- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-571-485/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-3-00003-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- R. G.
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namų 2015-02-18 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014-02-28 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., l78 str. 2 d. - 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 5, 9 d., bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2013-11-27 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2013-03-28, pabaiga 2015-07-23.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. vasario 18 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. G. būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, išvadai, kad šiuo metu nuteistasis paleistas lygtinai bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nebenusikals, pagrindo nėra.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. G. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tuo pagrindu, kad jis anksčiau 9 kartus teistas. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvėje dirbo, turi daugiau kaip šešių metų darbo stažą, miško pjovėjo pažymėjimą, išėjęs į laisvę taip pat turės kavinėje parduotuvėje pagalbinio darbininko darbą, kas jam leis dengti priteistą civilinį ieškinį. Nuteistojo nuomone, būdamas laisvėje ir dirbdamas bei mokėdamas mokesčius jis bus naudingesnis Lietuvos valstybei, nei būdamas uždarytas pataisos namuose.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 str. nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią šio straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas tėra šio klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos.
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. atlieka subendrintą bausmę už kelių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, kurių viena priskiriama apysunkiams nusikaltimams, anksčiau teistas aštuonis kartus. Nuteistajam nustatyta 70 balų pagal OASys (vidutinė) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis neįvertino jam parodyto pasitikėjimo, nepasinaudojo sudaryta galimybe pasitaisyti, toliau darė nusikaltimus, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei. Socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose nurodyta, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, lengvai įtakojamas kitų asmenų, veiksniai, galintys įtakoti jo nusikalstamą elgesį ateityje, nurodomi ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu Akivaizdu, kad R. G. lygtinio paleidimo tikslus linkęs nepagrįstai susiaurinti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.
Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, nepagrįstai vertino ankstesnius nuteistojo teistumus. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad anksčiau R. G. teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jis nėra linkęs mokytis iš savo klaidų ir taisytis. Nuteistasis turėjo galimybę įrodyti, jog po ankstesnių teistumų jis įstatymų nebepažeidinės, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir vėl padarė ne vieną analogišką nusikalstamą veiką.
Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad koreguoja elgesį teigiama linkme, pataisos įstaigoje nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, vieną kartą skatintas, dirba, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, darbas negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo R. G. taikymo. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, kad apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta ir naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.