- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- 2-16-999/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00710-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Ž. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui Ž. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė R. B. 2016 m. rugpjūčio 31 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Ž. G. nepilnamečio sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 190 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise mokant ieškovei R. B..
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teisme paaiškino, kad palaiko ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, jos nesikeičia, tačiau nurodė, jog šioje byloje klausimas kyla dėl to, kokiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) turėtų teismas vadovautis priimdamas sprendimą, ar CK 3.192 straipsnio nuostatomis dėl išlaikymo priteisimo, ar CK 3.201 straipsnio nuostatomis dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Mano, kad tai sąlygoja teismą, nes parengiamajame teismo posėdyje susipažinus su ankstesniais teismų sprendimais, būtent, Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, mano, kad nekeičiant ieškinio pagrindo arba dalyko bei atsižvelgiant į tai, jog teismas iš esmės tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, bylą nagrinėti pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas būtų netikslinga ir nepagrįsta, nes Klaipėdos apygardos teismas sprendime konstatavo, jog vienu laikotarpiu – 2017 metais, sudarytas susitarimas tarp šalių dėl 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo atitinka šalių susitarimą dėl išlaikymo dydžio ir šį išlaikymo dydį atsakovas moka, yra laikomas kaip pamatinis susitarimas dėl išlaikymo priteisimo, todėl nagrinėti bylą pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas būtų netikslinga ir nepagrįsta. Nurodo, kad teismas gali savo iniciatyva ieškovui neteikiant papildomų procesinių dokumentų, nes tai tik užvilkins procesą, nagrinėti bylą pagal CK 3.201 straipsnį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tokiu atveju pagal susiformavusią teismų praktiką šalys turėtų įrodyti, kas nuo susitarto išlaikymo 2007 metais, pasikeitė ir kodėl teismas turėtų šį išlaikymo dydį pakeisti. Teismas turėtų išsiaiškinti, kokios aplinkybės egzistavo tuo metu ir kokios aplinkybės egzistuoja šios bylos nagrinėjimo metu. Visų pirma, susitarime nebuvo nustatyta, jog susitarta išlaikymo suma kasmet indeksuojama, atsižvelgiant į infliaciją, visų antra, 2015 metais įvyko lito konvertavimas į eurą, ženkliai išaugo perkamoji galia. Šios aplinkybės yra visuotinai žinomos ir visuotinai deklaruojamos, todėl šių aplinkybių iš esmės nereikia įrodinėti, visų trečia, yra padidėję vaiko poreikiai vaikui augant, ketvirta aplinkybė – pačios ieškovės R. B. turtinė padėtis, nes pastaroji šiuo metu yra bedarbė, jos gaunamos pajamos yra gana ribotos. Nors ši aplinkybė ir nėra lemianti pagal teismų praktiką, tačiau turėtų būti paminėta. Taigi, ieškovės atstovas mano, jog tokios yra keturios aplinkybės, kurios įtakoja prašymą pakeisti išlaikymo dydį, iš kurių pačios svarbiausios yra pirmosios dvi. Dėl prašomo išlaikymo dydžio nurodė, jog nors ieškinyje nėra pateikta vaiko poreikių tenkinimo lentelė, tačiau sutinka su atsakovo atsiliepime vaiko išlaikymo poreikių lentelėje išdėstytomis sumomis, nes iš esmės apibrėžti tas kainas ir jas nuginčyti būtų sudėtinga ir vienai, ir kitai pusei. Atsakovas teigia, jog vaiko išlaikymui per mėnesį suapvalinus reikia 200 Eur. Ieškovas šioje dalyje kaip ir sutiktų, jeigu būtų didinamos vaiko maitinimo išlaidos, nes 90 Eur maitinimui, tai yra 3 Eur per dieną, yra tikrai neprotingos, nes vaikas negalėtų būti aktyvus nei fiziškai, nei galėtų vykdyti savo pareigą mokytis. Todėl mano, kad išlaidos maitinimui turi būti didinamos dvigubai, nes jeigu ir valgant tris kartus per dieną, tai papusryčiauti, papietauti ir pavakarieniauti už 1 Eur praktiškai yra neįmanoma. Pati optimaliausia suma dienai maitinimui būtų 6 Eur. Kitos išlaidos, atmetus maitinimą, ieškovės nuomone, sudarytų apie 150 Eur. Iš esmės ši suma sutaptų ir su atsiliepime nurodytomis sumomis, išskyrus maitinimą. Būtent ieškovės prašoma suma 190 Eur yra skiriama vaiko kasdieniniam maitinimui. Ieškovė turi omenyje, kad reikalinga maitinimui 6 Eur per dieną, tai būtų 30 dienų po 6 Eur, viso 180 Eur ir 10 Eur ieškovė pasilieka teisę vaikui nupirkti vaisių, daržovių ir panašiai. Prašo teismo nukrypti nuo lygių dalių principo, iš atsakovo priteisiant 190 Eur, o ieškovė įsipareigoja mokėti 150 Eur. Šį nukrypimą nuo lygių dalių grindžia tuo, jog iš esmės atsakovas yra atleidžiamas nuo kasdienio vaiko priežiūros ar juo rūpinimosi, nes ta pareiga, kuri lieka ieškovei pastoviai gyvenant su vaiku ir jį prižiūrint, jai tenka didesnė priežiūros našta nei tai šaliai, kuri moka vaikui tik išlaikymą. Dėl atsakovo turtinės padėties parodė, jog teismų praktikoje yra akcentuojama, kad tėvo turtinė padėtis, kuri yra ženkliai sumažėjusi, negali būti kliūtis netenkinti vaiko poreikių. Šiuo atveju, jeigu atsakovas yra darbingas asmuo, yra dirbęs Norvegijoje, jis gali gauti didesnes pajamas negu deklaruoja šiai dienai, jo sveikatos būklė neatima galimybės dirbti ir užsidirbti didesnę sumą, juo labiau, jog šiai dienai pats minimalus gyvenimo lygis didėja ir yra žinoma, jog ateityje jis vėl didės. Mano, kad tie akcentai, jog šiuo metu vaiko tėvas gauna tris šimtus su trupučiu eurų, negali būti kliūtis, dėl ko teismas galėtų atmesti ieškovės reikalavimą. Be to, išlaikymas nėra priteisiamas vienai dienai, jis yra priteisiamas iki pilnametystės, todėl turi būti optimalus visam šitam periodui. Prašo tenkinti jų ieškinį ir padidinti išlaikymą iš atsakovo Ž. G. priteisiant po 190 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G..
Atsiliepimas
Atsakovo Ž. G. atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu parodė, jog atsižvelgiant į anksčiau priimtus teismų sprendimus, šioje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo padidinimo, o ne dėl išlaikymo priteisimo, tai yra turėtų būti vadovaujamasi CK 3.201 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, tokio pobūdžio bylose reikia nustatyti, ar yra įstatyminis pagrindas keisti šalių nusistatytą išlaikymo dydį. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas: tėvo iš esmės labai pagerėjo arba motinos iš esmės labai pablogėjo, vaiko poreikių iš esmės pasikeitimas: dėl ligos, neįgalumo, papildomų gydymo išlaidų ir panašiai. Vaiko amžius nelaikomas esminiu aplinkybių pasikeitimu. Byloje tokių esminių pasikeitimų nėra, turime netgi priešingas aplinkybes, kurios sąlygotų netgi mažinimą išlaikymo dydžio. Motinos turtinė padėtis nepasikeitė, vaiko poreikiai per tą laiką iš esmės irgi nepasikeitė, o tėvo padėtis pablogėjo, nes, kai buvo susitarta dėl išlaikymo ir jo dydžio, tuo metu atsakovas uždirbo 4300 Lt (1245,37 Eur), o dabar uždirba apie 320 Eur atskaičius mokesčius. Norvegijoje darbo nebėra, atsakovas buvo atleistas, išėjo ne savo noru, buvo atleistas ne prieš šią bylą, ne tam, kad nemokėtų išlaikymo. Norvegijoje nebedirba jau daug metų. Todėl Ž. G. turtinės padėties pablogėjimas nėra nukreiptas į tai, kad išvengti išlaikymo padidinimo. Atsakovas nėra kvalifikuotas specialistas, neturi specialybės, paprastas samdomas pagalbinis darbuotojas, kuriems didelių atlyginimų niekas nemoka. Visa ši situacija parodo, kad nėra įstatyminių pagrindų keisti išlaikymo dydį. Kadangi nėra pagrindo keisti, todėl mano, kad šioje byloje nėra netgi pagrindo kalbėti apie išlaikymo dydį. Tačiau atsiliepime jie tiksliai nurodė, apskaičiavo vaiko poreikius ir pateikė paskaičiavimus: vaiko maitinimui 90 Eur per mėnesį, avalynei – 140 Eur, rūbams – 339,00 Eur, lavinimui, laisvalaikiui, transportui ir dienpinigiams – 30,00 Eur, gydymui, medikamentams ir panašiai – 15,00 Eur, kanceliarinėms prekėms – 5,00 Eur, higienos reikmėms – 8,00 Eur. Taigi viską sudėjus gaunasi, kad vaiko poreikiams patenkinti pakanka 187,92 Eur per mėnesį. Be to, prie šios sumos dar prideda komunalinius patarnavimus, vaiko dalį, kuri galėtų būti apie 17,50 Eur. Todėl su vaikui tenkančia būsto išlaikymo dalimi vaikui pakanka 205,42 Eur per mėnesį. Šią sumą ieškovė ir atsakovas turi dengti lygiomis dalimis, taigi atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis yra 103,00 Eur, nors atsakovas jau dabar teikia didesnį išlaikymą – 115,85 Eur. Dėl maitinimo gali pasakyti, jog 1,70 Eur pietums pavalgyti pilnai užtenka. Darželyje mėnesiui yra skiriama 60 Eur, todėl ir buvo atsiliepime nurodyta ši suma. Tai yra ir maitinimas, ir mokestis už ugdymą: 2,50 Eur maitinimui, 0,50 Eur ugdymui. Dėl lygių dalių nukrypimo nurodo, jog šis dalykas skiriamas tik tuo atveju, jeigu vaikas nepageidauja su vienu iš tėvu būti. Tačiau atsakovas pilnai sutinka perimti šią pareigą iš mamos. Be to, nurodo, jog vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su 1 MMA, kuris yra 380 Eur, bet realiai į rankas tai yra 318 Eur. Todėl šiai dienai nemato jokių galimybių tenkinti ieškinį. Dėl bylinėjimosi išlaidų mano, kad už atstovavimą teisme yra ieškovo atstovo nurodyta per didelė suma, nes už vieną valandą atstovavimo teisme imamas 70 Eur mokestis. Šioje byloje posėdžiai vyko apie dvi valandas, tai už atstovavimą teisme turėtų būti 140 Eur mokestis, todėl šioje dalyje atstovavimo išlaidos turėtų būti sumažinamos. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje dalyvaujančių šalių atstovų paaiškinimų, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. B. ir atsakovas Ž. G. turi sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Šilalės sporto mokyklos pateikta pažyma nustatyta, jog D. G. nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. lankė Šilalės sporto ir laisvalaikio centrą (b. l. 8). Pateiktu 2016 m. balandžio 14 d. vaiko sveikatos pažymėjimu Nr. 16 ir siuntimu tirti, konsultuoti ir gydyti nustatyta, jog D. G. konstatuoti kojų skausmai, rekomenduotas fizinės veiklos apribojimas ir rekomenduotina spec. avalynė (b. l. 6, 7). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir pažymos apie šeimos sudėtį nustatyta, jog ieškovė R. B. gyvena V. D. g. 22, Šilalės m., su sugyventiniu V. A. ir turi mažametį sūnų M. A., gim. 2009-06-13 (b. l. 9, 10). Ieškovė R. B. registruota Tauragės teritorinės darbo biržos Šilalės skyriuje (b. l. 11). Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės miesto seniūnijos pateiktos pažymos nustatyta, jog ieškovei R. B. už 2016 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesį, buvo išmokėtas 954,64 Eur darbo užmokestis (b. l. 12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog 54/100 namo, esančio V. D. g. 22, Šilalės m., priklauso E. B. – ieškovės motinai (b. l. 13-15). Iš ieškovės pateiktų „Swedbank“, AB išrašų nustatyta, jog atsakovas Ž. G. moka išlaikymą sūnui D. G., pervesdamas 115,85 Eur sumą į ieškovės banko sąskaitą (b. l. 16-19). Iš UAB „Niktopa“ pažymos nustatyta, jog atsakovas Ž. G. dirba UAB „Niktopa“ suvirinimo siūlių valytoju, jo darbo užmokestis yra 400 Eur (b. l. 27). Iš VSDFV duomenų nustatyta, jog laikotarpiu 2015-11-01 – 2016-03-10 Ž. G. dirbo UAB „CP baldai“ ir jo darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokėjimus vidutiniškai buvo 600 Eur (b. l. 36). Laikotarpiu nuo 2016-03-15 iki 2016-06-30 dirbo UAB „Daknys ir KO“ ir jo darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokėjimus vidutiniškai buvo apie 200 Eur (b. l. 37). Laikotarpiu nuo 2016-07-11 iki 2016-10-31 dirbo UAB „Niktopa“ ir jo darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokėjimus buvo 336 Eur (b. l. 38). Iš LITEKO duomenų į bylą prijungti procesiniai sprendimai: 2007-06-20 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas iš Ž. G. D. G. po 400 Lt (115,85 Eur) (b. l. 39-40), 2008-02-05 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas 2007-06-20 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimas, konstatuojant, jog atsakovas Ž. G. moka išlaikymą vaikui, todėl nėra pagrindo išlaikymą priteisti (b. l. 43-44) ir 2010-10-29 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės R. B. ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo 2008-02-25 Klaipėdos apygardos teismo sprendime nurodytais pagrindais (b. l. 45-46). VĮ „Regitra“ pateikta pažyma nustatyta, jog Ž. G. yra įregistravęs transporto priemonę „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 1984-03-07 (b. l. 47). VĮ „Registrų centras“ pateikta pažyma nustatyta, jog Ž. G. vardu registruotas nekilnojamasis daiktas – negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 752 Eur (b. l. 49). Iš į bylą ieškovės R. B. pateiktų metinių deklaracijų nustatyta, jog 2011 metais R. B. su darbo santykiais susijusios pajamos buvo 5146,67 Lt (b. l. 60-62), 2012 metais – 1910,29 Lt (b. l. 63-65), 2014 metais – 2175,83 Lt (b. l. 66-69), 2015 metais – 881,46 Eur (b. l. 70-79). Taip pat į bylą pateikti kasos kvitai, jog buvo pirktos įvairios prekės – vaistai nuo slogos, drabužiai, kelnės, megztukas, sportinė apranga, žieminiai batai nepilnamečiui vaikui D. G. (b. l. 80-85).
Ieškovė R. B. vadovaudamasi CK 3.192 straipsniu kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nekeisdamas ieškinio pagrindo ir dalyko, prašė bylą nagrinėti vadovaujantis CK 3.201 straipsniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo). Atsakovo atstovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu taip pat sutiko, jog šioje byloje ieškinys turi būti sprendžiamas pagal CK 3.201 straipsnio normas.
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo į teismą kreipiasi jau trečią kartą. 2008 m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendime konstatavo, jog pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo forma ir tvarka nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nurodė, jog ieškovė R. B. ir atsakovas Ž. G. bendru susitarimu sutarė, kad tėvas vaikui kas mėnesį skirs konkrečią pinigų sumą 115,85 Eur (400 litų) ir ieškinį atmetė. Šiuo pagrindu buvo priimtas ir 2010 m. spalio 29 d. Šilalės rajono apylinkės teismas sprendimas. Atsižvelgiant į 2008 m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą teismas šioje byloje konstatuoja, jog išlaikymas ir jo dydis buvo nusistatytas 2007 metais ieškovės ir atsakovo bendru žodiniu susitarimu bei į CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis), teismas šią bylą nagrinėja pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).
Iš ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė R. B. ir atsakovas Ž. G. 2007 metais žodiniu bendru susitarimu sutarė, kad tėvas Ž. G. vaikui kas mėnesį skirs išlaikymą - 400 litų (115,85 Eur).
Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra mokyklinio amžiaus (10 metų), normaliai besivystantis vaikas. Dovydas turi nežymių sveikatos problemų, kojų skausmai, reikalinga spec. avalynė. Šalys kartu negyveno, o nuo 2007 metų nutraukus bendravimą su atsakovu nepilnamečiui vaikui likus gyventi su ieškove jai teko ir papildomos nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos (maistas, komunaliniai patarnavimai, vaiko lavinimas, sveikata, rūbai ir kt.), kadangi ieškovo teikiamas 115,85 Eur išlaikymas galėjo prisidėti tenkinant tik minimalius vaiko poreikius. Nepilnamečio vaiko poreikius būtina tenkinti šiuo metu jam augant, sudaryti tinkamas sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.
Nuo 2007 metų šalių priimto bendro susitarimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo ieškovės finansinė padėtis nežymiai pasikeitė. Ieškovė gimus antram vaikui, kurį taip pat būtina išlaikyti, buvo vaiko priežiūros atostogose, pastovaus darbo neturi, dirba nereguliariai, tačiau registruojasi darbo biržoje, padeda sugyventinis. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Ž. G. pajamos yra sumažėjusios, nes, kai šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio atsakovas dirbo užsienyje ir jo pajamos buvo apie 4000 Lt (11,58,48 Eur), o šiuo metu yra apie 320 Eur. Atsakovas gyvena pas mamą Klaipėdos mieste, nekilnojamojo turto neturi, išskyrus garažą, kurio vertė yra nedidelė.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio prašo padidinti išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiui sūnui dydį iki 190 Eur, nurodydamas, kad toks išlaikymo dydis patenkins bent jau minimalius vaiko poreikius. Ieškovė reikšdama reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pasikeitė vaiko poreikiai, atsirado sveikatos problemų, ir kt. išskyrus, kad vaikui prasidėjo kojų skausmai, dėl to reikalinga spec. avalynė, tačiau, ar tokia avalynė buvo įsigyta, kokia jos vertė, ar naudoja dėl to kokius vaistus, papildus, byloje tokių duomenų nėra. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tuomet, kai buvo susitarta dėl išlaikymo vaikui 115,85 Eur, berniukui buvo 1 metai, o šiai dienai vaikui yra 10 metų. Akivaizdu, jog vaiko poreikiai yra padidėję, kadangi vaikas lanko mokyklą, todėl būtina pirkti mokymosi priemones, sporto ir kasdienę aprangą, skirti lėšas vaiko kultūriniams, laisvalaikio poreikiams patenkinti. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016 konstatavo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės ir atsakovo sūnus D. G. per tą laikotarpį nuo išlaikymo dydžio susitarimo pradėjo eiti į mokyklą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, atskaičius privalomuosius mokėjimus yra apie 320 Eur. Nors atsakovo vienintelės oficialios pajamos yra iš darbinės veiklos, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje duomenų, kad turėtų sveikatos problemų ar neįgalumą, nėra, todėl tikėtina, jog gali gauti papildomų pajamų. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių asmenų, ką patvirtino ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Atsakovo atstovas nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui atsakovas šiuo metu negali mokėti daugiau, nes turi iš ko. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar bedarbyste. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė nukrypti nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą vaikui, tai yra nustatyti, jog atsakovas turi mokėti 190 Eur išlaikymą, ieškovei pasiliekant 150 Eur. Tačiau siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu abiejų proceso šalių turtinė padėtis yra sunki – atsakovas gauna minimalias pajamas, nors ir turi nekilnojamojo turto, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jis yra menkavertis, ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi darbo ir kaip nurodo ieškovės atstovas neneigia savo pareigos, jog turi dirbti ir išlaikyti nepilnametį sūnų, nekilnojamo turto neturi, gyvena pas savo motiną. Todėl teismas nemato pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir konstatuoja, jog šalys privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. G.,
Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, darbingas ir galintis susirasti geriau apmokamą darbą, preziumuojama, kad atsakovas gali teikti nepilnamečiui vaikui D. G. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Šis išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu ir proporcingu vaiko poreikiams ir atsakovo nustatytai turtinei padėčiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių atstovų paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina nepilnamečio vaiko D. G. išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2016-08-31, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaiko poreikius.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 20 € žyminis mokestis (150 € * 1 vaikas – 115,85 € * 1 vaikas = 34,15 €; 34 € × 12 mėnesių ×3 proc., bet ne mažiau kaip 20 € (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 € (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodo, kad prašomos priteisti advokato išlaidos būtent 250 Eur už atstovavimą teisme neatitinka 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Nurodo, kad viena valanda atstovavimo teisme siekia 70 Eur, posėdžiai vyko šioje byloje apie dvi valandas, viso būtų už atstovavimą teisme 140 Eur. Mano, kad nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, kadangi Šilalės mieste yra šeimos bylose besipraktikuojančių advokatų, todėl prašo šioje dalyje advokato išlaidas mažinti.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
Maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Minėtų rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – taikomas 0,1 koeficientas. Šiuo atveju atsakovo atstovas teisingai nurodė, jog už dvi valandas atstovavimo teisme turėjo būti priskaičiuotos 140 Eur išlaidos. Ieškovės atstovas nurodė, jog į šią sumą įskaičiuotos ir atvykimo iš savo darbo vietos į kitą vietą, šiuo atveju, Šilalės rajono apylinkės teismą, išlaidos.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės atstovo prašomų išlaidų už atstovavimą teisme, nes teismas neturi tokių duomenų, jog Šilalės mieste būtų besispecializuojančių advokatų šeimos bylose ir nebuvo būtinybės ieškovės atstovui išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, be to, atsižvelgia į ieškovės teisę pasirinkti sau tinkamą advokatą, kuris ieškovę atstovautų teisme, todėl mano, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės prašytas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Patenkinus 79 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 237 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteistina 316 € išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 79 € išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CK 6.130 straipsnis).
Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 -270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
padidinti nepilnamečiui sūnui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini)., nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją
Padidinto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti motiną R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini).
Kitos ieškinio dalies netenkinti.
Priteisti iš Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20 € (dvidešimt eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.
Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 79 € (septyniasdešimt devynis eurus) išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.