Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – ir Telšių AVPK Mažeikių rajono PK VPS KPP) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo S. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 300 (trijų šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

S. R. nubaustas už tai, kad 2013 m. vasario 26 d., apie 16.25 val., Pikelių miestelyje, Mažeikių – Lūšės gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 0,44 promilių – girtumo laipsnis).

Telšių AVPK Mažeikių rajono PK VPS KPP nuomone, apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, buvo neobjektyvus, byloje neteisingai nustatė išimtines ir ypatingas aplinkybes, netinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą, taip sudarydamas sąlygas ypač šiurkštų administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti tokios atsakomybės, kokia numatyta įstatyme. Teigia, kad teismas, skirdamas S. R. mažesnę negu įstatymo numatyta administracinę nuobaudą, nenurodė, dėl kokių išskirtinių aplinkybių pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neišanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių, neteisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį, kilusią grėsmę supančiai aplinkai. Mano, kad šiuo atveju teismo sprendimas neužtikrins administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 straipsnis).

Apelianto įsitikinimu, teismo nutarime išdėstyti motyvai nesudaro išskirtinių aplinkybių komplekso ir tai nėra tos sąlygos, dėl kurių S. R. turėtų būti taikoma švelnesnė nei numatyta administracinė nuobauda, nes mažamečius vaikus augina ir savo tėvus prižiūri dauguma asmenų. Teismo argumentas, jog leistiną alkoholio kiekį pažeidėjas viršijo nežymiai, vertintinas kritiškai, nes ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nėra tokių sąvokų, kaip „žymiai“ ar „nežymiai“ viršytas leistinas alkoholio kiekis. Pažymi, kad šiame straipsnyje yra nurodyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Šiuo atveju S. R. buvo nustatytas 0,41 promilės neblaivumas (išskaičiavus paklaidą), todėl, apelianto manymu, jam turėjo būti taikyta administracinė nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio l dalyje. Be to, dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, šeimoje kilsiantys nepatogumai, savaime nesudaro pagrindo paskirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams ar aplinkiniams. Vairuotojas dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, ir dėl pažeidimo darymo turi prisiimti ir neigiamas pasekmes.

Skunde taip pat nurodoma, kad Telšių AVPK Mažeikių rajono PK VPS KPP pareiga yra užtikrinti eismo saugumą bei ATPK tikslų įgyvendinimą aptarnaujamojoje teritorijoje. Apeliantas pažymi, kad valstybės politika kovoje su neatsakingu ir pavojingu transporto priemonių vairavimu yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sustabdyti aukų keliuose skaičiaus augimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles taip pat tiek pats teisės pažeidėjas tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs padariniai nubaustajam yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Apeliantas pabrėžia, kad S. R. padarytas pažeidimas vertintinas kaip ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nes jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. jis žinojo, kad buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, neįsitikino, jog yra blaivus, šiuos veiksmus suprato, jų norėjo ir to siekė. Todėl vien simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nuobaudos taikymas S. R. prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo neteisingas, neobjektyvus, taikydamas S. R. ATPK 126 straipsnio 1 dalies normas pažeidė teisingumo ir protingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Skirdamas S. R. nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, teismas vadovavosi ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis ir paskyrė jam 300 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, t. y. paskyrė švelnesnę, nei numatyta šio straipsnio dalies sankcijoje, nuobaudą.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. R. su pažeidimu sutiko, gailėjosi jį padaręs, nurodė, kad vairavo automobilį išgėręs alaus, tačiau nesijautė apgirtęs, net nepagalvojo, kad jam gali būti nustatytas girtumas. Kadangi S. R. pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, apylinkės teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Alkoholio kiekio matuoklio parodymai liudija, kad S. R. buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas (4 b. l.), kuris labai nežymiai viršija minimalų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą girtumo laipsnį, t. y. 0,41 promilės girtumo laipsnį. Todėl darytina išvada, kad S. R. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jo kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis neviršija leistinos normos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad S. R. savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tačiau šiuo atveju, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, skundą nagrinėjantis teismas mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog S. R. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jis yra blaivus, kad pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimo padarymo metu S. R. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau už analogiškus pažeidimus nebuvo baustas (7 b. l.), vienas augina keturis nepilnamečius vaikus (13, 14, 15, 16-18, 19-22 b. l.), prižiūri sveikatos problemų turinčią motiną (27, 28, 29 b. l.), taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, galima daryti išvadą, jog S. R. apylinkės teismas tinkamai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Kartu pažymima, kad bauda taip pat yra administracinė nuobauda (ATPK 24 straipsnis), kurią paskyrus gali būti pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad S. R. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. kovo 18 d. nutarimą S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarimą nepakeistą, Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.