Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-08-03 · Civilinė byla Nr. e2-9813-1019/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-03
Bylos Nr.
e2-9813-1019/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05420-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Rimeikienė
Atsakovas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9813-1019/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05420-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.20.1; 3.2.3.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 5000 Eur negrąžinto kredito, 305,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 936,36 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio, 86 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio, 2191,64 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-12-07) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-04-15), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 434 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vartojimo kredito davėja (pradinė kreditorė) UAB „General Financing“ ir atsakovė – vartojimo kredito gavėja J. K., 2021-07-07 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90006462654 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 5000 Eur vartojimo kreditas bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis, draudimo mokestis, mėnesinis tvarkymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanos. 2020-11-25 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Periodinio reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo-perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą (negrąžintą kreditą), palūkanas, negautas pajamas, kitus mokesčius bei bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, 2021-12-07 su atsakove sudaryta Sutartis vienašališkai buvo nutraukta.

Atsiliepimas

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnis 3 dalis). Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, prašė suteikti galimybę išsimokėti skolą kiekvieną mėnesį dalimis.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis, nurodė, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį, skolos sumą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui. Bylos duomenimis, atsakovė su ieškove dėl taikos sutarties sudarymo nesusisiekė.

Teismas 2022-06-30 nutartimi nusprendė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Apie rašytinį teismo posėdį šalys informuotos tinkamai. Prašymų nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio bei byloje esančių rašytinų įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „GF bankas“ ir atsakovė J. K. 2021-07-07 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 90006462654, kuria atsakovei buvo suteiktas 5000 Eur vartojimo kreditas bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis, draudimo mokestis, mėnesinis tvarkymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma: 30,40 proc.). Sutartyje numatyta pirmosios įmokos data 2021-08-15; įmokos dydis 143,73 Eur; įmokų skaičius 69; paskutinės įmokos data 2027-04-15. Kadangi atsakovė nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, 2021-12-07 su atsakove sudaryta Sutartis vienašališkai buvo nutraukta.

Pradinė kreditorė UAB ,,GF bankas“ 2020-11-25 Periodinio reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-10/03 pagrindu perleido savo reikalavimus atsakovės atžvilgiu ieškovei UAB „Legal Balance“. Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovė buvo informuota, atsakovei sutartyje nurodytu adresu išsiunčiant pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi, cesijos būdu ieškovės įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu atsakovės informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013). Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei skolą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Sutarties 8.1. punkte numatyta, kad klientas turi laiku ir tinkamai mokėti įmokas bankui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su pradine kreditore ar reikalavimą perėmusia ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5000 Eur negrąžinto kredito.

Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas (Sandoris Nr. 1), atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 30,4 procentų dydžio metines palūkanas (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma). Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2027-04-15. Nutraukus sutartį 2021-12-07, ieškovė paskaičiavo mokėtinas 305,40 Eur dydžio mokėjimo palūkanas, kurias atsakovė turėjo sumokėti pagal Sutartį iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus minėtą kasacinio praktiką, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 305,40 Eur mokėjimo palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 936,36 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1 punktu: „Sandorio sudarymo mokestis – Kliento Bankui mokamas Sandoryje nustatyto dydžio mokestis už Kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, gautų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas Sandoriui sudaryti, įskaitant ir Kliento įsipareigojimų Bankui vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines Sandorio sudarymo išlaidas. Šis mokestis įskaičiuojamas į Įmoką.“ Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nurodoma, kad „Klientui išreiškus pageidavimą, Bankas Kliento įsipareigojimų Bankui vykdymo rizikos valdymo tikslu apdraus Kliento gyvybę, sveikatą bei darbo netekimą, kiek tai susiję su įsipareigojimu mokėti Bankui Įmokas pagal Sandorį.“ Pažymėtina, kad atsakovė pasirinko sudaryti vartojimo kredito sutartį su papildoma draudimo apsauga (draudimo mokestis 911,36 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 936,36 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio priteisimo yra tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti 86 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio. Šalys Sutartimi susitarė dėl fiksuotos mėnesinio tvarkymo mokesčio sumos (Sutarties bendrųjų sąlygų 1 punktas), kuri nurodyta sutartyje bei mokėjimų grafike. Ieškovė pažymi, kad mėnesinis tvarkymo mokestis paskaičiuotas neapmokėtai tvarkymo mokesčio sumai iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 86 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio priteisimo yra tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2191,64 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-12-07) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-04-15).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018). Atsakovei tinkamai vykdant kredito sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2027-04-15 (kredito sutarties termino pabaigos) gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 2191,64 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-12-07) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-04-15).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 8519,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš atsakovės ieškovei priteistina 434 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 192 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 17,92 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė J. K. prašo teismo leisti sumokėti skolą dalimis. Ieškovė sutinka dėl skolos sumokėjimo dalimis per 24 mėnesių laikotarpį.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovės), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui pateikė prašymą, prašydama skolos mokėjimą išdėstyti dalimis. Ieškovė atsiliepime dėl skolos išdėstymo sutinka su atsakovės prašymu, nurodė, kad skola gali būti išdėstyta per 24 mėnesių laikotarpį.

Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendimo vykdymo išdėstymas 24 mėnesiams atitiktų šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas įsiteisėja per 30 d. nuo sprendimo priėmimo (jo neapskundus apeliacine tvarka), teismas sprendžia išdėstyti priteistos sumos 8953,40 Eur (8519,40 Eur + 434 Eur bylinėjimosi išlaidos) įvykdymą 24 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę įmokas mokėti iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pirmą įmoką sumokant 374,40 Eur, likusius 23 mėnesius mokant lygiomis dalimis po 373 Eur, paskutinį mėnesį sumokant ir priskaičiuotas procesines palūkanas.

Atsakovei išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) skolą, 305,40 Eur (tris šimtus penkis eurus, 40 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 936,36 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus, 36 ct) sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio, 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) mėnesinio tvarkymo mokesčio, 2191,64 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą, 64 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-12-07) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-04-15), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8519,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 434 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti teismo sprendimu priteistos 8953,40 Eur sumos įvykdymą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įmokas mokėti iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pirmą įmoką sumokant 374,40 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus, 40 ct), likusius 23 (dvidešimt tris) mėnesius mokant lygiomis dalimis po 373 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus), paskutinį dvidešimt ketvirtą mėnesį sumokant ir priteistas 5 proc. metines procesines palūkanas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų, 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė