Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Irenai Sakson,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. A. , (duomenys neskelbtini), gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. A. , veikdamas bendrininkų grupe su K. B., 2021-10-21, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos jam priklausančiu automobiliu ,,Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. B., o jam vykstant kaip keleiviui, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusią ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčią užsienietę – (duomenys neskelbtini) pilietę M. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2021-10-21 apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) prieigose, magistraliniame kelyje A5, Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų. Šiais savo veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

2021-11-23 telefono apžiūros protokole užfiksuota iš A. G. 2021-10-21 asmens kratos metu paimto telefono iPhone Xs Max A2101, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM: (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 1, b. l. 64-71).

2021-11-23 telefono apžiūros protokole užfiksuota iš M. A. 2021-10-21 asmens kratos metu paimto telefono Samsung Galaxy A11 SM-A115FDS, kurio IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini), SIM: (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 1, b. l. 72-81).

EMPREKIS pažymoje apie automobilio vertę nurodyta, kad 2014 gamybos metų automobilio „Chevrolet Cruze“ 1.7D LTZ, kategorija M1-AA, kaina 5 710 Eur (t. 1, b. l. 49).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonė Chevrolet Cruze, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), registruota G. A. vardu (t. 1, b. l. 46-48).

2021-12-11 visi daiktai, rasti ir paimti 2021-10-21 G. A. asmens kratos metu, išskyrus transporto priemonės registracijos liudijimą bei raktą, buvo perduoti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui (t. 1, b. l. 115-118).

2021-12-11 visi daiktai, rasti ir paimti 2021-10-21 M. A. asmens kratos metu, grąžinti pagal pakvitavimą M. A. (t. 2, b. l. 10-14).

2021-12-11 visi daiktai, rasti ir paimti 2021-10-21 K. B. asmens kratos metu, buvo perduoti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui (t. 2, b. l. 59-62).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog G. A. nustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrais veiksmais su K. B. automobiliu „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusią ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčią užsienietę – (duomenys neskelbtini) pilietę M. A.. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys – kitų įtariamaisiais bei liudytoju byloje apklaustų asmenų apklausų protokolų duomenys, asmens parodymų atpažinimo pagal jo nuotrauką, automobilio apžiūros, telefonų apžiūros protokolų duomenys. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 1 dalyje, požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšys: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę G. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis neteistas, dirba. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą 90 parų, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintinas vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, padedančių įgyvendinti bausmės paskirtį, BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatytas turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio taikymas visų pirma priklauso nuo to, koks turtas yra nusikalstamos veikos, dėl kurios asmenys yra pripažinti kaltais (išskyrus BK 72 straipsnyje numatytas išimtis, kai konfiskavimas galimas ir iš kitų asmenų), įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad G. A. automobiliu ,,Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. B., o jam vykstant kaip keleiviui, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusią ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčią užsienietę – (duomenys neskelbtini) pilietę M. A.. Taigi, BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą G. A. padarė naudodamasis automobiliu ,,Chevrolet Cruze“. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemonė gali būti ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018). Taigi nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą. Teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Teismo vertinimu, šioje byloje automobilio ,,Chevrolet Cruze“ panaudojimas sudarė esmines sąlygas bendrininkų grupe padarytos nusikalstamos veikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai perėjusios ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčios užsienietės gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje – sudėties požymiams realizuoti. Tiek paties kaltinamojo, tiek K. B. bei M. A. parodymais, tiek rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad G. A. ir K. B. būtent automobiliu surado ir juo gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusią užsienietę, jie iš Vokietijos Federacinės Respublikos šiuo automobiliu ir atvyko turėdami būtent tokį tikslą – gabenti savo sutuoktinę ir giminaitę M. A.. Nagrinėjamu atveju nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, taigi transporto priemonė – automobilis ,,Chevrolet Cruze“ yra BK 292 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti turto konfiskavimo institutą.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal baudžiamąjį įstatymą, nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis), šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors iš byloje esančio automobilio ,,Chevrolet Cruze“ registracijos liudijimo matyti, kad automobilis registruotas G. A. vardu, teismo vertinimu, vien šis dokumentas savaime nepatvirtina G. A. nuosavybės teisės į automobilį. Iš byloje pateiktų dokumentų – automobilio ,,Chevrolet Cruze“ pirkimo-pardavimo sutarties, mokėjimo kvitų, matyti, kad 2021 m. liepos 24 d. paprasta rašytine forma buvo sudaryta šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis tarp fizinių asmenų B. H. (pardavėjas) ir G. A. (pirkėjas), sutarties sudarymo dieną buvo sumokėta 2 000 Eur suma. Teismas atkreipia dėmesį ir tam tikrus prieštaringus įrašus sutartyje: joje pažymėta, kad visa pirkimo kaina sumokėta ne „perduodant transporto priemonę“, o „nedelsiant“, taip pat pažymėta, jog pardavėjas patvirtina, kad gavo „avansą“, tačiau kitoje grafoje nenurodyta, kokio dydžio avansas buvo sumokėtas pasirašant sutartį, nenurodyta likusios sumos sumokėjimo data. Iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad pirmasis G. A. mokėjimas B. H. ir įvyko sutarties sudarymo dieną – 2021 m. liepos 24 d., sumokant 2 000 Eur, o kiti du mokėjimai po 1 000 Eur buvo atlikti 2021 m. rugsėjo 1 d. ir spalio 1 d. Taigi, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu G. A. buvo automobilio ,,Chevrolet Cruze“ teisėtas valdytojas, tačiau negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad jis jau buvo sumokėjęs visą sumą už perkamą automobilį ir šis jam jau priklausė nuosavybės teise. Teismo vertinimu, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, iš kaltininko išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę yra taikoma papildomai įvertinus šios priemonės proporcingumą. Tiek Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100-222/2015, 2K-7-304-976/2016). Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020).

Teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo yra aktualu atsižvelgti ir į turto konfiskavimo tikslą. Teismų praktikoje apibrėžiama, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-942/2021, 2K-304-976/2016). Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad G. A. minėtą automobilį pirko ir naudojo nusikalstamai veikai daryti. Priešingai, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartį G. A. sudarė dar 2021 m. liepos 24 d. Kaip parodė pats kaltinamasis, automobilis jam būtinas kasdien vykti į darbą. Bylos įrodymais nepaneigta, kad automobilis buvo įgytas ir yra reikalingas asmeninio naudojimosi tikslais. Pagal teismų praktiką, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumą; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybę ir elgesį, konfiskuojamo turto reikšmę asmeniui; dėl nusikalstamos veikos padarytos arba potencialiai sukeltos turtinės žalos valstybei; asmeniui paskirtos bausmės griežtumą ir pakankamumą nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-143-976/2019, 2K-39-495/2020, 2K-288-788/2020). Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinamos kaip visuma, kurios visumoje turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-1073/2019, 2K-72-489/2020, 2K-18-719/2022). Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad gabendamas savo sutuoktinę automobiliu G. A. turėjo kokių nors kitų tikslų, nei padėti jai atvykti į Europos Sąjungos šalį, kurioje jis pats teisėtai gyvena. Taip pat nėra jokių duomenų, kad iš šio poelgio jis būtų siekęs ar gavęs kokios nors ekonominės naudos, ar ketintų vėl vykdyti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, priklausytų su neteisėtu asmenų gabenimu susijusioms grupuotėms, nusikalstama veika turtinė žala valstybei nepadaryta. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad tik turto (jo vertės) konfiskavimo taikymas griežčiausia apimtimi šiuo atveju atitiktų šio instituto tikslus. Be to, atsižvelgtina ir į G. A. asmenį apibūdinančius duomenis – anksčiau neteistas, teisėtai gyvena ir dirba Europos Sąjungos valstybėje, visiškai prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė visą jam žinomą informaciją apie su neteisėtu sienos kirtimu susijusius asmenis. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad, įvertinus tai, kad asmuo anksčiau neteistas, o sankcijoje yra numatyta ir švelnesnė bausmės rūšis – bauda, jam skirtina griežta su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė įgyvendina nubaudimo tikslą. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės šioje byloje patvirtina, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcingas nagrinėjamu atveju.

Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis; tai, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020). Taigi, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad kaltu pripažintam asmeniui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė gali ir turi sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, teismas sprendžia, kad iš G. A. išieškotina ne visa EMPREKIS pažymoje nurodyta vidutinę konfiskuotino automobilio „Chevrolet Cruze“ vertę atitinkanti suma – 5 710 Eur (t. 1, b. l. 49), o jos dalis, t. y. 3 000 Eur. Teismo vertinimu, tokios vertės turto konfiskavimas, atsižvelgus į ankščiau paminėtas reikšmingas bylos aplinkybes bei proporcingumo principą, užtikrins taikoma baudžiamojo poveikio priemone siekiamų tikslų įgyvendinimą.

VI. Kiti klausimai

G. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas ir laikomas suėmime nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., todėl į skirtiną bausmę G. A. įskaitytinas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (t 1, b. l. 114, 154-155), vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas G. A. priklausančiai transporto priemonei ,,Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 161-162), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiksavimo, automobilis ,,Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktas, saugomi VSAT Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje, ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos, grąžintini G. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 90 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. A. paskirti areštą 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. A. paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. ir laikyti jį atlikusiu bausmę pagal šį teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš G. A. dalį automobilio ,,Chevrolet Cruze“ vertės, t. y. 3 000 Eur sumą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą G. A. priklausančiai transporto priemonei ,,Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiksavimo, automobilį ,,Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktą, saugomus VSAT Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje, ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos, grąžinti G. A..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį teismą.