- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- AN2-44-1259/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00848-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Šalčius
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties V. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 17 d. nutarimu V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 24 d. 14.45 val. vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, asmuo jau buvo baustas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Šiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. K. paskirta 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių ir transporto priemonės (automobilio „BMW 5ER Reihe“, Lietuvos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimu, V. K. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti kuo mažesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, netaikyti transporto priemonės konfiskavimo ir išdėstyti 800 Eur baudos mokėjimą per teismo nustatytą terminą iki 2 metų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi V. K. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį ir pagal 2025 m. liepos 17 d. Institucijos nutarimą už ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą palikti galioti nutarimo dalį, kuria skirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, bet netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.
3.1. Skunde pažymi, kad už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, tik kaip papildoma administracinio poveikio priemonė galimas, tačiau neprivalomas automobilio konfiskavimas, kuris šiuo atveju buvo pritaikytas kaip aiškiai neproporcinga, neteisinga ir perteklinė administracinio poveikio priemonė. Savo kaltę viso proceso metu pripažino, padarytą pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi, yra senatvės pensininkas, todėl tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Ankstesni pažeidimai negali būti pripažinti pretekstu ir priežastimi, kad dėl šio nusižengimo nuoširdžiai nesigaili. Priešingai, dėl šio pažeidimo ne tik nuoširdžiai gailisi, ką nurodė viso proceso metu, tačiau ir dėl to labai pergyvena, dėl to net pašlijo sveikata. Po šio pažeidimo jokių teisės pažeidimų nėra padaręs. Neturi kaip kitaip įrodyti savo nuoširdaus gailėjimosi tik tai patvirtindamas tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje. Prašo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgti į tai, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nes atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
3.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad yra visiškai nuoširdus, todėl patvirtino tiesą, kad tą dieną, kai sustabdė policijos pareigūnai, važiavo ne vienas, o vežė savo neįgalią žmoną, kurios judėjimas yra apribotas dėl sunkios ligos. Tai darė dėl bendražmogiškų aplinkybių, kaip mylintis vyras, norėdamas praskaidrinti ir taip niūrią neįgalios žmonos kasdienybę. Nors skundžiamojoje nutartyje akcentuojamas didelis padarytų smulkių pažeidimų (nedidelis greičio viršijimas 11-20 km/val.) skaičius, tačiau jis nepagrįstai ir neobjektyviai paimtas už 5 metų, o ne už vienerių metų laikotarpį, po kurio sumokėjus paskirtas nuobaudas – baudas, laikytina, kad asmuo yra nebaustas. Visos paskirtos baudos yra sumokėtos.
3.3. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad dėl sunkios materialinės padėties ir sunkios žmonos ligos, grąžinus automobilį ir jį pardavus, lėšos būtų nukreiptos baudai ir papildomoms su automobiliu saugojimu susijusios išlaidoms padengti, žmonos gydymui. Atkreipia dėmesį į ypatingai sunkią materialinę padėtį, 69 metų amžių bei gaunamą mažą pensiją – apie 400 Eur, žmonos R. K. ypatingai sunkią sveikatos būklę, kuriai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, negalia dėl išsėtinės sklerozės. Sutuoktinei R. K. sutrikusi judėjimo funkcija, jai sunku nulaikyti pusiausvyrą, ji negali savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą. Dėl padaryto nusižengimo su žmona abu labai išgyvena. Atgauti teisę vairuoti transporto priemonę šeimai yra gyvybiškai reikalinga, kadangi reguliariai žmoną reikia vežti į gydymo įstaigas ir reabilitaciją, kur jai reikalinga profesionalų priežiūra, jai taikomas gydymas ir stebėjimas bei atliekamos reikalingos medicininės procedūros. Dėl žmonos sunkios sveikatos būklės, kadangi ji savarankiškai beveik nevaikšto, jai nuolat reikalingas brangus gydymas ir medikamentai, todėl šeimai konfiskuotas šeimos automobilis yra labai didelė netektis.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad automobilis ,,BMW 5“, Lietuvos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įgytas kaip šeimos turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors yra registruotas V. K. vardu. Priverstinai nuvežta transporto priemonė jam asmenine nuosavybės teise nepriklauso.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas Tomas Pileckas prašo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį, Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimą palikti nepakeistus.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad, administracinių nusižengimų registro duomenimis, apeliantas nuo 2017 m. iki aptariamo nusižengimo baustas net 56 kartus dėl įvairių administracinių nusižengimų (iš jų 42 kartus dėl KET pažeidimų, visi KET pažeidimai yra tyčiniai). Iš paminėto skaičiaus – du kartus dėl vairavimo neturint tam teisės. Šioje byloje apeliantas per vienerius metus trečią kartą vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kas rodo jo visišką abejingumą nustatytoms taisyklėms. Šioje byloje jis vairavo transporto priemonę laikotarpiu, kada jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iki skundžiamo nusižengimo jis jau tris kartus buvo praradęs teisę vairuoti, jam buvo tris kartus taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas, kas akivaizdu, kad jis dėl to nepatiria jokių nepatogumų ir apeliantui neturint teisės vairuoti – tai visiškai neįtakoja ir neapriboja darbo funkcijų, šeimyninių poreikių. Nors ir apeliantas baudas yra sumokėjęs, tačiau akivaizdu, kad tik piniginių baudų ir specialiosios teisės atėmimai neturėjo jokios įtakos, kadangi apeliantas toliau vairuoja transporto priemones neturėdamas tam teisės ir vis daro naujus ir šiurkštesnius nusižengimus. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tik paskyrus administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą būtų pasiekti nuobaudų skyrimo tikslai ir asmenį atgrasytų ateityje daryti KET pažeidimus. Kitu atveju bus sudaryta nebaudžiamumo iliuzija ir visiškai neturės jokio poveikio siekiant asmenį sustabdyti nuo teisės pažeidimų vykdymo.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad transporto priemonė ,,BMW“, Lietuvos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. K., buvo administracinio nusižengimo įrankis ir yra pažeidėjo nuosavybė, todėl transporto priemonės konfiskavimas paskirtas pagrįstai ir teisėtai. Vertinant administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, jos proporcingumo aspektu, pažymima, kad nors ANK 424 straipsnio 5 dalyje ji įtvirtinta kaip galima, bet neprivaloma, taikyti priemonė, šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma neteikia pagrindo pripažinti, kad administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas lemtų akivaizdžiai per griežtą apelianto nubaudimą ar sukeltų itin neigiamas ir administracinio nusižengimo pavojingumui neproporcingas pasekmes. Apie pasekmes dėl administracinio nusižengimo padarymo apeliantas žinojo iki darant nusižengimą, tačiau akivaizdu, kad tai jo nesustabdė daryti eilinio, šiurkštaus KET pažeidimo. Įstatyme nesant nustatytų konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, jis nėra numatytas kaip privalomas, atsižvelgiama į bendruosius administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo pagrindus, administracinių nuobaudų paskirtį ir tikslus, kitas ANK 34 straipsnyje numatytas aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis.
4.3. Institucijos teigimu, vykdomų teisės pažeidimų intensyvumas ir nusižengimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu neturint tam teisės, pažeidimų skaičius ir asmenį charakterizuojantys duomenys rodo jo neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, dėl ko galima konstatuoti, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė. Apelianto padarytų nusižengimų skaičius aiškiai rodo, kad jis yra visiškai nedrausmingas vairuotojas ir piktybiškai nesilaiko nei įstatymų, nei nustatytų taisyklių, todėl, netaikius transporto priemonės konfiskavimo, apeliantas ateityje gali vėl daryti analogiškus nusižengimus. Nei piniginės baudos skyrimas, nei specialiosios teisės atėmimas nepasiekia nuobaudos skyrimo tikslų, kadangi apeliantas nesilaiko nustatytų taisyklių, nuosekliai ir sistemiškai pažeidinėja KET.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės ar administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas, nesutinkama su paskirta administracinio poveikio priemone – turto konfiskavimu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, įvertina jos teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.
8. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.
9. ANK 424 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ši teisės norma nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavimo. Teismui palikta diskrecija spręsti, ar konkrečioje byloje dėl konkretaus pažeidimo būtina skirti administracinio poveikio priemonę, t. y. taikyti transporto priemonės konfiskavimą. Tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė asmeniui yra skiriamos atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju V. K. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW 5ER Reihe“, Lietuvos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilis registruotas V. K. vardu. Šis automobilis buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, todėl atitinka konfiskuotino turto požymius pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį. Institucija, nustačiusi, kad V. K. vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, tinkamai vadovavosi ANK 29 straipsnio 1 dalimi taikydama administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija, skirdama V. K. administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, proporcingumo principo nepažeidė. Nustatyta, kad V. K. vairavo transporto priemonę, kai jam 2025 m. vasario 25 d. nutarimais ((duomenys neskelbtini)) nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2025 m. rugsėjo 17 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad tai nebuvo epizodinis ar atsitiktinis V. K. nusižengimas. Pažymėtina, kad apeliantas laikotarpyje nuo 2021 m. iki 2025 m. už nustatyto greičio viršijimą buvo baustas 39 kartus, iš jų vieną kartą už greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, du kartus už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų jos susigrąžinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, V. K. jau trečią kartą vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, o iki inkriminuojamo administracinio nusižengimo tris kartus buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K. tinkamų išvadų nedaro, elgiasi itin įžūliai ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus KET pažeidimus, nepaisydamas visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Taigi, V. K. sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja KET, yra itin nedrausmingas vairuotojas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad neskyrus jam transporto priemonės konfiskavimo, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Akivaizdu, kad iki šiol taikytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nesulaikė V. K. nuo naujų ir net analogiškų administracinių nusižengimų padarymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padarytą administracinį nusižengimą bei apeliantą charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad tik paskyrus transporto priemonės konfiskavimą jis bus atgrasytas nuo administracinių nusižengimų darymo ir tinkamai nubaustas, o neskyrus turto konfiskavimo šiuo atveju būtų sukuriamas nebaudžiamumo jausmas.
12. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad visos paskirtos baudos už praeityje padarytus administracinius nusižengimus yra sumokėtos, tačiau akivaizdu, kad nei paskirtos baudos, nei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo paskyrimas šiuo atveju neužtikrina teigiamų V. K. elgesio pokyčių, neatgraso nuo administracinių nusižengimų darymo. V. K. net ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vis tiek vairuoja automobilį, todėl užkirsti kelią naujų panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymui galima tik konfiskavus transporto priemonę. Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde akcentuojamos aplinkybės, kad transporto priemonė reikalinga tinkamai pasirūpinti išsėtine skleroze sergančia, sunkiai savarankiškai vaikštančia sutuoktine R. K.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkins V. K. galimybę pasirūpinti savo sutuoktine, tačiau asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ne tik aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu, bet ir ankščiau, o galimos kilti teisinės pasekmės V. K. buvo žinomos, tačiau nei jų žinojimas, nei švelnesnių teisinių priemonių skyrimas nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Pažymėtina, kad V. K. sutuoktinė į gydymo įstaigas, reabilitaciją ir įvairias procedūras, gali nuvykti ir padedama savo Kaune gyvenančių dukrų, giminaičių ar pažįstamų, taip pat naudojantis viešuoju transportu ar taksi paslaugomis.
13. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad automobilis ,,BMW 5“, Lietuvos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, V. K. asmenine nuosavybės teise nepriklauso. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018). Taigi vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo sutuoktinei, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju negalimas turto konfiskavimo taikymas.
14. Nors apeliaciniame skunde taip pat prašoma pripažinti V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdų gailėjimąsi, tačiau šis prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Taigi, nustatant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatyti du šią aplinkybę sudarantys elementai – prisipažinimas padarius nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis. Prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti administracinio nusižengimo padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pažymėjo, kad V. K. neneigė padaręs administracinį nusižengimą, pripažino kaltę, nurodė, kad gailisi, tačiau apeliantas administracinius nusižengimus daro sistemingai, pakartotinai, turėdamas galiojančias nuobaudas, o tai suponuoja pagrindą jo gailėjimąsi vertinti kaip deklaratyvų, išreikštą formaliai, siekiant švelnesnės atsakomybės taikymo. Su šiais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad iškart po administracinio nusižengimo padarymo, surašius administracinio nusižengimo protokolą, V. K. nenurodė besigailintis dėl administracinio nusižengimo padarymo, protokolo pastabose tik nurodė nežinojęs, kad buvo atimta teisė vairuoti. Šie V. K. veiksmai po administracinio nusižengimo nustatymo, jo pateiktas paaiškinimas apie padaryto nusižengimo aplinkybes neleidžia teismui spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuoširdų gailėjimąsi padarius nusižengimą. Kaip minėta, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad V. K. sistemingai daro KET pažeidimus, todėl spręstina, kad kaltės pripažinimas yra tik deklaratyvus, o jo daromų KET pažeidimų sistemiškumas bei pakartotinumas paneigia tariamą nuoširdų gailestį dėl padaryto nusižengimo ir yra išskirtinai tik finansiškai mažesnių nuostolių dėl skiriamos nuobaudos siekis. Apeliacinio skundo argumentai taip pat iš esmės yra nukreipti į nusižengimą padariusio V. K. elgesio pateisinimą, siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, o ne kritiškai vertinant pažeidimą padariusio asmens veiksmus, todėl akivaizdu, kad esant nustatytoms aplinkybėms, pripažinti V. K. veiksmuose esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pakankamo pagrindo.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti V. K. skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.