Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-1370-1023/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01061-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.7; 3.5.8.3; 3.5.12

2017 m. lapkričio 28 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei D. M., D. M. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. M. pateiktu teismui patikslintu skundu dėl antstolio veiksmų (b. l. 3-7) prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą ir nuimti pareiškėjo ir jo ūkio banko sąskaitoms pritaikytą areštą vykdomojoje byloje Nr. 0100/17/00724 iki kol bus išspręstas ginčo klausimas bei panaikinti 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-100-15607.

Skundas grindžiamas tuo, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei neturtinės žalos atlyginimo, nusprendė užskaičius priešpriešines sumas, priteisti iš atsakovo (pareiškėjo) R. M. ieškovei (išieškotojai) D. M. 82 487,02 Eur kompensaciją už didesnę jam tenkančią turto dalį. Minėtu sprendimu nuspręsta priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi kompensacijos dydį sumažino iki 75 917,34 Eur, o sprendimo dalies dėl priteistos kompensacijos išdėstymo 36 mėnesiams nepakeitė, tačiau pažymėjo, kad susidarius sunkumams, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo. Minėtas 36 mėnesių laikotarpis atsiskaityti su atsakove dar nėra pasibaigęs. Be to, terminui pasibaigus pareiškėjas turi galimybę jį pratęsti, tačiau 2017 m. kovo 30 d. teismas išdavė vykdomąjį dokumentą 10 544,05 Eur sumai, nors atsiskaitymo laikotarpis nėra suėjęs. 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-100-15607 bei 2017 m. rugpjūčio 22 d. raginimu vykdyti sprendimą Nr. S-17-100-15619 pareiškėjas buvo informuotas apie išduotą vykdomąjį raštą bei siekį jį pradėti vykdyti. Kadangi tokie veiksmai yra neteisėti, nes egzistuoja akivaizdžios kliūtys vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, todėl pareiškėjas ir teikia skundą. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartyje aiškiai nurodyta, kad kompensaciją privaloma išmokėti per 36 mėnesius. Tokia formuluotė reiškia, kad kompensacija nėra išdėstoma tam tikromis dalimi, kurios yra mokamos tarpiniu laikotarpiu. Vadinasi pareiškėjas gali baigiantis 36 mėnesių terminui sumokėti visą kompensaciją ar mokėti ją dalimis, nes atsiskaitymo tvarka išskyrus jo laikotarpį, nėra detalizuota, todėl antstolė turėjo atsisakyti priimti vykdyti išduotą vykdomąjį raštą. Be to neaišku kaip yra apskaičiuota išieškoma 10 544,05 Eur dydžio suma, kadangi vykdomasis dokumentas turėjo būti išduotas visai sumai, todėl akivaizdu, kad šią sumą nurodė pati išieškotoja, o ne vykdomasis dokumentas, todėl tokia situacija ne tik, kad grubiai pažeidžia imperatyvių teisės normų reikalavimus, tačiau ir sukelia neproporcingai didelę žalą pareiškėjui, nes vykdymo procesas yra kildinamas iš neteisės ir imperatyvių teisės aktų pažeidimų. Nurodė, jog jo veikla yra sezoniška bei ypatingai specifiška, kadangi paprastai pajamos yra gaunamos vos ne praėjus vieneriems metams. Jam taip pat nuolatos reikalingos didelės apyvartinės lėšos, kadangi yra reikalingi pašarai ir kiti normaliam ūkio darbui reikalingi daiktai. Taip pat pareiškėjas vienas vykdo daug solidarių įsipareigojimų, kurie susidarę šalių santuokos metus, o išieškotoja kategoriškai prie jų neprisideda. Pareiškėjas išlaiko ir du išieškotojos vaikus, kurie gyvena su juo. Taip pat pareiškėjas neseniai susilaukė ir trečiojo vaiko, todėl žala neteisėtais veiksmais yra daroma ne tik pareiškėjo ūkiui, bet ir jo šeimai, nes jis vienas išlaiko šeimą. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrodo tai, kad tiek ūkiui, tiek ir pareiškėjo sąskaitoms buvo pritaikytas areštas, todėl jis negali netgi šeimai nupirkti maisto, o įvertinus tai, kad šeimoje auga naujagimis, tokia žala laikoma neproporcinga didelė. Šeima negali susimokėti ir už komunalines paslaugas, buvo gautas pranešimas, kad nesumokėjus bus atjungta elektra.

Antstolė D. M. 2017 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. S-17000517 atsisakė tenkinti R. M. skundą, todėl jį perdavė nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui (b. l. 2). Patvarkyme nurodė, kad išieškotoja D. M. 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė vykdymui Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 75 917,34 Eur kompensacijos už didesnę tenkančią turto dalį išieškojimo. Išieškotoja prašyme nurodė 10 544,05 Eur išieškotiną sumą, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. liepos 31 d. po 2 108,81 Eur kas mėnesį, kadangi R. M. nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. nei karto nemokėjo priteistos kompensacijos išieškotojai. Antstolė nenustačiusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 3 dalimi, 2017 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-100-15607, raginimą įvykdyti sprendimą geruoju Nr. S-17-100-15619 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-17-100-15615. Nurodo, jog vadovaujantis CPK 589 straipsnio 1 dalimi, antstolė kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, dėl ko Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi išaiškino, jog R. M. D. M. privalo mokėti kiekvieną mėnesį priteistos kompensacijos dalį apskaičiuotą automatiškai, visą priteistos kompensacijos sumą padalijant iš termino, kuriam kompensacija buvo išdėstyta.

Per teismo nustatytą terminą D. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų (b. l. 18-24), kuriame prašė skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nors teismo sprendimu kompensacijos mokėjimas buvo išdėstytas, o ne atidėtas, tačiau R. M. kompensacijos dalimis nemokėjo. Ji laukė beveik pusę metų, kol skolininkas gera valia pradės vykdyti teismo sprendimą, tačiau jis tik pradėjo reikšti ieškinius išieškotojos atžvilgiu bei teismo posėdžio metu nurodė neketinantis mokėti kompensacijos, kol nesuėjo 36 mėn. terminas. Tada išieškotoja, vadovaudamasi 2017 m. rugpjūčio 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, kurioje teismas išaiškino, kad atsakovui nevykdant jokių mokėjimų ieškovė turi Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį pateikti vykdyti antstoliui, išsiieškant priteistą kompensaciją iš atsakovo lygiomis dalimis, priteistos kompensacijos sumą padalijant iš laikotarpio, kuriam kompensacijos mokėjimas yra išdėstytas, kreipėsi į antstolę, kuri užvedė vykdomąją bylą. Be to, 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismas išaiškino, kad skolininkas privalo per mėnesį sumokėti po 2 108,82 Eur. Pažymėjo ir tai, kad skunde visiškai neatsižvelgiama į išieškotojos interesus, kadangi per 2016 m. ji gavo 4 760,00 Eur pajamų iš darbo santykių ir 2 297,47 Eur pajamų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. 2017 m. ji gavo viso 3 831,95 Eur pajamų. Tuo tarpu skolininkui ir nepilnamečiams vaikams per 2017 m. išmokėjo 10 281,68 Eur, nes išieškotojos prievolių vykdymas atidėtas ar išdėstytas nebuvo. Byloje pateikti duomenys neatspindi skolininko finansinės padėties, nes jis nepridėjo finansinės apskaitos dokumentų, bankų sąskaitų išrašų ar kitų finansinę padėtį liudijančių dokumentų. Net jeigu skolininko finansinė padėtis būtų prasta, tai nėra pagrindas atleisti jį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Pažymėjo, kad skolininko turtas nėra areštuotas visa skolos apimtimi, jam nenustatyta hipoteka, nepriteistos procesinės palūkanos, skolininkas gera valia teismo sprendimo nevykdė net pusę metų ir skunde mini galimybę pratęsti ir taip ilgą 36 mėn. terminą, o tai rodo, jog jis neketina mokėti kompensacijos. Atsižvelgiant į paties skolininko deklaruojamą nemokumą, patvarkymo panaikinimas reikštų sąlygas nevykdyti teismo sprendimo. Kadangi teismo sprendimo vykdymas buvo išdėstytas, o ne atidėtas, skolininkas privalėjo teismo sprendimą vykdyti periodinėmis įmokomis, o ne vienkartine suma termino pabaigoje. Atmestini skolininko argumentai, kad jis vienas išlaiko tris vaikus, kadangi vienas iš jų yra pilnametis, o kitas gauna 193,25 Eur išlaikymą iš motinos. Skolininkas augina gyvulius, už kurių pardavimą ir pieno tiekimą gauna reguliarias pajamas, o ne sezoniškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Iš nagrinėjamos bylos ir Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei D. M. 82 487,02 Eur kompensaciją už didesnę jam tenkančią turto dalį. <...> Priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi kompensacijos dydį sumažino iki 75 917,34 Eur, o sprendimo dalies dėl priteistos kompensacijos išdėstymo 36 mėnesiams nepakeitė. 2017 m. kovo 20 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 75 917,34 Eur kompensacijos už didesnę tenkančio turto dalį išieškojimo iš R. M., kuris vykdymui pateiktas 2017 m. rugpjūčio 22 d. (vykdomoji byla Nr. 0100/17/00724, b. l. 1 - 5). Antstolės D. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0100/17/00724 pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3-962/2016 dėl 75 917,34 Eur kompensacijos už didesnę tenkančią turto dalį išieškojimo iš R. M. ieškovės D. M., naudai. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. 1-17-100-15607 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0100/17/00724 b. l. 8), kurį būtent ir skundžia pareiškėjas R. M.. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1288-1023/2017 matyti, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0100/17/00724 ir joje atliekamą išieškojimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo R. M. skundas dėl antstolio veiksmų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1288-1023/2017 b. l. 16 - 17), tačiau šią nutartį, apskundus ją D. M., Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. civilinėje byloje Nr. 2S-2573-390/2017 panaikino ir pareiškėjo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1288-1023/2017 b. l. 76 – 79).

Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė D. M., vykdydama teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą prašydama išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką (vykdomosios bylos Nr. 0100/17/00724 b. l. 9). Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1247-962/2017 tenkino antstolės prašymą ir išaiškino, kad atsakovas R. M. ieškovei D. M. privalo kas mėnesį mokėti priteistos kompensacijos dalį, apskaičiuojamą matematiškai, visą priteistą kompensacijos sumą – 75 917,34 Eur padalijant iš termino, kuriam kompensacijos terminas buvo išdėstytas – 36 mėn. (75 917,34 Eur / 36 mėn.). R. M. apskundė šią teismo nutartį aukštesnės instancijos teismui. Iš minėtų bylų ir „Liteko“ duomenų matyti, kad tarp D. M. ir R. M. buvo kilęs ginčas dėl sprendime nurodytos kompensacijos mokėjimo tvarkos, jiems skirtingai suprantant kompensacijos mokėjimo išdėstymą 36 mėnesių laikotarpiui. Tačiau, 2017 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-2533-413/2017 priėmė nutartį, kuria paliko galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo.

Pareiškėjas R. M. pateiktą teismui skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia tuo, kad 36 mėnesių laikotarpis atsiskaityti su atsakove dar nėra pasibaigęs, be to, terminui pasibaigus pareiškėjas turi galimybę jį pratęsti, todėl vykdymo veiksmai yra neteisėti. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas dėl sekančių argumentų.

Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai imperatyvi įstatymo nuostata. Be to, CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik vykdomojo rašto išdavimas jokių teisinių pasekmių nesukelia, teisines pasekmes išduotas vykdomasis raštas sukelia tuo atveju, jeigu yra pateiktas vykdyti antstoliui. Nagrinėjamos bylos atveju aukščiau nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei D. M. 82 487,02 Eur kompensaciją už didesnę jam tenkančią turto dalį. <...> Priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi kompensacijos dydį sumažino iki 75 917,34 Eur, o sprendimo dalies dėl priteistos kompensacijos išdėstymo 36 mėnesiams nepakeitė. Atsižvelgiant į tai, Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. kovo 9 d. ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos duomenų skolininkas R. M. savanoriškai įsiteisėjusiojo teismo sprendimo nevykdė, todėl išieškotojos prašymu buvo pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas. Antstolė priėmusi skundžiamą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vadovaudamasi CPK 589 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo, kas rodo, jog antstolė ėmėsi teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, tuo pačiu nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis). Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi išaiškino, jog atsakovas R. M. ieškovei D. M. privalo kas mėnesį mokėti priteistos kompensacijos dalį, apskaičiuojamą matematiškai, visą priteistą kompensacijos sumą – 75 917,34 Eur padalijant iš termino, kuriam kompensacijos terminas buvo išdėstytas – 36 mėn. (75 917,34 Eur / 36 mėn.). Minėta teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo taip pat įsiteisėjusi, kadangi Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi paliko galioti šią Prienų rajono apylinkės teismo nutartį, pažymėdamas, kad teismas išaiškino ne patį teismo sprendimą, o jo vykdymo tvarką, gera valia kas mėnesį skolininkui nemokant kompensacijos ir pagrįstai nurodė mokėtinos kas mėnesį sumos dydį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas privalo vykdyti įstatymo imperatyvią nuostatą, kadangi aukščiau minėti teismo procesiniai sprendimai dėl kompensacijos priteisimo, dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo yra įsiteisėję (CPK 18 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas vykdomasis dokumentas išduotas 2017 m. kovo 20 d., tačiau pateiktas vykdyti tik 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir nuo tada pareiškėjui R. M. kilo teisinės pasekmės dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties (ne)vykdymo pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad antstolė D. M., nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl vadovaudamasi CPK 651 straipsnio 3 dalimi, 2017 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-100-15607, kuris yra teisėtas ir pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jo naikinti (CPK 178, 185, 586 straipsniai). Be to, pažymėtina, kad skundo argumentai, susiję su CPK 278 straipsniu, reglamentuojančiu teismo sprendimo aiškinimą, dėl kompensacijos išdėstymo 36 mėnesiams, atmestini kaip ne šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, todėl jis atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 3,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjo valstybei priteistina 3,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,22 Eur (tris eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Nutarties pavirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.