Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 jokiais argumentais nepagrįsti teiginiai, kad nepakanka pareiškėjos nurodytų duomenų apie aplinkybes, kurių pagrindu muito mokesčio išieškojimas neturėtų būti stabdomas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 1 dalyje.

Atkreipiamas dėmesys, kad nėra galimybės įvertinti, ar pareiškėjai priklausantis turtas galės užtikrinti visų esamų ir būsimų įsipareigojimų vykdymą, nesutinkama su pareiškėjos teiginiu, kad reikalavimas pateikti garantiją yra įgyvendintas dėl to, kad pareiškėjai yra pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Konstatavus, jog pareiškėja muito nesumokėjo, garantinio rašto nepateikė ir neįrodė, jog pateikus garantinį raštą patirtų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų, atsakovė įgijo teisę pradėti 810 260 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjos teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ dalies ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2023 m. birželio 12 d. surašė Ataskaitą, kurioje konstatavo, kad pareiškėja nėra įvykdžiusi mokestinės prievolės ir pareiškėją įpareigojo per 10 dienų nuo Kauno teritorinės muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti 2 991 624 Eur mokestinę prievolę (649 879 Eur muitas, papildomas muitas 160 381, Eur, 157 698,4 Eur PVM, 49 410 Eur muito delspinigiai, 554970 Eur PVM delspinigiai).

Nesutikdama su Ataskaita, pareiškėja 2023 m. liepos 17 d. kreipėsi su skundu į Departamentą.

Įvertinus Ataskaitą, pareiškėjai buvo išsiųstas atsakovės 2023 m. liepos 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl garantijos pateikimo“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad dėl to, jog yra kilęs mokestinis ginčas dėl muito apskaičiavimo pagrįstumo, vadovaujantis MAĮ 110 str. 1 d. nuostatomis priverstinis muito išieškojimas nėra sustabdomas, pareiškėjai pasiūlyta per 10 dienų nuo rašo gavimo dienos pateikti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – garantinį raštą arba sumokėti 810 2602 Eur muito.

Susipažinusi su atsakovės 2023 m. liepos 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl garantijos pateikimo“, pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo“, kuriuo prašė sustabdyti Ataskaitos pagrindu priskaičiuoto muito priverstinį išieškojimą, nepateikus garantinio rašto.

Įvertinus tai, jog per 10 dienų nuo atsakovės 2023 m. liepos 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl garantijos pateikimo“ gavimo dienos pareiškėja 810 260 Eur muito nesumokėjo, garantinio rašto nepateikė ir neįrodė, kad pateikusi garantiją patirtų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų, Sprendimu Nr. 1 nuspręsta pradėti 649879 Eur muito, 160381 Eur papildomo muito išieškojimą bei nepradėti 1576984 Eur PVM, 49410 Eur muito delspinigių, 554970 Eur PVM delspinigių nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjos kol baigsis mokestinis ginčas.

Sprendimu Nr. 2 nuspręsta nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitų kredito įstaigoje.

Departamento 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. O. komercinės firmos skundo“ pareiškėjos 2023 m. liepos 17 d. skundo dėl Ataskaitos teisėtumo nagrinėjimas sustabdytas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) .

Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ dalies teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš teisinių santykių, kurie atsiranda priverstine tvarka išieškant muito mokesčius (mokestinę nepriemoką), tais atvejais, kai sprendimas priskaičiuoti muito mokesčius yra skolininko teisės aktų nustatyta tvarka apskundžiamas bei neįsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 23 punkte nurodyti muitai ir su jais susijusios sumos pagal šį Įstatymą administruojami tiek, kiek šio Įstatymo nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos muitų teisės aktams.

Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentu (ES) Nr. 952/2013, patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 45 straipsnyje nustatyta, kad „Skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo.“ (1 dalis) „Vis dėlto muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala.“ (2 d.) „2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu vykdant apskųstą sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.“ (3 d.).

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, jog skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo. Kaip išimtis iš šios taisyklės yra numatyta galimybė visiškai arba iš dalies sustabdyti sprendimo dėl muito mokesčių išieškojimo vykdymą esant vienai iš šių sąlygų: 1. turi egzistuoti bei turi būti nustatytas rimtas pagrindas manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų; 2. turi būti nustatyta, kad dėl sprendimo vykdymo asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala.

Be to, sprendimo vykdymo minėtais dvejais atvejais sustabdymas yra galimas tik pateikus garantiją, kuri, kaip išimtis, gali būti neteikiama tik tuo atveju, jeigu remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

Apibendrinus, darytina išvada, kad sustabdyti sprendimo vykdymą galima tik tuo atveju, kai, visų pirma, yra nustatoma viena iš aptartų sąlygų, numatytų SMK 45 straipsnio 2 dalyje, o kai šių sąlygų nėra, tai nėra ir teisinių prielaidų taikyti SMK 45 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl garantijos sumokėjimo ar nesumokėjimo.

Pasisakant dėl pirmosios sąlygos, numatytos SMK 45 straipsnio 2 dalyje (kad turi egzistuoti bei turi būti nustatytas rimtas pagrindas manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų), taikymo pažymėtina, kad sprendimo vykdymo procese nėra teisinių prielaidų ir sąlygų visa apimtimi įvertinti sprendimo dėl muito mokesčių priskaičiavimo teisėtumą bei pagrįstumą, nes toks vertinimas yra atliekamas mokestinio ginčo nagrinėjimo procese. Todėl šios sąlygos nustatymas, sprendimo vykdymo procese turi būti siejamas su akivaizdumo kriterijumi.

Nagrinėjamu atveju Ataskaitos pagrįstumas iš esmės siejamas su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Tai lemia, kad rimtas pagrindas manyti, jog apskųstas sprendimas (Ataskaita) neatitinka muitų teisės aktų, t. y., kad apskųstas sprendimas yra nepagrįstas, atsirastų tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, nenustačius įtariamų asmenų veikoje nusikaltimo sudėties ar įvykio, priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir pan. Kadangi tokių duomenų nėra nustatyta, nėra pagrįsto pagrindo manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų. Pažymėtina, kad pareiškėja kitų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti prielaidas aptariamai sąlygai atsirasti, nenurodo. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Šios sąlygos buvimą pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad Ataskaita yra grindžiama ikiteisminio tyrimo duomenimis ir tai, pareiškėjos teigimu, patvirtina galimą Ataskaitos neteisėtumą, nes jos teisėtumas yra priklausomas nuo ikiteisminio tyrimo baigties rezultatų ir pan..

Pažymėtina tai, jog pagal MAĮ 72 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį, remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio Įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Ataskaitoje rėmimasis ikiteisminio tyrimo duomenimis yra atitinkantis MAĮ 72 straipsnio reikalavimus, o tuo pačiu ir teisėtas – veiksmų teisėtumas yra ta aplinkybė, kuri neduoda rimto pagrindo manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų.

Pasisakant dėl antrosios sąlygos, numatytos SMK 45 straipsnio 2 dalyje (turi būti nustatyta, kad dėl sprendimo vykdymo asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala) taikymo pažymėtina, kad ši sąlyga yra tikėtino pobūdžio – jai taikyti užtenka nustatyti aplinkybes, kurios sudarytų pakankamai pagrįstą pagrindą manyti, jog tokia žala gali kilti.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos siekiama išieškoti pakankamai didelę sumą (810 260 Eur), kuri pati savaime nereiškia, kad dėl sprendimo vykdymo pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma žala.

Pareiškėja šios sąlygos buvimą iš esmės sieja su vykdomu ikiteisminiu tyrimu bei jos finansinių ir turtinių išteklių areštu, atliktu šioje baudžiamojoje byloje.

Tačiau ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl galimai neteisėtų, baudžiamosios teisės taikymo aspektu, pareiškėjos ar su ja susijusių asmenų veiksmų, kurių pasekmė – pareiškėjos finansinių ir turtinių išteklių areštas.

Tai reiškia, kad pareiškėja neatitaisomos žalos atsiradimo galimybę iš esmės kildina iš pasekmių, kurios atsirado galimai atlikus neteisėtus veiksmus baudžiamosios teisės taikymo aspektu, t. y., iš pasekmių, kurias pati, ar su ja susiję asmenys savo neteisėtais veiksmais ir sukėlė.

Kadangi iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės, šiuo aspektu pareiškėjos argumentai laikytini nepagrįstais ir atmetami, nes jie siejami su aplinkybėmis, kurių atsiradimą iššaukė pačios pareiškėjos galimai neteisėti veiksmai.

Pažymėtina, jog Sprendimo Nr. 1 teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal jo priėmimo metu teiktus dokumentus ir informaciją.

Nors pareiškėja pateikė išrašus iš akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) bankas“, nagrinėjamu atveju vertintina, jog šie įrodymai nepatvirtina bendros įmonės finansinės padėties. Darytina išvada, jog pareiškėja atsakovei nepateikė faktinių duomenų (įrodymų) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie įmonės finansinę būklę, tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, kurių pagrindu būtų galima įvertinti galimas finansines bei materialines pasekmes. Tokie duomenys nepateikti ir teismui.

Taigi, Sprendimas Nr. 1 buvo grindžiamas objektyviais Departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis.

MAĮ 35 str. 1 d. reglamentuoja, kad mokesčių administratorius, savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu padaręs žalos mokesčių mokėtojui, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Mokesčių administratoriaus pareigūnai, kurių tiesioginiais veiksmais ar neveikimu buvo padaryta žalos, atsako Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Minėta, pareiškėja ginčija Ataskaitos, kurios pagrindu apskaičiuota muito nepriemoka, teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjai palankaus sprendimo priėmimo atveju pareiškėja įgytų teisę į patirtos žalos atlyginimą, ko pasėkoje turėtu galimybę susigrąžinti Atsakovei nepagrįstai sumokėtą mokestinę prievolę.

Kadangi pareiškėja neįrodė SMK 45 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų buvimo, o byloje surinkti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės paneigia priešingo pobūdžio pareiškėjos argumentus, Sprendimas Nr. 1, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas sustabdyti sprendimo vykdymą bei nuspręsta pradėti priverstinio vykdymo procesą, yra pagrįstas bei teisingas, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.

Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ teisėtumo ir pagrįstumo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustačius išvardintas aplinkybes, pareiškėjo teises gali būti apgintos vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustačius šių aplinkybių, skundas (prašymas) atmetamas ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. A502-1450/2008, A-502-304/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio nuostatas, tokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja aplinkybes, pagrindžiančias proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ar kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra, yra laikomi įrodymais. Tam tikrų faktinių duomenų pripažinimas ar paneigimas negali būti laikomas skundo reikalavimu, tai yra tik motyvas, teismui priimant sprendimą; administracinių bylų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo; tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, LVAT teismas yra konstatavęs, kad pačiam atsakovui panaikinus (pakeitus) administracinį aktą, ir tuo užtikrinus pareiškėjo skundu keliamus siekius, administracinėje byloje nėra pagrindo vertinti pareiškėjo skundo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi su šių reikalavimų susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., LVAT nutartys bei sprendimai administracinėse bylose Nr. A-14-261/2007, Nr. AS-146-669/2009, Nr. A-662-2481/2012; Nr. A-146-2784/2012, Nr. eA-2130-662/2016, Nr. eI-1855-331/2019, Nr. A-405-502/2020, Nr. eA-2022-968/2021 ir kt.).

Dėl Sprendimo Nr. 2 pažymėtina tai, kad pagal savo pobūdį, tai yra mokesčių administratoriaus pasirinktas konkretus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdas - duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) (Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. 1 d. 1 p.), kurio teisėtumas, nagrinėjamu atveju, yra neatsiejamas nuo Sprendimo Nr. 1 teisėtumo bei pagrįstumo, nes Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros prasme yra dvi vieno sprendimo sudėtinės dalys, kuriomis yra nusprendžiama pradėti pačią mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą bei pasirenkamas konkretus šios procedūros vykdymo būdas.

Bylos duomenimis, Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“ Sprendimas Nr. 2 pripažintas netekusiu galios.

Kadangi Sprendimas Nr. 2 pareiškėjai nebesukuria jokių teisinių pasekmių, nes skunde keliamas tikslas – panaikinti Sprendimą Nr. 2, jau yra pasiektas, šio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo išnagrinėjamu pareiškėjos pažeistos teisės negalėtų būti apgintos ir pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis šiuo aspektu nepasikeistų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.