- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-130-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05595-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pateiktą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir prašymą spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys V. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas perdavė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir prašo spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo. Nurodė, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/12/02610, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10347-639/2011, kuriuo teismas įpareigojo V. Š. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigojo atsakovą V. Š. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2009 m. birželio 22 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – perstatyti pagalbines patalpas, įrengtas po kambariu iškasus rūsį, jas panaikinti. Taip pat teismas nustatė, kad jei šių įpareigojimų atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos perstatyti pagalbines patalpas, įrengtas po kambariu iškasus rūsį, jas panaikinti ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš V. Š.. 2016 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2VP-18035-1032/2016 nutarta vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/02610 pakeisti skolininką V. Š. jo teisių ir pareigų perėmėja V. Š.. Siekdama nustatyti, ar vykdomojo dokumento reikalavimai yra įvykdyti, 2019 m. birželio 27 d. antstolio padėjėja nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, ar vykdomojo dokumento reikalavimai įvykdyti, nepavyko. 2019 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. S1d-69926 antstolio padėjėja įpareigojo V. Š. per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos sudaryti antstolio kontoros darbuotojams sąlygas pateikti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), siekiant patikrinti, ar Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-10347-639/2011 reikalavimai įvykdyti, apie tai pranešant iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, raštu. Skolininkė V. Š., gavusi 2019 m. birželio 27 d. patvarkymą, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, jame nurodė, kad neketina vykdyti antstolio 2019 m. birželio 27 d. patvarkymo Nr. Sld-69926 ir vykdomojo rašto reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad V. Š. nėra įvykdžiusi teismo 2012 m. liepos 4 d. išduoto vykdomojo rašto reikalavimų, antstolis prašė spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. spalio 2 d. 13.00 val. vykusio teismo posėdžio metu teismas priėmė protokolinę nutartį, kuria atmetė suinteresuoto asmens V. Š. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.
Šalies argumentai
3. 2019 m. spalio 3 d. suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos 2019 m. spalio 2 d. protokolinės nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens V. Š. 2019 m. spalio 3 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. protokolinės nutarties, kuria atmestas prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo, ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas pažymėjo, kad atskiruoju skundu skųsti galima tik rašytines nutartis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. protokolinė nutartis pagal savo turinį neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra numatyta tokios protokolinės nutarties apskundimo apeliacine tvarka galimybė. Tokiu būdu teismas nusprendė, kad 2019 m. spalio 2 d. protokolinė nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. Š. (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai ir šališkai atsisakė priimti tinkamai ir laiku paduotą atskirąjį skundą dėl 2019 m. spalio 2 d. protokolinės nutarties panaikinimo.
6.2. Apeliantės nuomone, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nedraudžia apskųsti pirmosios instancijos teismo protokolinės nutarties apeliacinės instancijos teismui, o nutarties forma apskritai neturi jokios reikšmės, sprendžiant klausimą dėl galimybės ją apskųsti.
6.3. Teismas pažeidė CPK nuostatas ir vietoj to, kad priimtų žodinę nutartį ir nutarties priėmimą bei paskelbimą atidėtų 7 dienoms, teismas nepagrįstai priėmė protokolinę nutartį.
6.4. Nagrinėjamą bylą reikėjo sustabdyti CPK 166 straipsnio 3 dalies pagrindu, kol bus išnagrinėta kita byla, t. y. bus išnagrinėtas jos paduotas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2019 m. spalio 2 d. protokolinės nutarties.
9. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2019 m. spalio 2 d. protokolinės nutarties, konstatavęs, kad minėta nutartis negali būti apeliacijos objektu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis teismo išvadomis.
10. Atskirojo skundo institutas civiliniame procese skirtas dalyvaujantiems byloje asmenims tam, kad jie apeliacinės instancijos teismui galėtų skųsti neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis ir tuo šis institutas skiriasi nuo apeliacinio skundo instituto – pastarasis skirtas apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus. CPK 334 straipsnis nustato byloje dalyvaujančių asmenų teisę paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties, taip pat nustato, kokių veiksmų turi imtis pirmosios instancijos teismas, gavęs asmens atskirąjį skundą. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Kaip savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012).
11. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK nenumato galimybės skųsti protokolines nutartis, be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. protokolinė nutartis – procesinis sprendimas atsisakyti stabdyti bylą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Todėl toks teismo procesinis sprendimas negali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad teismas procesinį sprendimą dėl atsisakymo stabdyti bylą gali įforminti tiek rašytine, tiek ir žodine nutartimi (CPK 290 straipsnio 2 dalis).
12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
13. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, dėl to priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.