I. B. ir N. B.. Pastarieji analogiškai tiek teismui, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė visas įvykio aplinkybes. Šie liudytojai teigė, kad jiems žvejojant, apie 30 min. maždaug 400 metrų kelio atstumą pasitrūkčiodamas iki jų važiavo BMW automobilis, kuris sustojo maždaug 3 metrų atstumu nuo jų, per visą laiką iki į įvykio vietą atvyko A. Š., policijos pareigūnai iš šio automobilio niekas neišlipo ir niekas į jį neįlipo, nematė, kad viduje būtų vartojami alkoholiniai gėrimai. Liudytojas I. B. teisme parodė, kad automobiliu važiavo vienas asmuo, jokio kito asmens nematė, net negirdėjo automobilio durelių trinktelėjimo, kaltinamasis, sėdintis teismo posėdžių salėje, vairavo automobilį, nes be jo daugiau niekas neįlipo ir neišlipo iš automobilio, todėl daugiau niekas negalėjo sėdėti už vairo be jo. Liudytojas taip pat teigė, kad tvirtina aplinkybę, jog matė, kaip žmogus, sėdintis automobilyje, buvo du kartus uždegęs šviesą automobilio salone, užsidegus šviesai, matėsi transporto priemonėje sėdintis tik vienas asmuo. Liudytojas N. B. teismui taip pat parodė, kad iš sustojusio automobilio niekas neišlipo ir į jį niekas neįlipo, nes net automobilio durelių garso nebuvo, aplink sustojusį automobilį jokio kito žmogaus nematė, negirdėjo nei jo durelių trankymo, nuo automobilio atvažiavimo iki policijos pareigūnų pasirodymo niekas nebuvo išlipęs iš automobilio, o policijos pareigūnai iš automobilio išvedė vieną žmogų.

Kaip rodo bylos aplinkybės, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, automobilyje BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. J. buvo rastas sėdintis priekinėje keleivio sėdynėje. Tačiau ištyrus bylos duomenis, matyti, kad tokiais veiksmais kaltinamasis bandė klaidinti pareigūnus, o vėliau ir teismą, siekdamas save atriboti nuo įvykio. Aukščiau aptarti liudytojų I. B. ir N. B. parodymai neginčijamai patvirtina, kad automobiliu BMW prie jų atvažiavo vienas asmuo, kaip matyti iš bylos medžiagos, tas pats asmuo ir buvo rastas atvykusių policijos pareigūnų sėdintis automobilyje. Aiškinantis tokias aplinkybes, ar iš tiesų V. J. sėdėjo už automobilio vairo, svarbūs yra liudytojo A. Š. parodymai. Pastarasis teismui tvirtino, kad jis, važiuodamas keliu, buvo priverstas sustoti, nes jam kelią buvo užtvėręs sidabrinės spalvos BMW automobilis, priėjęs prie stovinčios transporto priemonės, pamatė, kad vairuotojo pusėje sėdi ir miega žmogus, aiškiai matė, kad žmogus girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl iškvietė policijos pareigūnus, asmuo girdėjo, kad jis kviečia policiją, turbūt tada jis ir persėdo į keleivio sėdynę, nes, kai atvažiavo policija, jį jau rado sėdintį keleivio pusėje. Liudytojas taip pat teigė, kad nematė, kaip asmuo, sėdėjęs automobilyje, iš vairuotojo pusės persėdo į keleivio pusę. Tačiau paminėtina, kad tiek atvykusiems policijos pareigūnams A. Š. teigė, kad tas pats žmogus, kuris atvykus pareigūnams buvo persėdęs į keleivio pusę, iš pradžių sėdėjo už automobilio vairo, tiek teismui tvirtino, kad tas pats kaltinamasis, kuris sėdi teismo posėdžių salėje, sėdėjo ir tame pačiame sidabriniame automobilyje. A. Š. taip pat nurodė, kad žmogus buvo vienas, jis buvo automobilyje ir apink automobilį nebuvo jokių kitų žmonių, nei kaltinamojo draugų, nematė, kad žmogus būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, nematė ir alkoholio butelio, kad žmogus automobilyje yra girtas, suprato iš jo nerišlios kalbos, ir dar iš automobilio sklido labai stiprus alkoholio kvapas. Teismas remiasi paminėtais liudytojų parodymais visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, įvertinant ir tai, kad liudytojai parodymus teismui davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, duoti parodymai nuoseklūs, vieni kitus atitinka, taip pat nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti V. J. nusikaltimo įvykdymu. Aukščiau aptarti liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad ne jis, o asmuo vardu L. vairavo automobilį BMW.

Aiškinantis , ar V. J., vairuodamas automobilį, buvo neblaivus, svarbu paminėti ir paties V. J. teismui duotus paaiškinimus apie tai, kad jis įvykio dieną į R. iš Šiaulių atvažiavo būdamas neblaivus. Be to, kaltinamasis sutiko su policijos pareigūnų jam nustatytu girtumu, t. y. 1,94 promilės. Byloje esantys neblaivumo nustatymo aktai taip pat liudija, kad V. J. 2019-08-17 22.59 val. nustatytas 2,08, o 23.21 val. - 1,94 promilių girtumas. Dar daugiau, kaip matyti iš liudytojo A. Š. parodymų, pastarasis aiškiai matė, kad žmogus girtas, tai suprato iš jo nerišlios kalbos, nuo jo sklido labai stiprus alkoholio kvapas, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Paminėtina ir tai, kad teisme apklausti liudytojai A. Š., I. B. ir N. B. teismui tvirtino, kad jie nematė, jog automobilyje sėdintis asmuo būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. Dar daugiau, byloje esantis 2019-09-11 papildomos įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas liudija, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilyje alkoholio butelių, talpų su alkoholiu nėra.

Tai, kad V. J. įvykio dieną vairavo automobilį būdamas neblaivus, matyti ir iš D. U. ikiteisminio tyrimo metu fiksuotos apklausos (1 t., b. l. 95-96). Ikiteisminio tyrimo metu D. U. patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. apie 20.00 val. V. J. vienas pats sidabrinės spalvos automobiliu BMW buvo atvažiavęs prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) , R., pas buvusią sugyventinę, matė, kad jis yra neblaivus, nes nuo jo dvelkė alkoholio kvapas, bei jis svirduliavo, po šio pokalbio V. J. vėl sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į Šiaulius. Paminėtina, kad nors teismo posėdžio metu liudytojas D. U. negalėjo patvirtinti apklausos protokole įvardintų aplinkybių dėl savo sveikatos būklės, tačiau teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į D. U. motinos parodymus, duotus teismui. A. U., apklausta kaip liudytoja teisme, teigė, kad jos sūnus turi protinį atsilikimą, būtent dėl ligos jos sūnus negali teismui duoti parodymų, nes po tiek laiko jis jau nebeprisimena, kas buvo. Tačiau pastebėtina, kad, kaip teigė liudytoja A. U., D. U., grįžęs namo iš karto po įvykio, jai papasakojo, jog V. J. atvažiavo su automobiliu visiškai girtas, ten ir mažamečių vaikų aplinkui stovėjo, o jis važinėjo labai pavojingai ir greitai. Šiuo atveju akivaizdu, kad D. U. iš karto po įvykio ne tik savo motinai nurodė aplinkybę apie V. J. vairavimą esant neblaiviam, tačiau analogiškai aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu.

Dar daugiau, byloje esanti asmens baustumų pažyma liudija, kad V. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2 d. dėl to, kad 2019-08-17 22.59 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šis policijos komisariato nutarimas skųstas nebuvo. Kas rodo, kad kaltinamasis jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neginčijo, sutikdamas su nubaudimu dėl transporto priemonės vairavimo neturint tokios teisės 2019-08-17.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susiedamas juos į visumą, konstatuoja, kad V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,94 promilių girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl kaltinamojo V. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skirdamas kaltinamajam V. J. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

V. J. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme laikytina nusikaltimų recidyvu (1 t., b. l. 148-160), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 140-147), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 138-139). Todėl, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įvertinęs tai, kad kaltinamasis yra teisiamas ne pirmą kartą, savo elgesio kritiškai nevertino, nepripažino padaręs nusikaltimą, stengėsi klaidinti teismą, nusikaltimą įvykdė praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po to, kai 2019-02-22 buvo paleistas iš pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimo įvykdymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą. Šiuo atveju bylos medžiaga liudija, kad V. J. nors yra gana jauno amžiaus, tačiau jau yra teistas net 9 kartus, šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas, nusikalto praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po to, kai 2019-02-22 buvo paleistas iš pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę, kas itin neigiamai charakterizuoja asmenybę, rodo, kad jis ir toliau nesilaiko įstatymų, ignoruoja tinkamo elgesio normas, o anksčiau taikytos poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų ir nesustabdė asmens nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. Be to, inkriminuojamą nusikalstamą veiką V. J. padarė apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes šios teisės nėra įgijęs. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas T. J. netaikytinas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-08-17 22.52 val. iki 2019-08-18 12.47 val. (viena para).

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam LR BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nepripažino įvykdęs nusikaltimą, dėl savo elgesio nesigailėjo, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Todėl kaltinamajam V. J. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, V. J. nustatytinas 3 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu V. J. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Teismas pažymi, kad LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Be to, teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Analizuojamu atveju matyti, kad V. J. vairavo jam pačiam faktiškai priklausančią transporto priemonę BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai 2019-08-17 22.59 val. nustatytas 2,08, o 23.21 val. - 1,94 promilių girtumas. Minėtas vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau juo buvo padaryta nusikalstama veika, todėl automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. J. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės dar labiau patvirtina faktą, kad nekonfiskavus automobilio, nebūtų užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, įvertinus, jog kaltinamasis teisės vairuoti transporto priemones neturi, transporto priemonę būtina konfiskuoti.

Daiktiniai įrodymai - automobilio BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (1 vnt.), užvedimo raktelis su pakabuku (2 vnt.), kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019-08-28 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip automobilio priklausiniai, konfiskuotini.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė, esanti prie 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-08-17 22.52 val. iki 2019-08-18 12.47 val. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu V. J. paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - lengvojo automobilio BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskaciją.

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Daiktinius įrodymus - automobilio BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (1 vnt.), užvedimo raktelį su pakabuku (2 vnt.), kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019-08-28 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip automobilio priklausinius, konfiskuoti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, esančią prie 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.