- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-24
- Bylos Nr.
- e2YT-14008-1193/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06877-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Blaževič-Mackevič
- Pareiškėjas
- P. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėjas P. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis S. D., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kuris buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies nuostata. Joje nustatyta, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui visus turimus duomenis, patvirtinančius, jog pareiškėjo senelis S. D., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
1.2. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 14 d. sprendime konstatavo, kad: nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis, nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis S. D., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d. palikuonis, taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., todėl nėra dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
1.3. Aplinkybę, jog pareiškėjas yra S. D., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, vaikaitis patvirtina: 1) Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotas pareiškėjo gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad pareiškėjo tėvas yra J. D., kuriam pareiškėjo gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo 26 metai, gimęs Pietų Afrikoje, 2) Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotas pareiškėjo tėvo J. D. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, jog J. D. gimė (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje, jo tėvas – S. D., kuris sūnaus (pareiškėjo tėvo) gimimo metu buvo 34 metų amžiaus, gimęs Lietuvoje.
1.4. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad pareiškėjo senelis S. D. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sudarytų pareiškėjui pagrindą įgyti Pilietybės įstatyme numatytą subjektinę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
1.5. Siekdamas surinkti įrodymus dėl senelio Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., pareiškėjas kreipėsi į valstybės archyvus, iš kurių gavo atsakymus:
1.4.1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2022 m. gegužės 31 d. atsakymu Nr. (P1-3799) P2-6158 informavo, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Kretingos žydų bendruomenės 1903–1907 m. metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie S. (S., S., S.) D. (D., D.), J. (J.) sūnaus, gimimą negali.
1.4.2 Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019 m. gruodžio 20 d. išdavė pažymą Nr. R4-3498, kurioje nurodyta, kad Kretingos apskrities viršininko archyviniame fonde žinių apie Kretingos valsčiaus valdybos išduotus vidaus pasus byloje, duotųjų pasų žinių lape įrašyta L. D., gyvenusi (duomenys neskelbtini), kuriai (duomenys neskelbtini) išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Archyvo pažymoje nurodyta, kad archyvuose nėra duomenų, patvirtinančių L. D. gyvenimą Lietuvoje, jos Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens dokumentų išdavimą ar pilietybės netekimą iki 1940 m. birželio 15 d.
1.4.3 Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2022 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakymą Nr. (P1-8246) P2-13058, kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Kretingos žydų bendruomenės 1910–1914 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie pareiškėjo prosenelių J. (J.) D. (D., D.) ir L. (L.) R. santuoką negali.
1.4.4 Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2024 m. lapkričio 18 d. atsakyme Nr. (P1-7314) P2-12009, kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Kretingos žydų bendruomenės 1899–1900 metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie M. (M.) D. (D.), J. (J.) dukters (Pareiškėjo senelio sesers), gimimą negali.
1.4.5 Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2024 m. lapkričio 18 d. atsakymu Nr. (P1-7315) P2-12007 informavo, jog archyvas Kretingos žydų bendruomenės 1900–1906 metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie S. D. (D.), J. (J.) dukters (pareiškėjo senelio sesers), gimimą negali.
1.4.6 Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2024 m. lapkričio18 d. atsakyme Nr. (P1-7316) P2-12006 nurodė, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Kretingos žydų bendruomenės 1908–1909 metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie J. (J.) D. (D.), J. (J.) sūnaus (Pareiškėjo senelio tėvo), gimimą negali.
1.5 Pareiškėjo senelio S. D. Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d. ir jo išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. aplinkybės grindžiamos pateiktais dokumentais:
1.5.1 Pareiškėjo tėvo J. D. (gim. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje) gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, jog J. D. tėvas – S. D., 35 metų amžiaus (atitinkamai gimęs apie (duomenys neskelbtini) m.), ir kurio gimimo vieta – Lietuva.
1.5.2 Pareiškėjo senelio S. D. pranešimas apie mirtį, kuris išduotas Pietų Afrikoje, nurodoma, kad pareiškėjo senelis S. D. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, jo tėvai – J. D. ir L. D. Pareiškėjo tėvas J. D. nurodomas kaip S. D. vaikas.
1.5.3 Pareiškėjo prosenelio J. D. pranešime apie mirtį, išduotame Pietų Afrikoje, pateikiama informacija apie tai, kad pareiškėjo prosenelio sutuoktinė – L. D. Pranešime apie mirtį taip pat nurodyti J. D. vaikai – M. S. (gim. D.), M. D., R. D., S. D., J. D., P. D. ir S. S. (gim. D.).
1.5.4 Jungtinės Karalystės Nacionalinio archyvo išduotame (duomenys neskelbtini) laivo, pavadinimu „Braemar Castle“ keleivių sąraše įrašyta pareiškėjo prosenelė L. D. ir jos vaikai – M. (21 metų amžiaus), S. (20 metų amžiaus), S. (15 metų amžiaus) (pareiškėjo senelis), J. (12 metų amžiaus), F. (9 metų amžiaus). Dokumente nurodoma, kad pareiškėjo prosenelės L. D. ir jos vaikų pilietybė – Lietuvos. Keleivių sąraše nurodoma, jog šeima vyksta į Pietų Afriką.
1.5.5 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-3498, kurioje nurodyta, jog Kretingos apskrities viršininko archyviniame fonde, žinių apie Kretingos valsčiaus valdybos išduotus vidaus pasus byloje, duotųjų pasų žinių lape įrašyta D. L., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gavusi pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtoje duotųjų pasų žinių lapo kopijoje nurodoma, kad į L. D. pasą yra įrašyti 4 asmenys.
1.5.6 2024 m. liepos 17 d. laidojimo organizacijos Chevrah Kadisha pažymoja apie pareiškėjo senelį S. D., kurioje nurodoma, jog S. D. hebrajiškas vardas buvo S., Y. sūnus.
1.5.7 Išraše iš viešai prieinamos duomenų bazės JewishGen nurodoma, jog hebrajiško/jidiš vardo Y. atitikmuo yra vardas J. Išraše iš duomenų bazės JewishGen dėl vardų variacijų nurodoma, jog vardai S. ir S. traktuojami kaip to paties vardo variacijos.
1.5.8 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2024 m. gruodžio 2 d. išvada patvirtinama, jog vardas Š. (angl. Sh.) yra hebrajiškos kilmės vyriško vardo S. (liet. S.) variantas jidiš kalboje. S. yra to paties vardo S. trumpasis deminutyvinis variantas anglų kalboje.
1.5.9 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2024 m. gruodžio 2 d. išvada, kurioje nurodoma, jog pavardė D. yra moters pavardė, pagal lietuvių kalbos dėsningumus sudaryta iš vyriškos (sutuoktinio) pavardės D.; nesugramatinta pavardės forma – D., o D. – ta pati pavardė, užrašyta pagal apytikslį tarimą kitos kalbos rašmenimis. Taip pat nurodoma, jog L. (L. – greičiausiai korektūros klaida) ir L. – to paties moteriško vardo variantai skirtingose kalboje. Šis vardas kildinamas iš vok. L., kuris yra vardo L. trumpinys prancūzų kalboje – L. Moteriškas vardas L. yra iš vok. L., kuris savo ruožtu yra trumpinys iš angl. E. Taigi L. / L. ir L. (sk. L.) yra skirtingos kilmės vardai, tačiau dėl fonetinio ir grafinio panašumo, jeigu kiti asmens duomenys dokumentuose sutampa, jų įvairavimas neturėtų kelti abejonių dėl asmens tapatybės.
1.6 Archyviniai įrodymai leidžia identifikuoti L. D. kaip pareiškėjo prosenelę L. D., o aplinkybės dėl pavardės retumo ir kitų analogiškų asmenų nebuvimo sustiprina šią išvadą. Pareiškėjo senelis buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 4 punkto nuostatas.
2 Teismas, priėmęs pareiškėjo pareiškimą, rezoliucija įpareigojo Migracijos departamentą pateikti visą pareiškėjo pilietybės atkūrimo bylą, be kita ko pateikiant tiek pareiškėjo departamentui teiktus dokumentus, tiek taip pat ir departamente iš kitų institucijų, archyvų gautus dokumentus / duomenis. Teismas taip pat nustatė terminą Migracijos departamentui atsiliepimui pateikti.
Atsiliepimas
3 Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (žr. dokumentą Nr. DOK-50363).
Žemesnės instancijos teismas
4 Migracijos departamentas taip pat pateikė teismui P. D. pilietybės atkūrimo bylos medžiagą (žr. dokumentą Nr. DOK-50869).
5 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 515 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai įteiktos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutarties patvirtintos kopijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6 Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. D. siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
7 Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjas pridėjo prie aptariamo prašymo dokumentus, pareiškėjo nuomone, patvirtinančius, kad jo senelis S. D. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Tačiau Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2025 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo. Migracijos departamentas aptariamame sprendime konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis S. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d. palikuonis. Taip pat sprendime konstatuota, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjo senelis išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., nėra dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
8 Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalį dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
9 Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).
10 Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
11 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
12 Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, teismas gali atitinkamą faktą pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iš įrodymų visumos tokį faktą galima pripažinti (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016, 32 punktas).
13 Pareiškėjas grindžia prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą į bylą pateiktais tokiais duomenimis:
13.1 Pietų Afrikos Respublikos gimimo liudijimu, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo P. D., gimusio (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje, tėvas yra J. D., gimęs Pietų Afrikoje (žr. gimimo liudijimą, kuris patvirtintas Apostile).
13.2 Pareiškėjo P. D. tėvo J. D. gimimo liudijimu, kuriame nurodyta, kad: J. D. gimė (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje; motina yra S. E., o tėvas – S. D., 34 metų, gimimo vieta ir valstybė – Lietuva (žr. gimimo liudijimą, kuris patvirtintas Apostile).
13.3 S. D. pranešimu apie mirtį, kuriame nurodyta, jog S. D. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – Lietuva. Taip pat nurodyta, jog tėvas – J. D., motina – L. D. (žr. (duomenys neskelbtini) mirties pranešimą, kuris patvirtintas Apostile).
13.4 Laidojimo organizacijos Chevrah Kadisha pažyma apie velionį S. D., kurioje nurodoma, kad S. D. gimė Lietuvoje ir mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jo hebrajiškas vardas buvo Sh. B. (Y. sūnus) (žr. pranešimą, kuris patvirtintas Apostile).
13.5 Pareiškėjas į bylą pateikė viešai prieinamos duomenų bazės JewishGen momentinę ekrano fotonuotrauką, kurioje matyti, jog buvo atlikta J. vardo paieška bei pateikti rezultatai, jog J. vardo atitikmuo hebrajų / jidiš kalba yra Y.
13.6 Iš J. D. (pareiškėjo prosenelio), mirusio (duomenys neskelbtini), pranešimo apie mirtį nustatyta, jog prosenelio tėvas – M. D., motina – vardas neįskaitomas D. Nurodoma jog, jog J. D. turėjo šiuos vaikus: M. S., M. D., R. D. J. D., P. D., S. S. ir S. D.(pareiškėjo senelis) (žr. (duomenys neskelbtini) pranešimą apie mirtį, kuris patvirtintas Apostile).
13.7 Laivo „Braemar Castle“, (duomenys neskelbtini) išvykusio iš Londono uosto į Pietų Afriką keleivių įlaipinimo sąrašu, kuriame nurodoma, jog L. D., kartu su vaikais M. (21 m.), S. (20 m.), S. (pareiškėjo senelis) (15 m.), J.(12 m.), F. (9 m.) buvo įlaipinti į minėtą laivą. Nurodyta jog L. D. ir jų vaikų pilietybė yra Lietuvos (žr. užsieniečių keleivių įlaipinimo sąrašą, kuris patvirtintas Apostile).
13.8 Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos 2024 m. gruodžio 2 d. raštu dėl pavardės ir vardo variantų, kuriame nurodyta, D. yra moters pavardė, pagal lietuvių kalbos dėsningumus sudaryta iš vyriškos (sutuoktinio) pavardės D.; nesugramatinta pavardės forma – D., o D. – ta pati pavardė, užrašyta pagal apytikslį tarimą kitos kalbos rašmenimis. L. (L. – greičiausiai korektūros klaida) ir L. – to paties moteriško vardo variantai skirtingose kalboje. Šis vardas kildinamas iš vok. L., kuris yra vardo L. trumpinys prancūzų kalboje – L. Moteriškas vardas L. yra iš vok. L., kuris savo ruožtu yra trumpinys iš angl. E. Taigi L. / L. ir L. (sk. L.) yra skirtingos kilmės vardai, tačiau dėl fonetinio ir grafinio panašumo, jeigu kiti asmens duomenys dokumentuose sutampa, jų įvairavimas neturėtų kelti abejonių dėl asmens tapatybės (žr. 2024 m. gruodžio 2 d. Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos pranešimą dėl pavardės ir vardo variantų).
13.9 Iš pareiškėjo į bylą pateiktos viešai prieinamos duomenų bazės JewishGen momentinės ekrano nuotraukos nustatyta, jog S. vardo atitikmuo Pietų Afrikos vardui būtų S. (žr. į bylą pateiktą 2024 m. spalio 16 d. momentinę ekrano nuotrauką).
13.10 Į bylą taip pat pateiktas Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos pranešimas dėl vardo varianto, kuriame nurodyta, jog Š. (angl. S.) yra hebrajiškos kilmės vyriško vardo S. (liet. S.) variantas jidiš kalboje. S. yra to paties vardo S. trumpasis deminutyvinis variantas anglų kalboje (žr. 2024 m. gruodžio 2 d. Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos pranešimą dėl vardo variantų).
13.11 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie L. D. pilietybę bei gyvenimą Lietuvoje nurodyta, kad Kretingos apskrities viršininko archyviniame fonde, žinių apie Kretingos valsčiaus valdybos išduotus vidaus pasus byloje, duotųjų pasų žinių lape įrašyta D. L., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gavusi pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti) (žr. lapo 621 eilutę, į pasą įrašyti 4 asmenys). Taip pat pažymoje nurodyta, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad L. D. (D.) gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, jos asmens dokumentų vidaus pasui gauti, išduoto paso registracijos kortelės bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomose fonduose nerasta (žr. 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą).
13.12 Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą kreipėsi su prašymais pateikti duomenis apie S. (S., S., S.) D. (D., D.), J. (J.) sūnų, S. J. (J.) D. (D., D.) ir L. (L.) R. santuoką, M. (M.) D. (D.), J. (J.) dukters gimimą, S. D. (D.), J. (J.) dukters gimimą, J. (J.) D. (D.), J. (J.) sūnaus gimimą, tačiau archyvas prašomų pateikti duomenų negalėjo (žr. 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. gruodžio 5 d., 2024 m. lapkričio 18 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymas).
14 Iš į bylą pateiktos P. D. pilietybės atkūrimo bylos medžiagą nustatyta, jog Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Kauno regioninį valstybės archyvą. Archyvas nurodė, jog Kauno regioniniame valstybės archyve saugomuose 1919–1940 metų Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių dokumentų fonduose žinių apie S. (S.) D., g. apie (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, jo tėvų: J. D. (D.), g. (duomenys neskelbtini) m., L. D. (L. D.), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenimą dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 1940 m. birželio 15 d. ir turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę bei išvykimą iš Lietuvos iki 1940 m. birželio 15 d. pagal pateiktus duomenis nerasta (žr. 2025 m. sausio 15 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą).
15 Teismas sprendžia, jog byloje nėra pateikta ar nustatyta tiesioginių įrodymų dėl S. D. turėtos pilietybės. Tačiau remiantis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, jų tarpusavio suderinamumu ir istorinio teisinio reguliavimo kontekstu, darytina pakankamai tikėtina išvada, kad S. (taip pat S., S.) D., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., kadangi keliuose oficialiuose dokumentuose (mirties pranešime, laidojimo organizacijos pažymoje) nuosekliai nurodoma jo gimimo vieta – Lietuva, kas patvirtina jo kilmę iš Lietuvos teritorijos, be to, jo motina L. (L., L.) D. (D.) (duomenys neskelbtini) m. buvo registruota (duomenys neskelbtini) kaip gavusi Lietuvos vidaus pasą, o tai rodo jos teisinį ryšį su Lietuvos valstybe ir leidžia daryti išvadą apie šeimos priklausymą Lietuvos pilietybei, taip pat 1920 m. laivo „Braemar Castle“ keleivių sąraše L. D. ir jos vaikai, įskaitant S. (atitinkantį S.), yra aiškiai įvardyti kaip Lietuvos piliečiai, kas laikytina reikšmingu oficialiu pilietybės įrodymu išvykimo momentu, o nustatyta aplinkybė, kad šeima dar (duomenys neskelbtini) m. išvyko iš Lietuvos į Pietų Afriką, patvirtina, jog S. D. išvyko iš Lietuvos iki 1940 m. birželio 15 d. ir akivaizdžiai iki 1990 m. kovo 11 d. Tuo tarpu duomenų, kad jis iki 1940 m. būtų netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, byloje nėra, o vien archyvinių dokumentų nebuvimas, atsižvelgiant į istorines aplinkybes, migraciją ir dokumentų neišlikimą, negali paneigti pilietybės fakto. Todėl, vertinant visus įrodymus sistemiškai ir taikant tikėtinumo bei įrodymų pakankamumo principus, konstatuotina, kad minėtas asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir iš Lietuvos buvo išvykęs iki 1990 m. kovo 11 d.
16 Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo P. D. senelis S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
17 Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjui P. D. įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. D. prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo P. D., gimusio (duomenys neskelbtini), senelis S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjui P. D. įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.