Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unibaltija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2105-991/2025, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unibaltija“ ieškinį atsakovei S. J. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Ieškovės atstovas L. V. 2025 m. rugsėjo 23 d. į bylą pateikė prašymą teisinius ir procesinius faktus, įvykusius po baudos skyrimo įvertinti nagrinėjant atskirąjį skundą kontekste pagrįstumo skunde nurodomų argumentų, dėl baudos skyrimo ieškovės atstovui už teismo nurodymo ieškovei (kaip proceso šaliai) tariamą nevykdymą ir tariamą bylos vilkinimą. Ieškovės atstovas nenurodė priežasčių, dėl kurių prašyme nurodyti paaiškinimai negalėjo būti pateikti ankščiau.

11. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 23 d. gautas ieškovės atstovo prašymas įvertinti jo pateiktame prašyme nurodytus teisinius ir procesinius faktus įvykusius po baudos skyrimo. Teismo vertinimu iš prašymo turinio matyti, kad ieškovės atstovo byloje pateikiami paaiškinimai iš esmės yra ieškovės atstovo byloje pateikto atskirojo skundo papildymas. Pažymėtina, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų paaiškinimų turinio, ieškovės atstovas šiais paaiškinimais iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovo rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir juos vertinti.

Dėl ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės UAB „Unibaltija” atstovo advokato L. V. prašymas dėl jam paskirtos baudos panaikinimo - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bauda – tai procesinė teisinė sankcija ir viena iš teismo nuobaudų rūšių, išreikšta proceso įstatyme nustatyta pinigų suma (CPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. CPK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą.

14. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus, skundžiamos nutarties turinį bei byloje esančių rašytinių dokumentų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės atstovo prašymas dėl ja, paskirtos baudos panaikinimo, pagrįstumu.

16. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad skundžiama teismo nutartis naikintina, nes dalyvavimas 2025 m. kovo 31 d. teismo posėdyje nebuvo galimas dėl nuo 2025 m. kovo 30 d. pasireiškusio susirgimo. Taip pat teigia, jog priešingai, nei traktuoja teismas, ieškovės atstovas 2025 m. gegužės 19 d., neturėjo išduoto nedarbingumo iki 2025 m. gegužės 30 d. Tiek į bylą pateikta nustatytos formos pažyma, tiek teikiamas nuorašas iš e.sveikata.lt paskyros, patvirtina, jog nedarbingumas ieškovės atstovui buvo išduotas nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai laikytini, kaip nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kadangi įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatymo nuostata, kad šios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; kt.).

17. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės atstovas savo procesines teises įgyvendino netinkamai, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Duomenis apie negalėjimą dalyvauti 2025 m. kovo 31 d. teismo posėdyje dėl ligos ieškovės atstovas teismui pateikė tik su 2025 m. birželio 11 d. teisme gautu prašymu dėl baudos panaikinimo, nors 2025 m. kovo 31 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodė, kad jis negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl nuo 2025 m. kovo 30 d. naktį pasireiškusio ūmaus sveikatos sutrikimo. Be to, atskirajame skunde pats ieškovės atstovas pripažįsta, kad užmiršo teismui pateikti šiuos įrodymus, teismas juos pateikti į bylą, atskirai nebereikalavo, todėl įrodymai susiję su ieškovės atstovo negalėjimu dalyvauti teismo posėdyje 2025 m. kovo 31 d. į bylą liko nepateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jis išnaudojo visas galimas teisėtas priemones dėl savalaikio informavimo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Todėl konkrečiu atveju yra pagrindo spręsti, kad ieškovės atstovo elgesys neatitinka ne tik advokato, kuriam keliami padidinti reikalavimai, bet ir kiekvieno rūpestingo proceso dalyvio elgesio (CPK 7 straipsnio 2 dalis) reikalavimų bei kooperacijos principo (CPK 8 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovės atstovui nebuvo jokio poreikio iš anksto informuoti teismo dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, kuris buvo paskirtas 2025 m. gegužės 26 d., nes nedarbingumas ieškovės atstovui buvo išduotas nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. (penktadienio), o per savaitgalį sveikatos būklei nepagerėjus, 2025 m. gegužės 26 d. (pirmadienį), iki bylos nagrinėjimo, ieškovės atstovas negalėjo informuoti teismo, nes fiziškai buvo gydymo įstaigoje, vėliau dalyvavo gydytojo apžiūroje ir atliekamame sveikatos tyrime ir vertinime. Šiuo atveju kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas į 2025 m. gegužės 26 d. 10.00 val. paskirtą teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, apie neatvykimo priežastis nei raštu, nei telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis iki paskirto teismo posėdžio laiko teismo bei kitų proceso dalyvių neinformavo, nors Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenis apie šalių atstovų užimtumą kitose bylose, nustatyta, kad ieškovės atstovas 2025 m. gegužės 26 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir nagrinėjamoje byloje paskirtas teismo posėdis, į kurį ieškovės atstovas neatvyko ir teismo bei proceso dalyvių neinformavo, jog negalės atvykti, 13.30 val. dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame teismo posėdžių salėje Palangoje, Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atstovo nurodytos neatvykimo į 2025 m. gegužės 26 d. paskirtą teismo posėdį priežastys (fiziškai buvo gydymo įstaigoje, dalyvavo gydytojo apžiūroje ir atliekamame sveikatos tyrime ir vertinime) nepripažintina neatvykimą pateisinančia priežastimi, kadangi bylos duomenimis nenustatyta, jog ieškovės atstovas neturėjo galimybės telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis iki paskirto teismo posėdžio laiko teismo bei kitų proceso dalyvių informuoti apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės atstovo netinkamo jam kaip atstovui nustatytų procesinių teisių ir pareigų vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi turėjo pagrindo paskirtos nuobaudos nenaikinti dėl padaryto pažeidimo (CPK 246 straipsnio 3 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ieškovės atstovui išaiškino, jog 2025 m. gegužės 27 d. nutartyje, šiuo atveju atsižvelgtina ne į atskirus įvykius proceso metu, o sistemiškai į ieškovės atstovo elgesį viso proceso metu, t. y. teismo įpareigojimo pakartotinį nevykdymą bei informacijos ir priežasčių nepateikimą, jei toks įpareigojimas negali būti įvykdytas, nesavalaikį informacijos teikimą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, įrodymų apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje nepateikimą. Dėl to, atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priverstinai nurodė ieškovei teikti įrodymus (išskirtinai atsakovės pageidavimu ir atsakovės interesais), taikant procesines prievartos priemones ieškovės atstovui pagal pavedimą, o tokie veiksmai prasilenkia su dispozityvumo principu ir jo taikymo ir aiškinimo teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė baudos ieškovės atstovui remdamasis CPK 199 straipsnio 6 dalimi, kuriuos pagrindu gali būti skiriama bauda būtent už teismo įpareigojimo per nustatytą terminą pateikti rašytinius įrodymus nevykdymą, o vertino ieškovės atstovo elgesį sistemiškai viso proceso metu ir skirdamas baudą vadovavosi CPK 95 straipsniu, todėl ieškovės atstovo atskirojo skundo argumentai susiję su baudos skyrimu dėl įrodymų nepateikimo laikytini nepagrįstais.

20. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė teisinę atsakomybę ieškovės atstovui ne pagal tą civilinio proceso kodekso straipsnį, todėl paskyrė nepagrįsto ir neprotingo dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas baudą ieškovės atstovui paskyrė vadovaudamasis CPK 95 straipsniu, kurio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovės atstovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, taip pat nepakanka duomenų, kad jis veikė nesąžiningai, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti ieškovės atstovui baudą, numatytą CPK 95 straipsnio 2 dalyje. Minėta, kad šalių atstovams, kurie be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą (CPK 246 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės atstovui skirta sankcijoje nustatyta maksimalaus dydžio bauda neproporcinga padarytam pažeidimui, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl sumažintina iki 150 Eur (CPK 246 straipsnio 3 dalis).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį, sumažinant Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unibaltija“ atstovui advokatui L. V. paskirtą 300 Eur baudą iki 150 Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.