Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija) atstovei O. A., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., jo gynėjui advokatui Algimantui Kolpertui, nuotoliniame teismo posėdyje naudojant „Zoom“ platformą, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., būdamas įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Įmonė) vadovu ir savininku, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1d. iki 2022 m. kovo 28 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Įmonės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Įmonės vadovas pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

VMI pareiškime nurodyta, kad patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d., nustatyta, kad buvo nesilaikyta CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, nes bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI, per minėtą laikotarpį pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje nei VMI, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį pirmiausiai turėjo atsiskaityti su VMI ir tik po to atitinkamai atsiskaityti su kitais kreditoriais. Įmonės finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Įmonės vadovas ir savininkas R. M. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Remiantis tuo, Institucija prašo Įmonės vadovui R. M. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam sankcijoje numatytą baudą vidutinio dydžio – 2200 eurų (b. l. 2-73).

R. M. teismo posėdžio metu savo kaltę, jog pažeidė įstatymu nustatytą tvarką, pripažino ir parodė, kad būdamas savo individualios įmonės vadovu, žino jos finansinę padėtį ir tai, kad bendrovė skolinga VMI. Jam taipogi žinomas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir tvarka, pagal kurią, turint įpareigojimų pirmiausiai reikia atsiskaityti su VMI, o tik tada su kitais kreditoriais. Tačiau savo veiką jis teisino tuo, kad norėdamas, jog bendrovė vykdytų veiklą, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d. atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais, iš esmės su prekių tiekėjais, kadangi siekiant grąžinti skolas VMI, reikia užsidirbti lėšų iš mažmeninės prekybos, o prekių tiekėjai neparduoda prekių įmonei, nes žino, kad įmonė turi skolų VMI bei reikalauja už prekes mokėti iš anksto. Dėl susidariusios situacijos gailisi.

Iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 24 d. duomenų matyti, kad Įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 1.054.470,56 eurai, iš jų: 7814,25 eurų gyventojų pajamų mokestis ir 117,76 eurai delspinigiai; 547 eurai nekilnojamo turto mokestis ir 6,93 eurai delspinigiai; 33305 eurai pelno mokestis ir 2646,54 eurai delspinigiai; 57374,23 eurai pridėtinės vertės mokestis ir 3558,20 eurai delspinigiai; 54 eurai mokestis už aplinkos taršą. (b. l. 2, 57-73)

Iš AB SEB banko pateiktų sąskaitų išrašų nustatyta, kad Įmonė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais (b. l. 6-56)

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Pastaroji norma yra blanketinė ir nagrinėjimu atveju yra aktualios CK nuostatos, kur įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismui pateikti duomenys liudija, ką teismo posėdžio metu pripažino ir pats R. M. įmonės vadovas, kad jo vadovaujama Įmonė administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo neįvykdytą prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai. R. M. taipogi parodė, kad bendrovė tuo metu nebuvo pajėgi sumokėti minėtos sumos, tai patvirtina ir pats minėtos prievolės VMI savalaikis neįvykdymas – mokesčių nesumokėjimas nei tuo metu, nei lyg šiol. Nepaisant to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad individuali įmonė, vadovaujama R. M., šiam žinant apie Įmonės nesumokėtus mokesčius VMI ir negalėjimą bendrovei realiai tai padaryti, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d. atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Tai yra bendrovė, užuot sumažindama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, panaudojo pinigines lėšas atsiskaitymui su kitais kreditoriais, kas nepatenka į CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąją ar antrąją privalomo atsiskaitymo eilę. Pastarųjų aplinkybių neginčija ir pats bendrovės vadovas R. M..

Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kurios leistų anksčiau nurodytų nuostatų nepaisyti. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

R. M. teiginiai apie bendrovės mokestinės nepriemokos VMI priežastis neeliminuoja jo pareigos laikytis imperatyvių įstatymų nuostatų ir neatleidžia jos nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį.

Advokato A. Kolperto pateiktas administracinę atsakomybę naikinantis pagrindas – kad Įmonė buvo sudariusi su Valstybine mokesčių inspekcija susitarimus dėl mokesčių įsiskolinimo sumokėjimo per sutartą laikotarpį niekaip nešalina Įmonės bei jos vadovo atsakomybės dėl administracinės atsakomybės, nes Įmonė tų susitarimų iš esmės nesilaikė, dėl to ir kilo pagrindas pradėti administracinę teiseną.

Senaties dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo bei nuobaudos skyrimo taip pat nėra, nes pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nustatytas pažeidimas iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 24 d., iš kurio duomenų matyti, kad Įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 1.054.470,56 eurai.

Taigi, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus bei ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma patvirtina, jog R. M., būdamas savo individualios įmonės vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, nes laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d., pirmenybę teikė ne atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija, o atsiskaitymui su kitais Įmonės kreditoriais, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, interesus. Tokie R. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl jis baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą R. M., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, neteistas, į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas aplinkybes. R. M. padarė vieną administracinį nusižengimą. VMI siūlo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkį, tačiau esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. M. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis minimalus, nes dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir Valstybinė mokesčių inspekcija, leidusi Įmonei įsiskolinti tokią didelę mokesčių sumą (1.054.470,56 eurų). Kažkokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti R. M. švelnesnę nuobaudą arba jos visai neskirti, nenustatyta, be to, padaryta žala valstybės biudžetui per didelė, kad galima būtų jos nevertinti priimant sprendimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikymo. R. M. teisme patvirtino, kad valstybė jai priklausančių mokesčių tikriausiai neatgaus, nes įmonei paskelbtas bankrotas, skolos bus išieškomos iš jo asmeninio turto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637, 644, 646, 675 straipsniais,

nutaria:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu jam padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti R. M., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-91-749/2022.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti nubaustajam, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimo nuorašus (kopijas) pateikti nubaustajam asmeniui, Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Įsiteisėjusio nutarimo nuorašą (kopiją) pateikti R. M. įmonės nemokumo (bankroto) administratoriui (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.