Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2052-383/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-02-28Utenos apylinkės teismas
  2. T-423-537/2014Nutartis · 2014-11-06Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-04Kauno apygardos teismas
  4. T-39-831/2015Nutartis · 2015-02-24Marijampolės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
1S-2052-383/2014
Teisminio proceso Nr.
1-14-3-00003-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Nuteistasis
R. G.
Nr. 1S-2052-383/2014
Proceso Nr. 1-14-3-00003-2009-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-06 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų – (toliau – Komisija) 2014-10-20 nutarimą taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą.

Teisėjas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis R. G., a/k (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014-02-28 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d./l78 str. 2 d. - 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 5, 9 d., bausmę subendrino dalinio sudėjimo būdu su 2013-11-27 nuosprendžiu ir galutinę bausmę paskyrė 2 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 9 mėnesiai 3 dienos. Bausmės pradžia 2013-03-28, pabaiga 2015-07-23.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų priimtu 2014-10-20 nutarimu Nr. 1487 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos namų pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p., ir siūlyti teismui, remiantis BK 75 str. 2 d., nustatyti šias poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-11-06 nutartimi atsisakė patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad Komisijos, svarsčiusios šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nutarimas priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumai, t.y. Komisijos nutarimas priimtas pasisakius už lygtinio paleidimo taikymą tik trims Komisijos nariams iš aštuonių.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. G. skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, patvirtinti lygtinio paleidimo Komisijos nutarimą nuteistojo atžvilgiu. Skunde nurodė, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Nuteistojo teigimu yra pažeidžiama Konstitucija. Nuteistasis pažymi, jog LR teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. IR-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 6 dalyje nurodyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. narys. Šio Įsakymo 22 dalyje be kita ko nurodyta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Įsakymo 34 dalyje nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Nagrinėjant nuteistojo skundą komisija buvo sudaryta iš pirmininko ir 4 narių, todėl Komisija veikė teisėtai ir galėjo dirbti, nes dalyvavo daugiau kaip puse narių. Bausmių vykdymo kodeksas nenumato papildomų sąlygų, jog nutarimas galėtų būti priimtas tik esant Komisijos narių daugumai ir tik iš 8 balsų daugumos. Todėl darytina išvada, kad LR teisingumo ministro įsakymas 2012-06-06 Nr. IR-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas 2014-08-30 Nr. V-210 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose sudarymo“ nuostatos sukuriančios papildomas sąlygas nuteistųjų teisėms prieštarauja aukštesnės galios BVK 157 str. nuostatoms. Dėl minėtų prieštaravimų išaiškinimo nuteistasis prašo teismo kreiptis į Konstitucinį teismą. Nuteistojo teigimu nei BVK, nei BPK nėra nustatyta, kad nuteistasis pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo galėtų įtakoti sudaromos komisijos narių skaičių, taip pat nėra nustatyta, kad teismas nustatęs, jog nutarimas priimtas nesant Komisijos narių daugumai galėtų priimti kitokį sprendimą. Teismas nustatęs aplinkybę užkertančią kelią tvirtinti Komisijos nutarimą, lygtinio paleidimo neanalizuoja ir nevertina, tokiu būdu yra pažeidžiama Konstitucija.

Skunde taip pat nurodyta, jog Komisijos balsavimo rezultatus nulėmė Komisijos pirmininko balsas, tai dar kartą patvirtina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Komisija išsamiai išanalizavo visas aplinkybes ir dėl jų pagrįstai pasisakė. Teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę užkertančią kelią tenkinti Komisijos nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.

LR teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 6 dalyje nurodyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Šio Įsakymo 22 dalyje be kita ko nurodyta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Įsakymo 34 dalyje nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma, nepaisant to, kiek komisijos narių dalyvavo posėdyje. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme 2014-08-30 Nr. V-270 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose sudarymo“ nurodyta, kad komisijos sudėtį šioje pataisos įstaigoje sudaro aštuoni komisijos nariai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, svarstant R. G. lygtinio paleidimo klausimą, Komisijos posėdyje dalyvavo pirmininkas ir 4 nariai, t. y., iš viso 5 nariai, todėl Komisija dirbti galėjo. Tačiau balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo R. G. atžvilgiu „už“ balsavo tik 3 komisijos nariai (2 nariai balsavo „prieš“), o tai jau ne Komisijos narių balsų dauguma.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad komisijos nutarimas R. G. atžvilgiu priimtas nesant komisijos narių balsų daugumos. Todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją nuteistojo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Valdas Vitunskas