- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- eAS-448-602/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04515-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dainius Raižys, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. kovo 6 d. gautas pareiškėjos V. K. (toliau – ir pareiškėja) patikslintas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 400 Eur už skundo parengimą institucijai ir teismui bei 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Prašyme pareiškėja akcentavo, kad šioje byloje jos elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Pabrėžė, kad, siekdama apginti pažeistas teises, kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o netenkinus jos skundo, ir į teismą. Nesikreipus į atsakovą, pareiškėjai nebūtų išmokėta išmoka.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) atsiliepime į skundą prašė sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Pabrėžė, kad reikalavimas gali būti tenkintas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos V. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai V. K. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 211,25 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Likusią prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu, pažymėjo, kad šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2016 m. III ketvirtį ir 2016 m. IV ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai 2016 m. I ketvirtį – 748,00 Eur ir 2016 m. II ketvirtį – 771,90 Eur.
Atsiliepimas
Rekomendacijų 8.1 punkte nustatyta, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,3, 8.2 punkte nustatyta, kad už skundą, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5.
Byloje nustatyta, kad pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. atstovavimo sutartį pareiškėją atstovavo advokatas A. Novikovas. Pareiškėja su prašymu pateikė 2016 m. rugsėjo 12 d. sąskaitą, išrašytą advokato A. Novikovo, už suteiktas teisines paslaugas 400 Eur sumai. Taip pat pateikė ir 2016 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį pareiškėja sumokėjo advokatui 400 Eur už teisines paslaugas Nr. 69. Taigi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja realiai patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, byloje pateiktas 2016 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja už skundo pateikimą teismui sumokėjo 22,50 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
Pareiškėjos skundas teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimu tenkintas iš dalies, t. y. panaikintas VSDFV sprendimas ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 6-24-14408 „Dėl V. K. teisės į motinystės pašalpą“ dalis dėl taikyto teisinio reglamentavimo, kuris pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo atveju atsakovo kaltės nebuvo nustatyta. Skundas iš esmės grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu bei teisės principų aiškinimu. Pareiškėjos esminis reikalavimas išmokėti neišmokėtą pašalpos dalį buvo tenkintas paties atsakovo iki teismui priimant sprendimą.
Įvertinęs ginčo pobūdį, kad ginčas nebuvo sudėtingas, byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka ir esminis reikalavimas yra tenkintas geruoju bei tai, kad atsakovas neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu neatliko, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjai priteistina 50 procentų prašomų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 211,25 Eur (400 + 22,50) x 50 procentų).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintas iš dalies ir jai priteista 211,25 Eur bylos nagrinėjimo išlaidoms atlyginti.
III.
Pareiškėja V. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir priteisti visas išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti 100 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Atskirajame skunde akcentuoja, jog teismas be pagrindo sumažino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, nes pareiškėjos elgesys procese laikytinas tinkamu, prašomos priteisti išlaidos yra realios ir pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių ir yra kelis kartus už juos mažesnės. Mano, jog teismas neteisingai nurodė, kad ginčas buvo nesudėtingas, nes rengiant skundą reikėjo gilintis į naujai suformuotą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Nors vyko rašytinis procesas, pareiškėja turėjo pateikti papildomus paaiškinimus dėl reikalavimų byloje palaikymo. Nėra pagrindo išlaidų mažinti ir atsižvelgiant į tai, kad advokatas atstovavo kitus asmenis analogiškose bylose. Kitose bylose, kurios buvo nesudėtingos ir nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai, yra priteisiamos didesnės išlaidos (777 Eur už skundo parengimą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-240-602/2017). Akcentuoja, kad tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju įvykdyti reikalavimą, nagrinėjamu atveju nėra svarbu, nes reikalavimas patenkintas po kreipimosi į teismą.
Pažymi, kad pareiškėjai turėtų būti priteistos ir išlaidos, susijusios su atskirojo skundo parengimu, nes jos pagrįstos, racionalios ir atitinka protingumo kriterijų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad tuo atveju, kai skundas patenkintas iš dalies, proceso šaliai išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies. Mano, kad teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovo kaltės nagrinėjamu atveju nebuvo, esminis reikalavimas buvo tenkintas geruoju.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, t. y. panaikintas VSDFV sprendimas ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 6-24-14408 „Dėl V. K. teisės į motinystės pašalpą“ dalis dėl taikyto teisinio reglamentavimo, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pareiškėjos reikalavimas išmokėti neišmokėtą pašalpos dalį buvo tenkintas paties atsakovo iki teismui priimant sprendimą.
Pareiškėja 2017 m. kovo 6 d. pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 400 Eur už skundo parengimą institucijai ir teismui bei 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 211,25 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Likusią prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...> Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).
Nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl to, jog pareiškėjos skundo reikalavimas išmokėti neišmokėtą pašalpos dalį buvo patenkintas po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą. Tačiau tada, kai atsakovas jį geruoju patenkino, pareiškėja skundo neatsisakė, todėl, pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, dėl šios skundo dalies ji neįgijo teisės į patirtų teismo išlaidų atlyginimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-263/2014, 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-376/2014). Taigi pareiškėjai neatsisakius savo reikalavimų ir teismui pareiškėjos skundo dalį atmetus kaip nepagrįstą, pareiškėja dėl šios skundo dalies neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su priteista teismo išlaidų suma ir prašo ją padidinti.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjai priteistina 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 211,25 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjos prašoma suma neviršijo Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus advokato užmokesčio dydžio už skundo surašymą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti suma pagrįstai sumažinta įvertinus tai, jog skundas tenkintas tik iš dalies, Rekomendacijose nurodytas aplinkybes, tai, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai, advokato laiko sąnaudas. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad 211,25 Eur dydžio išlaidos už skundo parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį laikytinos atitinkančiomis Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Be to, pareiškėja prašo priteisti išlaidas, patirtas už atskirojo skundo surašymą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirąjį skundą atmetus, jos prašymas priteisti išlaidas už atskirojo skundo surašymą negali būti tenkinamas.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.