Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010 m. balandžio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme.

2. 2011 m. gegužės 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis - 2 metų laisvės apribojimo bausme.

3. 2011 m. lapkričio 21 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1, 2 dalimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

4. 2013 m. rugsėjo 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

5. 2015 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198-1 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64(1) straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausmė.

6. 2016 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta bausmė - 2 metai 11 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo.

7. 2016 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai 10 mėnesiai laisvės atėmimo.

8. 2019 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio pagrindu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

9. 2020 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, 64-1 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

10. 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - areštu 45 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 4 mėnesiai 30 dienų laisvės atėmimo. Į bausmę įskaita bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. nuosprendį.

11. 2021 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 30 dienų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių ir 30 dienų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Paleistas iš pataisos įstaigos 2021 m. gegužės 31 d., teistumas neišnykęs.

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – Kėdainių r., Vilainių sen., Dvarčininkų k., bei automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-25).

Iš galiojančią patikrą turinčio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad kaltinamajam dviem tikrinimais nustatytas 2,27 ir 2,27 promilių neblaivumas (b. l. 26-28).

Neblaivumo nustatymo akte kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 29).

Iš byloje esančio sprendimo matyti, jog 2021 m. spalio 23 d., 17.47 val. buvo priimtas sprendimas nušalinti S. A. nuo vairavimo, nes neblaivus, nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (b. l. 30).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad transporto priemonės – automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra N. V. (b. l. 34-35).

Iš byloje esančios 2021 m. rugsėjo 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad N. V. automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 150 eurų pardavė S. A., nors VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis pagal minimą sutartį nėra registruotas naujojo savininko vardu (b. l. 38).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Opel Vectra, pagaminto 2000 metais, vidutinė kaina su PVM 840 Eur (b. l. 39).

Liudytoja D. B., policijos pareigūnė, parodė, kad 2021 m. spalio 23 d., patruliuojant gavo pranešimą apie pavojingai manevruojantį automobilį. Neužilgo Dvarčininkų k., Kėdainių r., buvo sustabdytas automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. A., jam buvo nustatytas 2,27 ‰ (promilės) neblaivumas (b. l. 50-51).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. A. 2021 m. spalio 23 d., apie 17.47 val., Kėdainių r., Vilainių sen., Dvarčininkų k., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0248, patikros sertifikato numeris Nr. 1486832, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2,27 ‰ (promilės) neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojos parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių nebuvo sukelta, žala nepadaryta. Kaltinamasis teistas 11 kartų (b. l. 97-146), bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, nusikalto praėjus vos keturiems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos, ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių nusižengimus, tame tarpe už vairavimą neblaiviam, baudų nemoka (b. l. 147-157), nedirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (b. l. 160), vairavo transporto priemonę neturėdamas vairuotojo pažymėjimo.

Teismas S. A. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nustatant didesnį nei vidurkis bausmės dydį, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar kaltinamas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu, kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, kaip jau minėta, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, ir įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar kaltinamas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių jis iš esmės savo elgesio kritiškai nevertina, teisiamas 12 kartą, neanalizuoja savo netinkamų poelgių ir neieško to priežasčių, tačiau vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kaltinamajam turėtų būti taikomas bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas. S. A. buvo suteikta daug progų pasitaisyti, jam anksčiau buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tačiau tai reikiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Tai, kad kaltinamasis labai gailisi, nurodė, kad daugiau taip nesielgs, tai nei kaltinamojo kaltės, nei padarytos veikos pavojingumo nemenkina ir nesudaro pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nesudaro pagrindo išvadai, kad taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, net neturėdamas teisės vairuoti. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 3 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, automobilis panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, faktiškai priklauso kaltinamajam, todėl automobilis konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 23 d. 17.49 val. iki 2021 m. spalio 24 d. 11.25 val. (b. l. 64-67). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 89-91), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2021 m. spalio 26 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į N. V. vardu registruotą ir S. A. faktiškai priklausančią transporto priemonę – Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 40-45).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis konfiskuotinas, automobilio registracijos liudijimas, saugomas voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, saugoma voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina S. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 23 d. 17.49 val. iki 2021 m. spalio 24 d. 11.25 val. (1 para).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (tris) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam faktiškai priklausantį, N. V. vardu registruotą, automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

2021 m. spalio 26 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į N. V. vardu registruotą ir S. A. faktiškai priklausančią transporto priemonę – Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis konfiskuotinas, automobilio registracijos liudijimas, saugomas voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, saugoma voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina S. A..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.