Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­toras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. P. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo S. P. prašymą dėl bausmės dalies vykdymo atidėjimo ir nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo nuteistajam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 str. nuostatas ir bausmę švelninti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.

S. P. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir pritaikius BK 64¹ str. jam paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendis pakeistas – bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu S. P. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 11 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 str. 1 d. naujojoje šios normos redakcijoje nurodant, kad „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne dau­giau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusi­kal­timus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vyk­dy­mas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kuri taikoma tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neat­liekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teis­mo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su pa­daryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nu­teis­tasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 str. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/-2010, 2K-158/2011, 2K-243-648/2015).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 75 str. nuostatos negali būti taikomos, nes tuo atveju bausmės paskirtis S. P. nebūtų pasiekta, taip pat nebūtų už-tik­rin­tas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos analizė rodo, kad byloje yra pakankamai nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 str. nuostatų. S. P. ne kartą baustas administracine tvarka, turėdamas neišnykusį teistumą padarė tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, vieną iš jų – veikdamas bendrininkų grupėje. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas pa­da­rė esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais, o vertinant jam inkriminuotų nusikalstamų vei­kų pavojingumą, akcentuotina tai, kad S. P. praeityje buvo penkis kartus teistas, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Visi šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, ni­hilistinį požiūrį į teisės normas ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nu­teis­tasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti S. P. BK 75 str. nuostatas. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam paskirta pagrįsta laisvės atėmimo bausmė ir nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, paskirtos bausmės atlikimas, negali būti vertinamas kaip asmens pakartotinis bau­di­mas už tą patį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo naikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo S. P. skundą atmesti, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.