Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, nuteistojo S. P. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje,187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. P. taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 paskiriant jam galutinę bausmę – 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 2 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. kovo 21 d.

Taip pat nuosprendžiu nuteistas E. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Iš S. P. ir E. R. solidariai priteista UAB „(R)“ 2425,62 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt penki Lt 62 ct), kas atitinka 702,39 Eur (septynis šimtus du Eur 39 ct), turtinės žalos atlyginimo.

Iš S. P. priteista mažajai bendrijai „(S)“ 1867,19 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt septyni Lt 19 ct), kas atitinka 540,69 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų ir 69 centų), turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 20 d. apie 23 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, E. R. parodžius vietą, kur galima pagrobti svetimą turtą ir ieškant asmenų kuriems realizuoti pagrobtą turtą, jis akmeniu išdaužė 1867,19 Lt vertės lango stiklą, įsibrovė į patalpas, esančias Jonavoje, (duomenys neskelbtini), kurias nuomojasi UAB „(R)“, iš kur bendrais su E. R. veiksmais pagrobė svetimą, UAB „(R)“ priklausantį turtą – 2600 Lt vertės televizorių „Philips 47PFL6008K/12“, 561,16 Lt vertės žaidimų kompiuterį „XBOX 360“ ir 264,46 Lt vertės kompaktinį žaidimo „Kinect Adventures“ diską, tuo padarydamas UAB „(R)“ 3425,62 Lt turtinę žalą ir tyčia sugadino svetimą – mažajai bendrijai „(S)“ priklausantį 1867,19 Lt vertės turtą, tuo padarydamas mažajai bendrijai „(S)“ 1867,19 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, prašė skundą atmesti, kadangi bausmės parinktos teisingai, jų mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Tačiau, anot prokurorės, apylinkės teismas neteisingai subendrino už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, t. y. vietoje apėmimo būdo, buvo taikytas dalinio sudėjimo būdas.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, kadangi skundžiamu nuosprendžiu S. P. paskirta subendrinta bausmė mažintina, tačiau tai darytina ne apeliacinio skundo motyvais, bet dėl to, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai paskirtos subendrintos bausmės, taikant BK bendrosios dalies normą, reglamentuojančią bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas S. P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, tačiau bendrindamas nuteistajam S. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad teismo apsisprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę S. P. nulėmė tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, padarė tyčinius baigtus nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą, nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, vieną iš jų – veikdamas bendrininkų grupėje. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais, o vertinant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, akcentuotina tai, kad S. P. praeityje teistas net penkis kartus, tame tarpe ir panašaus pobūdžio, nusikalstamos veikos padarymą, nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams (T. 1, b. l. 141-143), administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (T. 1, b. l. 155-160). Visi šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad S. P. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. Ir, nors apeliantas iš tiesų nebuvo nusikaltimo iniciatorius, tačiau E. R. sumanius apiplėšti UAB „(R)“, S. P. nedvejodamas sutiko ir pirmas ėmėsi aktyvių veiksmų išdaužiant langą, todėl tai nemenkina jo atsakomybės tiek, kad būtų galima skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. P. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė mažesnę bausmę nei už tą pačią veiką E. R.. Taigi, akivaizdu, kad jo vaidmuo buvo įvertintas skiriant jam bausmę. O tai, kad S. P. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi, pasižada atlyginti žalą ir pan., nelaikytini esminiais argumentais, kurių pagrindu apeliantui galima būtų skirti švelnesnę bausmę. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad S. P., būdamas ankščiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė net ir tai, kad jis turi nepilnametį sūnų, dėl kurio jis taip pat prašo paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtina pabrėžti ir tai, kad nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydžiai yra ženkliai mažesni už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius, todėl tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos. Priešingai, paskirtos bausmės yra proporcingos nuteistojo asmenybei bei jo pavojingumui.

Kita vertus, nors apeliantas nesiskundžia dėl jo atžvilgiu netinkamai subendrintų bausmių, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nuosprendžio dalis, kuria skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, keistina dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o būtent dėl parinkto bausmių subendrinimo būdo. Jonavos rajono apylinkės teismas, bendrindamas bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kas lėmė ne tik neteisingos subendrintos bausmės paskyrimą, bet ir galutinės bausmės, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje tais atvejais, kai braunantis į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją ar automobilį yra sugadinamas ar sunaikinamas svetimas turtas, kaltininko veika yra kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnį, tai laikoma idealiąja sutaptimi (Panevėžio apygardos teismo 2012-08-17 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-134/2012; Vilniaus apygardos teismo 2012-05-15 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-503-149/2012; Kauno apygardos teismo 2013-01-31 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-110-317/2013). BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimo tvarką už kelias nusikalstamas veikas, 5 dalies 1 punktas nustato, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Šioje baudžiamojoje byloje S. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad akmeniu išdaužė lango stiklą, įsibrovė į patalpas, kurias nuomojasi UAB „(R)“, iš kur bendrais su E. R. veiksmais pagrobė svetimą, UAB „(R)“ priklausantį turtą ir tuo pačiu sugadino svetimą, mažajai bendrijai „(S)“ priklausantį turtą. Todėl šiuos S. P. veiksmus apylinkės teismas turėjo kvalifikuoti kaip BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų idealiąją sutaptį. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog teismas, subendrindamas S. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas. Tokiu būdu apylinkės teismas, subendrindamas S. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, padarė klaidą, nes bausmes subendrino ne apėmimo, o dalinio sudėjimo būdu. Nustačius, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. taikė BK 63 straipsnio 4 dalį, nors turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ir paskyrė S. P. per griežtą bausmę, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu net ir nesant apeliacinio skundo šioje dalyje. Pažymėtina, kad pakeitus bausmių bendrinimo būdą, nuteistajam paskirta bausmė mažėja, todėl tai nesunkina jo padėties.

Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, kad visiškai pagrįstai vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tačiau dėl neteisingo subendrintos bausmės paskyrimo, keistina ir sumažintos laisvės atėmimo bausmės trukmė.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 27 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-426 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos S. P., išlaidas iki 2015 m. sausio 28 d. sudaro 46,32 Eur (T. 2, b. l. 168). 2015 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismui pateikta patikslinta pažyma Nr. TP-7-(2.10)-724 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodoma, kad iki 2015 m. vasario 18 d. antrinės teisinės pagalbos, teikiamos S. P., išlaidos sudaro 57,90 Eur (T. 2, b. l. 174).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą S. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo S. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. P., pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtąją bausmę sumažinus 1/3, paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. P. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, bei skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 11(vienuolikos) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.