- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1464-479/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02223-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Suinteresuotas asmuo
- L. D., D. N., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. N.
- Pareiškėjas
- I. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų L. D., D. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. D., D. N., V. N. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuotų asmenų L. D. ir D. N. pareiškimą pareiškėjai I. D., suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. N. dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. D. 2014-10-31 kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. D., D. N., V. N. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis K. N.. Pareiškėja paaiškino, kad po brolio mirties liko jam priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir turtinė teisė pirkti ar nuomoti iš valstybės 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad K. N. testamento nebuvo sudaręs, o palikėjo vaikai palikimo nepriėmė. Pareiškėja teigė, kad po brolio mirties ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau nekilnojamąjį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei rūpinosi kaip savo turtu. Pareiškime nurodoma, kad pradėdama valdyti paveldimą turtą pareiškėja realizavo savo teisę į K. N. palikimą. Pareiškėja teigė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Pareiškėja teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio K. N. palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Suinteresuoti asmenys L. D. ir D. N. pateikė teismui pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad K. N. buvo jų tėvas, todėl jie yra pirmos eilės mirusiojo įpėdiniai. Pareiškime nurodoma, kad iki šiol palikimo niekas nepriėmė ir paveldimo turto nepradėjo valdyti. Suinteresuoti asmenys nurodė ir tai, kad jų tėvai buvo nutraukę santuoką, todėl apie tėvo mirtį jie nežinojo ir į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Suinteresuoti asmenys paaiškino, kad apie tėvo mirtį sužinojo tik šio teismo proceso metu, kai įstatyme numatytas palikimo priėmimo terminas jau buvo pasibaigęs. Suinteresuotų asmenų įsitikinimu terminą palikimui priimti jie praleido dėl svarbių priežasčių. Suinteresuoti asmenys teigė, kad pareiškėja I. D. neturėjo teisės paveldėti K. N. turto, nes palikimo priimti jie niekada neatsisakė ir paveldėjimo teisė iš jų nebuvo atimta. Suinteresuoti asmenys teismo prašė pratęsti praleistą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl K. N. palikimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-06-01 sprendimu pareiškėjos I. D. pareiškimą patenkino ir nustatė, kad I. D. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio K. N. palikimą ir jį valdo. Teismas suinteresuotų asmenų L. D. ir D. N. pareiškimą dėl termino pratęsimo bei jų prašymą dėl baudos skyrimo I. D. atmetė ir priteisė pareiškėjai iš L. D. ir D. N. po 165,64 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. N.. Byloje nustatyta, kad po K. N. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo liudijimas niekam neišduotas. Teismas nustatė ir tai, kad palikimą sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei turtinė teisė pirkti ar nuomoti iš valstybės 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti, tvarkyti ir rūpintis mirusiojo K. N. turtu, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėja priėmė mirusio brolio palikimą ir jį valdo. Teismas taip pat nustatė, kad L. D. ir D. N. su tėvu K. N. nebendravo, ryšių su juo bei su pareiškėja nepalaikė, todėl ir nežinojo apie tėvo mirtį. Teismas konstatavo, jog suinteresuoti asmenys nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, tėvu nesidomėjo, todėl suinteresuotų asmenų nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis teismas nepripažino svarbiomis ir pareiškimą dėl termino pratęsimo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys L. D. ir D. N. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti, o suinteresuotų asmenų pareiškimą dėl praleisto termino pratęsimo patenkinti. Apeliantai nurodė, kad pareiškėja gyvena Šiauliuose, todėl ji negalėjo pradėti valdyti mirusiojo K. N. turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Be to, pareiškėja nesikreipė dėl palikimo apyrašo sudarymo, todėl ji negalėjo žinoti, kas sudaro paveldimą turtą. Apeliantai nurodė ir tai, kad pareiškėja negalėjo pradėti valdyti paveldimo turto, nes buvo pirmesnės eilės K. N. įpėdinių. Apeliantų įsitikinimu teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai patenkino pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Skunde nurodoma ir tai, kad suinteresuoti asmenys dėl objektyvių priežasčių per įstatymo nustatytą terminą negalėjo kreiptis į notarą dėl K. N. palikimo priėmimo, nes apie tėvo mirtį apeliantai sužinojo tik šio teismo proceso metu. Apeliantų įsitikinimu teismas šias termino praleidimo priežastis turėjo pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja I. D. prašo suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą atmesti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodė, kad po brolio mirties ji pradėjo valdyti ir prižiūrėti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodė ir tai, kad suinteresuoti asmenys prašymą dėl praleisto termino pratęsimo pateikė praėjus daugiau nei dvejiems metams po palikėjo mirties. Pareiškėjos įsitikinimu apeliantai elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl teismas pagrįstai atsisakė pratęsti palikimo priėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, kad pareiškėja I. D. negalėjo pradėti valdyti paveldimo turto, nes buvo pirmesnės eilės K. N. įpėdinių. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad siekiantys gauti palikimą įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, tai yra kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 1, 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog suinteresuoti asmenys L. D. ir D. N. yra mirusiojo K. N. pirmos eilės įpėdiniai, pareiškėja I. D. yra mirusiojo ketvirtos eilės įpėdinė, o V. N. buvo mirusiojo sutuoktinė. Byloje nustatyta, kad K. N. mirė (duomenys neskelbtini), todėl mirusiojo pirmos eilės įpėdiniai turėjo teisę iki (duomenys neskelbtini) priimti mirusiojo K. N. palikimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirmos eilės įpėdiniai L. D. ir D. N. bei mirusiojo sutuoktinė V. N. palikimo per LR CK 5.50 str. 3 d. nurodytą terminą nepriėmė. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad iki 2015-07-08 galiojusi LR CK 5.50 str. 4 d. redakcija nustatė, jog asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d., 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vėliau įgiję teisę priimti palikimą asmenys, kaip ir bet kurie įpėdiniai, turi per tris mėnesius nuo šios teisės įgijimo dienos išreikšti savo valią dėl palikimo (ne)priėmimo: jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta tvarka paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, priešingu atveju – atsisako ar jo nepriima. Antruoju atveju teisė priimti palikimą pereina paskesnės eilės įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-523/2014). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. N. pirmosios eilės įpėdiniams L. D., D. N. bei mirusiojo sutuoktinei V. N. per įstatyme nustatytą terminą nepriėmus palikimo, pareiškėja I. D. įgijo teisę paveldėti mirusiojo K. N. turtą kaip ketvirtosios eilės įpėdinė.
Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė ir tai, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja mirusiojo K. N. palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (LR CK 5.51 str.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kai įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-381/2011). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog I. D. rūpinosi K. N. laidotuvėmis, po brolio mirties jo bute (duomenys neskelbtini) leido gyventi nuomininkei, kuri mokėjo už butui suteiktas komunalines paslaugas. Teismo posėdžio metu liudytojai A. R., D. Č., V. K. patvirtino, kad I. D. po brolio mirties atvykdavo iš Šiaulių ir kartu su savo dukromis rūpinosi po K. N. mirties likusiu turtu. Liudytojai teigė, kad po brolio mirties pareiškėja bute leido gyventi buvusiai K. N. sugyventinei, pakeitė buto duris ir iki šiol šį butą prižiūri. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais liudytojų paaiškinimais. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėja pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog I. D. 2014-12-17 sumokėjo už butui (duomenys neskelbtini) tiektą vandenį bei suteiktas nuotekų šalinimo paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai patvirtina pareiškėjos nuoseklų siekį paveldimą turtą valdyti ir naudoti kaip savo turtą. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja įrodė, jog po K. N. mirties ji pradėjo paveldimą turtą valdyti ir rūpintis juo kaip savo turtu (LR CPK 178 str., LR CK 5.51 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms galima padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja priėmė K. N. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Apeliantai skunde nurodė ir tai, kad jie dėl objektyvių priežasčių per įstatymo nustatytą terminą negalėjo kreiptis į notarą dėl K. N. palikimo priėmimo, nes apie tėvo mirtį sužinojo tik šio teismo proceso metu. Apeliantų įsitikinimu teismas šias termino praleidimo priežastis turėjo pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad LR CK 5.50 str. nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 str.). Kasacinis teismas, formuodamas LR CK 5.57 str. aiškinimo ir taikymo praktiką yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-246/2011). Nagrinėjamu atveju apeliantai svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė tai, kad jų tėvai buvo nutraukę santuoką, todėl su tėvu jie nebendravo ir apie K. N. mirtį sužinojo tik prasidėjus šiam teismo procesui. Vertindama apeliantų nurodytas termino praleidimo priežastis teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad santuokos nutraukimas nepanaikina tėvų ir jų vaikų teisių ir pareigų, todėl vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, jog apeliantai apie tėvo mirtį negalėjo žinoti. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovas patvirtino, jog apeliantai su K. N. nebendravo ir jokių ryšių nepalaikė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog L. D. ir D. N. su tėvu negalėjo bendrauti dėl objektyvių ir nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog apeliantai nebuvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, jog per įstatymo nustatytą terminą galėtų įgyvendinti savo teisę paveldėti mirusiojo K. N. turtą. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad K. N. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškimas teismui pateiktas tik 2015-04-13, tai yra praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Būtina įvertinti ir tai, kad pareiškimą dėl termino atnaujinimo L. D. ir D. N. pateikė tik po to, kai I. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Akivaizdu ir tai, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nagrinėjamu atveju pažeistų pareiškėjos I. D. interesus, kuri teisėtai įgyvendino paveldėjimo teisę į K. N. palikimą po to, kai pirmesnės eilės įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą šio palikimo nepriėmė. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys negalėjo būti pripažintos svarbiomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šį terminą atnaujinti.
Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimą palikti nepakeistą.