Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Bespalovas, skolininkas R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. vasario 22 d. teisme gautas antstolio patvarkymas atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi R. M. įmonei, į. k. (duomenys neskelbtini), iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d. Nemokumo administratoriumi R. M. įmonės bankroto byloje paskirta MB „Laurus Law“.

1.4 Pareiškėja teigia, kad nurodyta 1 400,00 Eur administracinė bauda yra atsiradusi ne iki teismo nutarties iškelti R. M. įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o po R. M. įmonės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0025/22/01677. ATPK baudos išieškojimas iš R. M., kaip iš fizinio asmens, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-119431, turėjo būti vykdomas.

4. Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimo dėl nagrinėjamos bylos teismui nepateikė.

Skundas netenkinamas.

5. Teisme nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Pažymėtina, jog CPK 510 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

6. Nustatyta, kad antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje 2022 m. gruodžio 15 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/22/01677, pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-91-749/2022, dėl 1 400 Eur baudos išieškojimo iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai.

7. Kadangi Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi (įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d.) civilinėje byloje Nr. eB2-213-755/2022 iškėlė R. M. įmonei, į. k. (duomenys neskelbtini) (savininkas R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nemokumo/bankroto bylą, antstolis A. Bespalovas 2023-01-24, vadovaudamasis LR CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, bei juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio ir 30 straipsnio nuostatomis, vykdomąją bylą Nr. 0025/22/01677 užbaigė ir vykdomąjį dokumentą persiuntė Panevėžio apygardos teismui.

8. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar gali būti vykdomas išieškojimas iš asmens turto, po to, kai šio asmens individualiai įmonei teismine tvarka buvo iškelta ir pradėta vykdyti bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

9. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pagal JANĮ 57 straipsnio 2 dalį, jeigu bankroto byla iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

10. Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles subjektas. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas finansinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-779-330/2018).

11. Tai gi, individualiai įmonei iškėlus nemokumo bylą, jos skoloms padengti yra naudojamas tiek individualios įmonės tiek ir jos savininko turtas, kuris naudojamas tenkinti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ 94 straipsnyje nustatytą eiliškumą.

12. Šiuo atveju kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siekia patenkinti savo 1400 eurų dydžio reikalavimą iš bankrutuojančios individualios įmonės savininko turto nepaisant eB2-72-755/2023 byloje patvirtinto kreditorių sąrašo, kurie savo išieškojimą turi teisę nukreipti ir į R. M. asmeninį turtą. Kreditorė tokį savo reikalavimą iš esmės grindžia JANĮ 41 str. 4 d. kuris numato, jog teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

13. Teismas sprendžia, nepaisant to, jog bankrutuojančios individualios įmonės savininko skola atsirado jau po bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo, bet dar tebevykstant šiam bankroto procesui, ir įmonės savininkui turint pareigą savo turtu patenkinti kreditorių reikalavimus, šiai kreditorei sudarius galimybę patenkinti savo reikalavimą iš bankrutuojančios individualios įmonės savininko asmeninio turto nepaisant individualios įmonės bankroto byloje esančio kreditorių reikalavimų sąrašo eiliškumo, ne tik mažėtų kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgytų nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius.

14. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad antstolis pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0025/22/01677 ir vykdomąjį dokumentą persiuntė Panevėžio apygardos teismui, iškėlusiam R. M. įmonei nemokumo bylą, kur ir buvo patvirtintas šios kreditorės kreditorinis reikalavimas.

15. Išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei vykdomosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai, todėl atmestinas (CPK 510 straipsnis, 513 straipsnis).

16. Iš pareiškėjos pašto išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, skundą dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Andriui Bespalovui vykdomąją bylą Nr. 0025/22/01677.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.