Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, kaltinamajam R. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. S., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad R. M. 2020-12-02 apie 23.54 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini),vykstančių išgertuvių metu, būdamas neblaivus ( nustatytas 2,05 promilės girtumas), V. S. rankose laikydamas du peilius vienu iš jų padarė durtinę-pjautinę kaklo ir krūtinės žaizdą, tarpšonkaulinės arterijos pažeidimus, taip smurtaudamas prieš nukentėjusįjį padarė kiauryminį krūtinės ląstos pažeidimą su kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę ir tokiais savo veiksmais sukėlė V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, jog 2020-12-03 00.28 val. R. M. nustatytas 2,05 promilės girtumas (1t.,b.l. 7). V. S. 2020-12-03 01.56 val. nustatytas 1,81 promilės girtumas (1t.,b.l. 10).

2021-04-27 A. D. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad sutinka duoti parodymus apie savo sugyventinį V. S.. 2020-12-02 dieną apie 17-18 valandą, tiksliai laiko nepamina V. S., kuris yra jos sugyventinis, išėjo iš jų namų, esančių (duomenys neskelbtini). Išėjo būdamas blaivas. Išėjo, kadangi tarp jų įvyko pokalbis, kad jie nusprendė kartu negyventi dėl jo alkoholio vartojimo. V. S. teigė, kad eina į savo tėviškę (duomenys neskelbtini) V. S. išėjus, ji liko viena namuose. Su juo tą dieną daugiau nebendravo, telefonu nekalbėjo. Sekančią dieną pas ją į namus atėjo E., kaimynė, ji yra R. M. sugyventinė ir pasakė, kad V. S. yra ligoninėje, o R. M. yra uždarytas policijoje, nes vakar vakare, vartojant alkoholį R. M. sužalojo V. S. peiliu. Konfliktas įvyko, kaip teigė E., dėl to, kad R. M. prašė, jog V. S. išeitų iš jų namų ir neleistų garsiai muzikos, bet R. M. be jokios daugiau priežasties, išskyrus, kad V. S. nėjo iš jų namų ir leido garsiai muziką, atsinešė peilius ar peilį nežino ir sužalojo V. S.. E. teigė, kad tiek R. M., tiek V. S. buvo abu neblaivūs. Jog būtų dėl ko nors kilęs konfliktas tarp V. S. ir R. M. E. nieko neminėjo. Daugiau E. nieko neminėjo. Kai V. S. parvyko iš ligoninės, po įvykio jau buvo praėję apie pora savaičių ir kai parvyko pasakė, jai, kad kai išėjo iš jų namų, norėjo išgerti ir nusipirkęs alkoholio nuėjo pas kaimyną R. M., ten su juo išgėrė apie pora butelių degtinės. Būnant R. M. namuose, leido garsiai muziką, R. M. prašė išjungti, bet nebuvo agresyvus. Kelis kartus R. M. išėjo iš kambario ir sugrįždavo. Paskutinį kartą nuėjo į virtuvę, atėjo iki V. S., rankos buvo už nugaros ir be jokios paaiškinamos priežasties jam dūrė su peiliu vieną kartą į kaklo sritį, kitą kartą į šoną, kurios pusės nepamena. Daugiau nieko nepasakojo, tik teigė, kad buvo sužalotas dėl to, jog leido muziką ir nėjo iš R. M. namų, kai jo R. M. prašė. Dar V. S. teigė, jog po įvykio jis pasiskambino J. Ž., kuris yra jam pažįstamas ir vadina jį posūniu, nes tai yra moters, su kuria V. S. gyveno dar prieš ją sūnus. Dar nori papildyti, kad V. S. jau senai bendrauja su R. M., kartu dažnai vartoja alkoholį, bet niekada nėra buvę jokių konfliktų tarp jų. Niekada nebuvo susipykę. Dėl kokios priežasties R. M. sužalojo V. S. jai nėra žinoma. Daugiau papildymų neturi, viską ką žinojo papasakojo ( 1t.,b.l. 80,81).

2020-12-03 R. M. apklaustas kaip įtariamasis paaiškino, kad prisipažįsta visiškai padaręs nusikalstamą veiką ir nedalyvaujant gynėjui, kurio atsisako savo noru, nori duoti parodymus apie tai, kad 2020-12-03 dieną apie 17 val. jam paskambino V. S., jis yra jo kaimynas, pažįsta jį nuo 2013 metų, bendrauja daug, kaip kaimynai. Visada gerai sutaria. Paskambinęs V. S. paklausė ar gali pas jį ateiti į svečius, atsinešti butelį degtinės ir kartu išgerti, nes susipyko su sugyventine Agne, pavardės nežino. Apie 17.30 val. pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo V. S., jis buvo blaivas. Namuose dar buvo jo sugyventinė E. R., ji buvo taip pat blaivi. Namuose daugiau nieko nebuvo. V. S. buvo blaivas. Jis atsinešė butelį degtinės 0,7 l. talpos ir 2 butelius alaus po 1l talpos. Visi trys buvo viename kambaryje, bendravo jis ir V. S. vartojo alkoholį. E. R. alkoholio nevartojo. Išgėrė dviese V. S. atsineštą alkoholį tada vartojo jo butelį brendžio 0,5 l. talpos. Buvo visi trys kambaryje, į kurį įėjimas iš virtuvės. Kol vartojo alkoholį bendravo, V. S. skundėsi, kad sugyventinė jį išvarė iš namų, skundėsi, kad su ja nesutaria. Apžiūrinėjo kambaryje esantį muzikinį centrą, kurį yra neseniai pirkęs, leido garsiai muziką ir kai buvo maždaug 23 valanda, laiko tiksliai nepamena, jau ir alkoholio kiek pamena nebuvo, jis pasakė V. S., kad jau vėlu ir jis eitų namo. Jis atsakė, kad dar nori pabūti, bet jis pasakė, kad vėlu, tai pakartojo kelis kartus, bet V. vis dar leido muzikinį centrą ir nenorėjo eiti namo. Taip jiems bekalbant abu jau buvo virtuvėje jis vis V. sakė, kad jis eitų namo, bet šis jam priekaištavo, kad neis nori paklausyti muzikos ir pasakė, o ką tu jam padarysi jei jis neis. Jis jam pasakė, kad va virtuvėje yra peiliai, parodė tai galvos mostu, jie buvo padėti kaip visada toje pačioje vietoje ant virtuvinės spintelės, esančios greta stalo. Peiliai buvo trys vienas su balta rankena, kitas su juoda, trečias rankena su gėlytėmis. Kai parodė į peilius V. S. jam pasakė "ką tu seneli gali padaryti", tada jis pasiėmė į abi rankas po peilį, yra kairiarankis, kuris ir kuris peilis buvo kairėje ir kuris peilis buvo dešinėje rankoje nepamena, bet pasiėmė peilius su juoda ir balta rankenomis, peilis su gėlytėmis liko ant virtuvinės spintelės. Dūrė kaire ranka tiesiai į V. S., kuris stovėjo priešais veidu į jį, atstumas tarp jų buvo apie 0,5 metro. Tuo metu kai dūrė V. S. jie stovėjo greta virtuvinės spintelės. V. S. stovėjo nugara į duris, vedančias į lauką. Virtuvėje E. R. kiek pamena nebuvo ji buvo kambaryje iš kurio nematyti kas vyksta virtuvėje. Pasiėmęs peilius jis norėjo tiktai pamosikuoti ir pagąsdinti V. S., kad šis greičiau eitų namo. nenorėjo jo kaip nors sužaloti, neturėjo tokio tikslo. Tik kaip jis jam turint rankose peilius jį truputį pastūmė, pastūmė nestipriai jis supyko ir tiesiai dūrė vienu iš peilių, kuriuo nežino, kaire ranka, V. S.. Dūrė nestipriai ne iš visų jėgų. Durdamas nesitaikė specialiai kur nors pataikyti, dūrė nesitaikydamas. V. S. yra už jį gerokai aukštesnis. Tada jau nepamina kas toliau vyko tik pamena, kad E. šaukė ką padarei kaimynui jis sėdėjo ar virtuvėje ar kambaryje jau nepamena, tik pamena kaip sakė E., kad gelbėk kaimyną, kviesk greitąją. Atsimena, kad atvyko policija ir jį išsivežė. Jis atsigavo tiktai policijos automobilyje. Dėl to ką padarė labai gailisi, neturėjo jokio tikslo sužaloti V. S. (1t.,b.l. 179-180).

2020-12-03 R. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kurioje sėdėjo įvykio metu V. S., iš kur R. M. atsinešė peilį ir V. S. sužalojimo būdą. Parodymų patikrinimas atitinka R. M. apklausos metu pateiktas įvykio aplinkybes (1t.,b.l. 185-191).

2021-05-04 R. M. papildomai apklaustas kaip įtariamasis paaiškino, kad neturėjo jokio tikslo sužeisti, sužaloti ar kaip kitaip pakenkti V. S.. Tai padarė nesuvokdamas, dėl neblaivumo iš anksto nieko nebuvo planavęs, jokio piktumo su V. S. neturėjo. Su V. S. susitaikė, jis jo atsiprašė, jis jam sakė, kad atleido tik sakė, kad turės atlyginti turtinės žalos, kokios sumos neįvardino. Susipažino su civiliniais ieškiniais, šiuo meta tokios žalos negali atlyginti, nes santaupų neturi. Galėtų žalas atlyginti dalimis. Iki kada galėtų atsiskaityti su ieškovais taip pat pasakyti negali, bet maždaug 2 metų bėgyje. Daugiau papildymų neturi (1t.,b.l. 213).

2020-12-02 23.54 val. įvykio registravimo žurnale pagal numerį ROIK 0120000672525, kurioje nurodyta įvykio registracijos eiga, jog skambino S., bei policijos pareigūnų išvykimo ir reagavimo informacija, kad įvykis filmuotas "Body cam", vaizdo įrašas pridėtas prie tyrimo medžiagos (1t., b.l. 114-121).

2021-02-05 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštu, kuriuo pridėtas BPC garso įrašas (1t., b.l. 128).

2021-04-02 specialisto išvadoje G102/2021(09) nurodyta, kad V. S. klinikiniais duomenimis konstatuota durtinė - pjautinė kaklo ir krūtinės žaizda, tarpšonkaulinės arterijos pažeidimas, kraujo ir oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje. V. S. konstatuoti kūno sužalojimai dėl kiauryminio krūtinės ląstos pažeidimo su kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. V. S. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu. V. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2020-12-02 galimai nurodytomis aplinkybėmis. V. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu. V. S. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Labiausiai tikėtina, kad V. S. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti voke Nr. 2 pateiktu peiliu (1t., b.l. 86-87).

Atsižvelgus į šiuos motyvus, darytina išvada, kad kaltinamasis 2020-12-02 apie 23.54 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, gyvenamajame name, adresu : (duomenys neskelbtini), vykstančių išgertuvių metu, būdamas neblaivus ( nustatytas 2,05 promilės girtumas), V. S., laikydamas rankose du peilius, vienu iš jų padarė durtinę-pjautinę kaklo ir krūtinės žaizdą, tarpšonkaulinės arterijos pažeidimus, taip smurtaudamas prieš nukentėjusįjį padarė kiauryminį krūtinės ląstos pažeidimą su kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę, tai yra tyčia sužalojo nukentėjusįjį ir yra atsakingas už sužalojimo metu kilusius padarinius –sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kadangi kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, jam skiriama bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-210-697/2020). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-210-697/2020). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020).

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo neblaivūs. Kaltinamasis prašė nukentėjusiojo išeiti, tačiau pastarasis atsisakė, motyvuodamas, kad išeis, kai baigs gerti alų. Nukentėjusysis pripažino, kad jo iniciatyva garsiai grojo muzika. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis galėjo pasakyti kaltinamajam žodžius :”ką tu man padarysi, seneli”. Tačiau visos šios išvardintos aplinkybės negali būti vertinamos kaip provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, paskatinęs kaltinamąjį paimti du peilius ir jais sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Todėl teismas laiko, kad įvertinus nukentėjusiojo elgesį, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,05 promilės neblaivumas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats kaltinamasis pripažino, kad jo neblaivunas išprovokavo tokius neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina tyčiniams sunkiems nusikaltimams, nusikaltimas baigtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą, tai yra teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl toks asmuo laikomas neteistu ( BK 97 straipsnio 6 dalis). Nėra baustas už administracinių nusižengimų padarymą.

BK 135 straipsnio 1 dalis, numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimu iki 10 (dešimties) metų.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, nustatytų šios dalies 1–6 punktuose. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

Byloje nustatyta tik viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, žala nėra bent iš dalies atlyginta, todėl nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatyta bausmę.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Be to, turi būti atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).

Kaltinamasis sutiko atlyginti nusikaltimu padarytą žalą tiek Kauno teritorinei ligonių kasai, tiek nukentėjusiajam V. S., ikiteisminio tyrimo metu prašė leisti jam mokėti dalimis ( 1t., b.l.213), nukentėjusysis nurodė, kad jo kaltinamasis atsiprašė, tačiau jis nenori su kaltinamuoju bendrauti, baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti civilinį ieškinį. Taip pat teismas atsižvelgia ir vertina kaltinamojo duotus parodymus, jo nuoširdų gailestį, atsižvelgia į kaltinamojo amžių ( šiuo metu jam 65 metai). Šių nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas iš esmės reikštų vienintelį bausmės paskirties – nubaudimo – realizavimą. Kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamoje byloje objektyviai nebūtų pasiekti ir netektų prasmės. Tuo tarpu paskirta bausmė turi būti veiksminga. Veiksminga bausme gali būti pripažinta tik tokia bausmė, kuria įgyvendinami visi jai keliami tikslai.

Todėl atsižvelgus į išdėstytą, įvertinus inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, į tai, kad nusikaltimas padarytas atsitiktinai, spontaniškai, netinkamai įvertinus nukentėjusiojo elgesį susidariusioje konfliktinėje situacijoje, kai bandė iš savo gyvenamosios vietos išprašyti nukentėjusįjį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliuojant jo nuo visuomenės, o suteikiant jam galimybę pasitaisyti, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Žalos atlyginimas atitiks tiek nukentėjusiojo, tiek Kauno teritorinės ligonių kasos interesus ir tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principas. Veiksminga bausmė kaltinamajam yra laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, nustatant griežtus, tarpusavyje derančius apribojimus –draudimą vartoti alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, nes veika padaryta būnant neblaiviam; uždraudžiant išeiti iš namų nuo 21 iki 7 val., jei tai nesusiję su buvimu gydymo įstaigose; įpareigojant nuteistąjį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr.1A-247-487/2021).

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis). Todėl atsižvelgus į šią įstatymo normą, kaltinamajam skiriamas įpareigojimas atlyginti žalą tiek nukentėjusiajam, tiek Kauno teritorinei ligonių kasai per bausmės atlikimo laikotarpį.

Nors prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą, kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomos, kadangi nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, be to, nusikaltimas numatytas BK XVIII skyriuje, todėl negalimas netgi dalinis bausmės vykdymo atidėjimas.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikius BK 64 ¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam 2020-12-04 nutarimu skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 220-221), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinama (1t.,b.l.220-221, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 2020-12-03 00.08 val. R. M. buvo laikinai sulaikytas (1t.,b.l. 166), 2020-12-04 9.13 val. paleistas (1t.,b.l. 218). Į atliktos bausmės laiką įskaičiuojamas sulaikyme išbūtas laikas.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 2075,92 eurų žalos atlyginimo, ieškinyje nurodyta, kad minėta žala susidarė, suteikus nukentėjusiajam V. S. gydymo paslaugas. Už suteiktas paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (1t., b.l.92-93).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, kadangi sutinkamai su CK 6.283 str. 1 dalimi, 6.280 str., už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo priteistina 2075,92 eurų Valstybinės ligonių kasos naudai.

V. S. pareiškė 1200 eurų civilinį ieškinį žalai atlyginti, nukentėjusiojo žalą sudaro 200 eurų gydymo ir sugadintų drabužių išlaidos, 1000 eurų prašo neturtinei žalai atlyginti (1t.,b.l. 64).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą ( CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis paaiškino, kad po sužalojimo pirko medicininius tvarsčius sužalojimams gydyti, drabužiai buvo apžiūros metu sukarpyti ar sukruvinti.

Atsižvelgus, į tai, kad žala padaryta dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos s žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, žala nėra atlyginta, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 200 eurų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo naudai.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - pjautinė kaklo ir krūtinės žaizda, tarpšonkaulinės arterijos pažeidimas, kraujo ir oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, konstatuoti kūno sužalojimai dėl kiauryminio krūtinės ląstos pažeidimo su kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis buvo gydomas stacionariai, jo teigimu, pasikeitė balsas.

Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmą, išgyvenimus ir su tuo susijusius nepatogumus.

Įvertinus padaryto nukentėjusiajam sužalojimo pobūdį, sužalojimo padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, pripažino civilinį ieškinį, nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad turtinė žala padaryta sąlyginai nedidelė, į kaltinamojo turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas laiko, kad prašoma priteisti 1000 eurų suma nėra per didelė, atitinka teismų praktiką ( dydis svyruoja nuo 1449 Eur ( Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016) iki 23 000 Eur (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017)), todėl iš kaltinamojo priteisiama 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo naudai.

2021-04-28 priimtas nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teisę, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta, nuo 2021-04-28 iki 2021-10-28 (1t.,b.l. 200-201). Kadangi laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, žala nėra atlginta, nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki civilinio ieškinio įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kairės rankos nuoplovos su tvarsčiu (voke Nr. 1), dešinės rankos nuoplovos su tvarsčiu (voke Nr. 2), kairiosios rankos šluotelė, dešiniosios rankos šluotelė, pora šlepečių, vyriškos kelnės, vyriški mrškiniai, pora kojinių, peilis, šluotelė su rausvos spalvos skysčio ėminiu esančiu prie virtuvės durų slenksčio, peilis juoda rankena rastas virtuvėje ant spintelės šalia dujinės viryklės, peilis su juoda nuskilusia rankena, rastas po taburete kambaryje, šluotelė su rausvos spalvos skysčio ėminiu nuo lovos krašto, paklodė, šluotelė su rausvos spalvos skysčio ėminiu nuo kilimo, plastikinis maišelis, šluotelė su rausvos spalvos skysčio ėminiu nuo maišelio, plastikinis butelis, saugomi Marijampolės AVPK ( 2021-05-04 kvitas B serija BBB Nr.0013041), sunaikinami kaip menkavertis turtas (1t.,b.l. 28-29, 133,134), CD kompaktinis diskas su Bodycam įrašu, esantis byloje ( 1t., b.l.121), paliekamas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti R. M. per visą laisvės apribojimo laikotarpį: – nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medžiagų; – būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su buvimu gydymo įstaigose; – atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 2075,92 eurų žalą ir nukentėjusiajam V. S. - 1200 eurų žalą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020-12-03 00.08 iki 2020-12-04 9.13 val., bausmės pradžia nuosprendžio pradėjimo vykdyti diena.

Paskirtą kardomąją spriemonę rašytinį pasižadėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Kauno teritorinės kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo R. M. 2075,92 eurų žalai atlyginti dėl nukentėjusiojo V. S. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo R. M. 200 eurų turtinei žalai ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. S. naudai.

2021-04-28 nutarimu paskirtą laikinai apribotą nuosavybės teisę, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta, nuo 2021-04-28 iki 2021-10-28, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti iki civilinių ieškinių įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kairės rankos nuoplovas su tvarsčiu, dešinės rankos nuoplovas su tvarsčiu, kairiosios rankos šluotelę, dešiniosios rankos šluotelę, pora šlepečių, vyriškas kelnes, vyriškus mrškinius, pora kojinių, peilį, šluotelę su rausvos spalvos skysčio ėminiu, peilį juoda rankena, peilį su juoda nuskilusia rankena, šluotelę su rausvos spalvos skysčio ėminiu paklodę, šluotelę su rausvos spalvos skysčio ėminiu, plastikinį maišelį, šluotelę su rausvos spalvos skysčio ėminiu, plastikinę butelį, sunaikinti kaip menkavertį turtą, CD kompaktinį diską, esantį byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.