Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-657-805/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-13
Bylos Nr.
1-657-805/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50742-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-657-805/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50742-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.3.7; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 13 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, L. S.,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorei R. O.,

kaltinamajam A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, faktinėje santuokoje augina mažametę dukrą, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio 12 d. dirbantis Vokietijoje (duomenys neskelbtini) komandiruočių pagrindu darbų vadovu, teistas:

1) 2013 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar ne valstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 valandų per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar ne valstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 valandų per mėnesį;

2) 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Taip pat baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Be to, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - lengvojo automobilio konfiskacija (2021 m. balandžio 8 d. bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (5 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui dėl to, kad kaltinamasis A. L. vengė atlikti 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 8 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2021 m. balandžio 7 d.), o būtent jis:

2019 m. spalio 13 d., laikotarpiu nuo 11.12 val. iki 11.15 val., nevykdydamas teismo jam skirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2021 m. balandžio 7 d.), kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės ir viršydamas leistiną greitį 16 km/h;

toliau tęsdamas savo nusikalstamos veiksmus, 2019 m. spalio 18 d., apie 17.30 val., nevykdydamas teismo jam skirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2021 m. balandžio 7 d.), Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės;

toliau tęsdamas savo nusikalstamos veiksmus, 2020 m. vasario 21 d., apie 15.46 val., nevykdydamas teismo jam skirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2021 m. balandžio 7 d.), (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės ir viršydamas leistiną greitį 26 km/h;

toliau tęsdamas savo nusikalstamos veiksmus, 2021 m. vasario 22 d., apie 12.20 val., nevykdydamas teismo jam skirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2021 m. balandžio 7 d.), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės;

toliau tęsdamas savo nusikalstamos veiksmus, 2021 m. vasario 27 d., apie 15 val., nevykdydamas teismo jam skirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2021 m. balandžio 7 d.), (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės. Šiais veiksmais A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje (5 veikos).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ja yra žinomas 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamojo įsakymo turinys ir jame keliamos pasekmės. Parodė, kad baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialiąja buvo paskirta dėl to, kad vairavo išgėręs. Be šio draudimo konfiskavo automobilį ir skyrė piniginę 2200,00 Eur baudą, baudos nesumokėjęs. 2019 m. spalio 13 d. vairavo „Opel Meriva“, viršijo greitį, vyko į Šiaulius mašiną parduoti. „Opel Meriva“ buvo jo vardu, ją pirko su variklio defektu, suremontavo ir pardavė. 2019 m. spalio 18 d. vairavo automobilį „Audi 3“, kuris registruotas jo vardu. Važiavo iki kaimyno, vežė jam kompiuterį, kad suremontuotų. 2020 m. vasario 21 d. vairavo „Opel Signum“, važiavo į sutartą vietą susitikti su pirkėjais, kurie pirko tą mašiną, automobilis jo vardu buvo. Vasario 22 d. vairavo „Opel Astra“, vežė mašinos detales į garažą, tada gyveno (duomenys neskelbtini). Šis automobilis ne jo, jis yra draugės vardu, su kuria gyvena, registruotas. Draugė žinojo, kad atimta teisė vairuoti, bet ji nežinojo, kad su ta mašina jis važiuos, galvojo, kad mašina stovi pastatyta. Mašiną laikydavo prie garažo, ja niekas nesinaudojo, ji tiesiog stovėjo. Vasario 27 d. su tuo pačiu automobiliu važiavo, bet tiksliai dėl ko nepamena. Savo elgesį vertina blogai. Nebuvo būtinų aplinkybių vairuoti, suvokia, kad negerai padarė, tikėjosi išvengti tokių padarinių. Dabar nebevairuoja. Automobilių prekyba neužsiima. Tiesioginis darbas nesusijęs su transporto priemonių vairavimu. Nuvažiuoja į darbą užsienyje su visa brigada ir daugiau niekur nereikia važinėti, dirba vienoje vietoje. Sutinka, kad visais penkiais atvejais jis vairavo, viskas jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose teisingai surašyta, su tyrėjom viską aiškinosi. Automobilį „Opel Astra“ perrašė sugyventinei, kiek pamena, dvi trys dienos prieš vairavimą. Antstoliai uždėjo areštą tam automobiliui, tada nusiėmė areštą ir perrašė, kad pakartotinai neuždėtų arešto, nes ta mašina buvo palikta pardavimui. Kiek pamena, automobilis „Opel Astra“ buvo perrašytas prieš tai kai jį sustabdė. Sugyventinė neturi vairuotojo pažymėjimo. Tuo momentu jis gyveno iš mašinų, nes buvo karantinai, nebuvo darbo ir negalėjo išvažiuoti dirbti į užsienį, kur pastoviai iki šiol dirba. Automobilių prekyba užsiėmė tik karantino metu, tai nėra jo pagrindinis verslas. Patikslindamas nurodė, kad automobilis „Opel Astra“ buvo registruotas jo vardu, antstolis uždėjo areštą, nes turėjo ankstesnių skolų. Buvo dar nesumokėta bauda dėl vairavimo be vairuotojo pažymėjimo su „Opel Meriva“ ir dar turėjo baudų iš 2019 m., todėl antstolis uždėjo areštą jo turtui, būtent transporto priemonei „Opel Astra“, nes tuo metu automobilis buvo registruotas jo vardu. Sumokėjo dalį skolų, susitarė su antstoliu, antstolis nuėmė areštą ir tada perrašė automobilį draugės vardu. Datų tikslių dabar pasakyti, kada buvo automobilis perrašytas, negali, nes tiksliai nepamena, jokių lapų neturi. Nežino kur dabar yra tas „Opel Astra“ automobilis, jis jau senai parduotas kitam asmeniui. „Opel Meriva“ irgi parduota, nežino kada ją pardavė, neatsimena, rodos tą pačią kai ja važiavo pardavė. Automobilis „Audi A3“ yra (duomenys neskelbtini), jis stovi pas mamą kieme, pats jo nevairuoja. Automobilis „Opel Signum“ parduotas. Tą dieną kai trikojis nufotografavo, buvo važiuota su tuo automobiliu į sutartą vietą jį parduoti. Automobilių verčių niekam nenurodinėjo, jo to niekas neklausė. Teismui pagarsinus 2021 m. balandžio 27 d. įtariamojo apklausos protokolo dalį (2 t., b. l. 156-158), kurioje užfiksuoti kaltinamojo parodymai, jog jam išaiškinta ir suprantama automobilių „Opel Meriva“, „Opel Signum“, „Opel Astra“ vertės, patvirtino, kad tyrėja jam parodė tuos lapus, kur nurodyta automobilių vertė, ji sakė, kad šios vertės bus byloje, bet nesakė, kad reikės jam sumokėti. Supranta, kad automobiliai buvo baudžiamojo nusižengimo priemonės. Supranta, kad nusikaltimo priemonė arba jo vertė gali būti konfiskuojama. Buvo pirkimo-pardavimo lapai su automobilių sumom, tokių dokumentų jis neturi, nes, pardavus automobilį, pirkimo-pardavimo lapą pasilieka naujas savininkas. Pats neteikė įrodymų dėl prokurorės nurodytų transporto priemonių verčių, su kuriomis buvo supažindintas ikiteisminiame tyrime. Parodė, kad antstolis A. B. išieško administracinę baudą 450,00 Eur, ši suma nesumokėta iki galo, bet ji turėjo sumažėti, nes per mėnesį jis moka beveik 200,00 Eur visiems antstoliams, kurie nuskaičiuoja nuo sąskaitos. Jis tiksliai nežino kiek kiekvienas antstolis nuskaito. Antstolis A. L. išieško 1900,00 Eur paskirtą bausmę, ši suma nesumokėta. Antstolis A. B. išieško kitą administracinę baudą 600,00 Eur, ši suma nesumokėta. Nežino kokį išieškojimą antstolė V. Š. vykdo. Kai 2019 m. atėmė automobilį, buvo konfiskuotas „Mercedesas“. Senos baudos bendroje sumoje yra apie 1000,00 Eur, bet ne daugiau, jas sumokės. Jau seniai būtų sumokėjęs, bet ne anksčiau rugsėjo pabaigoje praves už išdirbtus tris mėnesius atlygį, todėl iškart galės sugrąžinti visą skolą. O jeigu dėl šios bylos būtų paskirta bauda, sumokės ją dalimis. Per mėnesį uždirba virš 2000,00 Eur į rankas. Baudas jis sumokės, nes planuoja ateityje laikyti teises, o kol nesumokės baudų, negalės įgyti vairuotojo pažymėjimo. Lietuvoje vairuotojo pažymėjimo niekada nebuvo įgijęs, jį turėjo Ispanijoje, kur 11 metų gyveno, į Lietuvą grįžo tik 2012 m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, tokios aplinkybės buvo nurodytos ir prokurorui su kaltinamuoju aktu perduodant bylą nagrinėti teismui.

Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbti kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra, kuriais įrodinėjama kaltinamojo kaltę:

kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, kuriais šis pripažįsta kaltę, neprieštarauja ir atitinka duotiems parodymams dėl faktinių aplinkybių, kurie fiksuoti ikiteisminio tyrimo metu jo duotuose parodymuose (2 t., b. l. 138-138, 147-148, 152-154, 156-158, 3 t., b. l. 4-5).

2020-12-18 gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, kuriame nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre įrašytas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (tel. (duomenys neskelbtini)), kuris 2019-03-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalimi, ir, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2019-04-08. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2021-04-07. Į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrių A. L. atvyko 2019-05-27, jis buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2019-10-22 iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato buvo gautas informacinis pranešimas, kad A. L. 2019-10-18, apie 17 val. 30 min., buvo sustabdytas vairavęs automobilį, kai ši teisė atimta teismo sprendimu. 2019-10-24 buvo pateiktas atsakymas, prašant svarstyti klausimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos, numatytos pagal BK 243 straipsnyje. 2019-10-28 gautas nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį, kadangi A. L. padarytas vienkartinis baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimas nėra laikytinas ant tiek pavojingas, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę. 2020-04-22 buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus, jog A. L. pakartotinai 2020-02-21, apie 15 val. 46 min., vairavo automobilį, esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, važiavo 76 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 26 km/h. Nedelsiant buvo kreiptasi dėl ikiteisminio pradėjimo pagal BK 243 straipsnį. 2020-06-03 buvo gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi A. L. padarytas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimas nėra laikytinas tiek pavojingas, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę. 2020-12-17 patikrinus administracinių nusižengimų registro duomenis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus nustatyta, kad A. L. 2019-10-13 Raseinių r., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, esant vidutiniam leistinam 90 km/h, greičiui sektorinio greičio kontrolės ruože važiavo vidutiniu važiavimo greičiu – 109 km/h, t. y. viršijo vidutinį leistiną greitį 16 km/h. Ir tik 2020-07-19 surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2020-09-08. Pažymėtina, kad per visą priežiūros laikotarpį, tai jau yra trečias A. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejis. Kadangi A. L. sistemingai ir piktybiškai nevykdo teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, prašoma svarstyti klausimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK 243 straipsnyje (1 t., b. l. 7-14);

2021-03-05 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. Ž. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad atliekant aplinkybių patikslinimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, nustatyta, kad A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2021-02-22, apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Be to, 2021-02-27 gautas Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyr. patrulio D. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021-02-27, apie 15 val., (duomenys neskelbtini) jis sustabdė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus A. L. duomenis „Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre ir jo archyve“ bei „Administracinių nusižengimų registre“ nustatyta, kad A. L. 2019-03-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Pagal gautus dokumentus iš Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus matyti, kad A. L. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Įvertinus patikslinimo metu gautus duomenis, darytina išvada, kad A. L. sistemingai ir piktybiškai vengia atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (1 t., b. l. 28-31);

Iš 2021-02-04 liudytojos V. Š. apklausos protokolo matyti, kad ji dirba Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje specialiste. Jos darbo pobūdis yra toks, jog jai, kaip darbuotojai, yra priskirti asmenys, kuriems teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Vienas iš jai priskirtų asmenų yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Šiam asmeniui 2019-03-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąją teise vairuoti kelių transporto priemonės dviejų metų laikotarpiui. Šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo 2019-04-08, o baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2021-04-07. Nori paaiškinti, kad pagal visą galiojančią tvarką ir reikalavimus, ji išsikvietė A. L. į Kauno regiono probacijos skyrių. Jis atvyko 2019-05-27. Tą dieną šis asmuo buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, savo teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Ji pati A. L. supažindino su teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialiąją teise vairuoti kelių transporto priemonės dviejų metų laikotarpiui. Supažindinimo metu pildomas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, kuriame surašomi asmens pateikti anketiniai, kontaktiniai duomenys, jos, kaip darbuotojos duomenys ir kiti reikiami duomenys, susiję su paskirta teismo poveikio priemone. Asmuo šiame vykdymo priežiūros plane pasirašo, jam yra išaiškinamos pasekmės, jei bus nesilaikoma poveikio priemonės, atsakoma į asmeniui iškilusius klausimus ir panašiai. Laikas, paskirtas asmeniui, atvykusiam į probacijos skyrių yra neribojamas, tai reiškia, kad jam skiriama tiek laiko, kiek reikia, kad būtų viskas aiškiai išdėstyta ir jam suprantama. Tokią pačią tvarką ir procedūrą ji taikė ir A. L., tai yra jam išaiškino pasekmes, laikotarpį per kurį jis negali vairuoti. Ar asmuo turėjo kokių nors klausimų negali pasakyti, nes neatsimena, tačiau jeigu jų ir turėjo tai jam tikrai viską išaiškino. Apklausos metu ji atsivertusi A. L. bylą, mato, kad pastarasis asmuo neturėjo jai klausimų, nes mato, kad jis savo ranka yra įrašęs „neturi“. Pasirašydamas asmuo patvirtina, kad jam yra viskas išdėstyta, išaiškinta ir jis viską suprato. A. L. pasirašė vykdymo priežiūros plane bei išvyko iš probacijos skyriaus. 2019-10-22 iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad A. L. 2019-10-18, apie 17:30 val., buvo sustabdytas vairavęs automobilį, nors ši teisė jam atimta teismo sprendimu. Atsižvelgiant į gautą informaciją, pagal tarnyboje galiojančią tvarką, ji kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį, tačiau gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas nebus, kadangi šis pažeidimas yra vienkartinis. Tokį patį pranešimą, tai yra apie tai, kad A. L. vairavo automobilį, ji iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato gavo ir 2020-04-22, dėl to, kad minėtas asmuo 2020-02-21 apie 15.46 val. vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį. Dėl to taip pat kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį, tačiau gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas nebus, kadangi šis pažeidimas yra vienkartinis. Vykdant eilinį patikrinimą, 2020-12-17 tikrinant administracinių nusižengimo registrą, ji pamatė, kad A. L. 2020-07-19 yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 2020-09-08 jam paskirta bauda dėl to, kad jis 2019-10-13 vairavo transporto priemonę ir viršijo leistiną greitį kelyje (duomenys neskelbtini). Dėl to, ji trečią kartą kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį. Nori paaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, neturi lankytis pas juos, jam tai nėra privaloma, tiesiog, ji kartas nuo karto, tai yra ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, patikrina visas duomenų bazes, tikrindama jai priskirtą asmenį (1 t., b. l. 53-55);

Iš 2021-02-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini)., V. Š. pateikė A. L. asmens bylos kopiją (1 t., b. l. 56-183);

Iš 2021-05-07 liudytojo R. P. apklausos protokolo matyti, kad prieš kokius 3 metus, internetinėje svetainėje, kurioje yra parduodami automobiliai, jos adreso neatsimena, rado skelbimą apie Kaune parduodama automobilį „Opel Meriva“. Dėl automobilio pirkimo telefonu susitarė su pardavėju susitikti prie prekybos centro „Molas“, kur jam atvykus, automobilį apžiūrėjo ir jį nusipirko. Šiuo automobiliu naudojosi apie trejus metus. 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, automobilis sugedo, subiro pirmo cilindro švaistikliai subiro į karterį (variklio gedimas). Automobilis buvo nebevažiuojantis, todėl pasidomėjo skelbimais, kas superka naudotus automobilius. Pasiskambinęs vienu nurodytu numeriu, kurio neturi išsaugojęs ir jo neprisimena, su pirkėju sutarė, kad jie atvažiuos į jo namus (duomenys neskelbtini), pasižiūrėti automobilio. Kokia tai buvo diena, neprisimena, pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tai buvo 2019-09-01. Automobilio apžiūrėti atvažiavo apžiūrėti du vyrai, vienas iš jų buvo sutartyje nurodytas M. M.. Vyrai jau buvo atsivežę pirkimo-pardavimo sutartį ir ji jau buvo pusiau užpildyta, prie jo užpildė tik jo duomenis. Jis negali pasakyti, ar automobilį pardavė M. M., nes neprisimena ar jam rodė dokumentus. Vyrai automobilį iš jo nupirko už 300 eurų, bet automobilį jis iš Regitros išregistravo po dviejų dienų. Kadangi automobilis buvo nevažiuojantis, jie automobilį pritvirtino prie savo automobilio, ir tempimo būdu jį išsivežė, ant tralo jo nedėjo. Jų automobilis buvo kaip džipas, bet tiksliai nurodyti negali. Džipą vairavo asmuo, kuris pasirašė ant sutarties, tai M. M., o kitas vaikinas sėdo prie „Opel Meriva“ vairo. Jis A. L. nepažįsta, todėl ir apie jam paskirtas baudžiamojo priemones nieko nežino. Tuos vyrus matė pirmą kartą ir daugiau jų matyti neteko (2 t., b. l. 2-3);

Iš 2021-05-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. P. savanoriškai pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją; VĮ „Regitros“ pažymos kopiją (2 t., b. l. 4-6);

Iš 2021-05-10 liudytojo M. M. apklausos protokolo matyti, kad apie dvejus metus jis užsiiminėja automobilių prekyba, turi individualios veiklos pažymėjimą. Per metus tenka nupirkti nemažai automobilių ir juos parduoti, per savaitę nuperka ir parduoda po kelis automobilius. Apie automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo sąlygas neatsimena. Važinėja po Lietuvą ir supirkinėja automobilius, bet dažniausiai prekiauja Kaune. Jei automobilis būna sugedęs, dažniausiai juos parsivaro su tralu. Neprisimena, kokiu būdu parsivarė automobilį „Opel Meriva“, kurį po to pardavė, kiek atsimena nesutvarkytą. Automobilius parsivaryti padeda draugai, bet dažniausiai parsivaro vienas. A. L. nepažįsta, apie tokį asmenį nėra girdėjęs. Namuose paieškos pirkimo - pardavimo sutartį, ją radęs atsiųs el. paštu (2 t., b. l. 8);

Iš 2021-05-04 liudytojo D. B. apklausos protokolo matyti, kad automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-12-20 pardavė vyrui, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs vardu, R. I.. Vyras su šeima (su žmona ir dviem vaikais) atvyko, kaip nurodė, iš Kauno. Šio asmens asmeniškai nepažįsta. Daugiau jo duomenų neprisimena, nėra išsisaugojęs. Skelbimą apie parduodamą automobilį buvo patalpinęs socialiniame tinkle „Facebook“, todėl pirkėjas su juo susisiekė per „Facebook“. Automobilis turėjo defektų, tačiau jis buvo tinkamas vairuoti (2 t., b. l. 19-22);

Iš 2021-05-03 liudytojos D. Š. apklausos protokolo matyti, kad internetinėje svetainėje, kurioje yra parduodami automobiliai, jos adreso neatsimena, rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Opel Signum“. Dėl automobilio pirkimo tarėsi telefonu, kuris buvo nurodytas skelbime. Susiskambino su pardavėju, su juo sutarė susitikti (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje, kurios pavadinimo neatsimena. 2020-02-21 kartu su vyru nuvyko apžiūrėti parduodamo automobilio. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę, po kurio laiko atvažiavo pardavėjas vyras su automobiliu „Opel Signum“. Pardavėjas, kiek ji atsimena, atvažiavo vienas, bet tiksliai pasakyti negali. Lyg jis pats vairavo automobilį. Apžiūrėjus automobilį, jie sutarė dėl automobilio pirkimo, surašė pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėjas, kiek ji atsimena, duomenis sutartyje nurašė nuo savo asmens dokumento. Surašius sutartį, jis jai iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė automobilio draudimą, kuriame buvo nurodytas draudžiusio asmens vardas ir pavardė, tai yra A. L.. Nupirkę automobilį, ji su vyru išvažiavo į namus, o pardavėją kažkas išsivežė. Ji A. L. nepažįsta, apie jam paskirtas baudžiamojo priemones nieko nežino, matė tik vieną kartą. Automobiliu „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažniausiai naudojasi jo vyras (2 t., b. l. 30-33);

Iš 2021-05-03 liudytojos J. R. apklausos protokolo matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name, pas tėvus (D. R. ir R. R.). Pamena, kad 2019 metais, lyg spalio mėnesį, kartu su savo draugu D. V. ieškojo šeimyninio automobilio, kad būtų patogu keliauti, kadangi tuo metu ji buvo nėščia. Paieškos truko ilgai. Jeigu neklysta, automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado per internetinius skelbimų portalus. Susisiekus skelbime nurodytu telefono numeriu, pardavėjas buvo vyriškis, su kuriuo buvo apkalbėtas automobilis – jo būklė, trūkumai, defektai, kaina ir pan. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartį išsaugojo, todėl mato, kad automobilį nusipirko 2019-10-14, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), o pardavėjas buvo A. L.. Tuo metu, kai atvyko ankščiau minėtas vyriškis, ji buvo namuose, kadangi laukėsi ir į lauką iškarto atvykus pardavėjui nėjo. Kieme buvo abu jos tėvai. Kiek kalbėjosi su namiškiais, jie nurodė, kad pardavėjas atvažiavo pats su ankščiau minėtu automobiliu „Opel Meriva“, tačiau kuomet jau buvo surašyta pirkimo - pardavimo sutartis, tikrai atsimena, jie vyriškio niekur nepavežė ir jisai nepaklausė, kada iš kaimo važiuoja autobusas ir panašiai. Kiek pamena, tai jiems atrodo, kad jį atvažiavo kažkas pasiimti, galimai su kitu automobiliu. Tą vyriškį matė pirmą kartą, tikrai ankščiau nepažinojo. Apie tai, kad vyriškiui yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti automobilį nežinojo, o ir pats vyriškis apie tokius dalykus nekalbėjo. Pamačiusi vyriškį, negalėtų jo atpažinti, kadangi praėjo nemažai laiko. Automobilį „Opel Meriva“ 2019-10-27 ji pardavė moteriai, kurios vardas V. (turi pirkimo pardavimo sutartį), kadangi automobilį pardavus reikėjo išregistruoti. Pardavė todėl, kad automobilis buvo per mažas, tikėjosi, kad automobilyje bus daugiau vietos. Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė mama, tačiau, kadangi ji serga depresija, todėl sunkiai atsimena senesnius įvykius ir aplinkybių papasakoti negalėtų. Prie apklausos prideda 2019-10-14 dienos pirkimo - pardavimo sutarties kopiją (2 t., b. l. 44-48);

Iš 2021-05-25 liudytojo Ž. D. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. jis pardavė savo automobilį „Opel Astra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jeigu gerai pamena, tai buvo lyg lapkričio mėnesį, tačiau tikslios dienos nepamena. Automobilį pardavė pažįstamam asmeniui V. Š., kuris gyvena Kauno mieste. Pirkimo - pardavimo sutarties šiuo metu su savimi neturi, tačiau jos paieškos ir, jeigu ją ras, pateiks elektroniniu paštu. Parduodamo automobilio „Opel Astra” techninė būklė buvo gana gera. Automobilis turėjo visus reikiamus dokumentus, buvo techniškai tvarkingas, be defektų. Automobilis turėjo kelis smulkius kėbulo apgadinimus, tačiau, tai neturėjo įtakos automobilio važiavimui. Su automobiliu buvo galima važiuoti, todėl po automobilio pardavimo, pirkėjas V. su juo išvažiavo savo eiga (2 t., b. l. 71-72);

Iš 2021-05-17 liudytojos A. B. apklausos protokolo matyti, kad automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškojo pirkti per internetą jos sugyventinis A. L., nusipirko 2020 metais, tikslios datos neatsimena. Ji neatsimena, ar automobilį registravo A. savo vardu, bet pamena, kad automobilis buvo registruotas ir jos vardu, nes pamena, kad ji rašėsi pirkimo pardavimo sutartį. Automobilį pardavė 2021 metų sausį, tikslios datos nepamena. Kas šiuo metu važinėja automobiliu, ji nežino, be to pardavimą tvarkė A., ji tik pasirašė pardavimo sutartį. Automobilį pardavė, nes A. dirba užsienyje, o ji dar neturi vairuotojo pažymėjimo, tai taupymo sumetimais ir pardavė. Ji automobilio, kai jis buvo apžiūrimas, nedalyvavo, nes A. pats vyko apžiūrėti automobilio kartu su draugu, į kur tiksliai nežino, miesto taip pat nežino. A. vežė pažįstamas, kurio ji pati nepažįsta. A. L. yra jos dukters L. L. tėtis. Su A. nėra susituokę, tačiau gyvena kartu. A. daug laiko praleidžia dirbdamas užsienyje, šiuo metu dirba Vokietijoje lietuvių įmonėje. Ji žino, kad A. yra teismo uždrausta 2 metus vairuoti automobilį. Jai matant A. niekados nevairavo automobilio, o ar vairuoja jai nematant, ji nežino. Automobilio „Opel Astra“ pirkimo pardavimo sutartį, jeigu suras, pristatys vėliau. Šiuo metu jie automobilio neturi (2 t., b. l. 55-57);

Iš 2021-04-22 liudytojo D. L. apklausos protokolo matyti, kad nori pasakyti, kad 2021-02-22dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. N., Prienų mieste, ekipaže, kurio šaukinys - (duomenys neskelbtini). Apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas A. L. prisipažino, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, jam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metus, o šis terminas dar nepraėjęs. Dėl pažeidimo vairuotojas nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat jis buvo informuotas, kad dėl minėto įvykio bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2021-02-27 jis dirbo kartu vyr. patruliu M. N., ekipaže, kurio šaukinys - (duomenys neskelbtini), Prienų m. Apie 15 val., (duomenys neskelbtini) jis sustabdė automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vėl vairavo A. L., kuris nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir paaiškino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonę, nes jam yra pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Vairuotojas buvo nušalintas nuo vairavimo ir perspėtas, kad dėl minėto įvykio bus pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 62–65).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys reglamentuotos BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurios 1 punkte įtvirtintas draudimas naudotis specialia teise. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones BK 68 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad jis vengė atlikti 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 8 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2021 m. balandžio 7 d.), kadangi 2019 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 11.12 val. iki 11.15 val., 2019 m. spalio 18 d. apie 17.30 val., 2020 m. vasario 21 d. apie 15.46 val., 2021 m. vasario 22 d. apie 12.20 val. ir 2021 m. vasario 27 d. apie 15 val. vairavo transporto priemones neturėdamas tam teisės ir taip nevykdydamas teismo jam skirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamasis A. L., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, visiškai pripažino visus penkis kaltinime inkriminuotus kartus vairavęs skirtingų rūšių transporto priemones esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Jis paaiškino, jog žinojo ir suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės svarbą ir ja keliamus tikslus, vienok, kadangi turėjo tam objektyvių priežasčių (vienu atveju važiuodamas susitikti su būsimais pirkėjais, kitu atveju veždamas taisyti kompiuterį meistrui ir pan.), o niekas kitas negalėjo jo pakeisti, tą darė suvokdamas, kad elgiasi negerai, kadangi tuo metu dėl karantino nedirbo oficialiai sulygto darbo Vokietijoje, kur iki šiol dirba gerai apmokamą ir paklausų darbą, dėl ko užsiėmė papildoma veikla, kad užsidirbtų pragyvenimui. Kaltinamasis patvirtino turįs be baudžiamojo įsakymo paskirtos baudos keletą administracinių nuobaudų, kurias išieško keletas antstolių iš jo darbo užmokesčio, nurodė, kad gavęs atlyginimą jas visas iš karto padengs, kadangi jo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos stabilios, tuo tarpu neišieškota likusi suma tesiekia vos tūkstantį eurų. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojų ikiteisminio tyrimo apklausose, probacijos, kontroliuojančios paskirtosios bausmės vykdymą, užfiksuoti ir kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose ir teisiamojo posėdžio metu ištirtuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Abejonių dėl to baudžiamojoje byla nėra ir nekyla, nes iš esmės tiek kaltinamojo parodymai, tiek pirmiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja ir sutampa.

Vienok, atkreiptinas dėmesys, kad draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2021). Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tuomet, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, tačiau ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje S. ir S. prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje M. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. L. 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 8 d. Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (2 t., b. l. 120-123) patvirtina, kad 2019 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 11.12 val. iki 11.15 val. A. L. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, dėl ko jis 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 450,00 Eur dydžio bauda (1 t., b. l. 176-177). Minėtas nutarimas nebuvo apskųstas ir panaikintas, jis įsiteisėjęs, todėl vykdytinas. Taip pat 2019 m. spalio 18 d. 17.30 val. A. L. vairavo automobilį, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, dėl ko jis 2020 m. sausio 27 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 650,00 Eur bauda (1 t., b. l. 170-171), kuri 2020 m. balandžio 10 d. sumokėta. Minėtas nutarimas taip pat nebuvo apskųstas ir panaikintas, jis įsiteisėjęs, todėl vykdytinas. Be to, 2019 m. vasario 21 d. 15.46 val. A. L. vairavo automobilį, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, dėl ko jis 2020 m. gegužės 22 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 600,00 Eur bauda (1 t., b. l. 152-153). Šis nutarimas irgi nebuvo apskųstas ir panaikintas, jis įsiteisėjęs, todėl vykdytinas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2020 m. gruodžio 18 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą informuodamas, kad A. L., būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, 2019 m. spalio 13 d., 2019 m. spalio 18 d. apie 17.30 val., 2020 m. vasario 21 d. apie 15.46 val. vairavo transporto priemonę taip nevykdydamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir būtent dėl tų pačių pažeidimų siūlydama pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 7-8). Šios informacijos, pateiktos Lietuvos probacijos tarnybos, pagrindu 2020 m. gruodžio 30 d. A. L. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje (1 t., b. l. 1-2). Atlikus ikiteisminį tyrimą byla perduota nagrinėti teismui (3 t., b. l. 22, 24-37), A. L. kaltinant pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad jis vengė atlikti 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 8 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2021 m. balandžio 7 d.), kadangi 2019 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 11.12 val. iki 11.15 val., 2019 m. spalio 18 d. apie 17.30 val., 2020 m. vasario 21 d. apie 15.46 val., 2021 m. vasario 22 d. apie 12.20 val. ir 2021 m. vasario 27 d. apie 15 val. vairavo transporto priemones neturėdamas tam teisės ir taip nevykdydamas teismo jam skirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

ANK 424 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti), t. y. už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK XXII skyrius), o BK 243 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už pavojingą veiką teisingumui (BK XXXIV skyrius), tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl non bis in idem principo pažeidimo svarbu tai, kad, kaip jau pirmiau minėta, Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtinta garantija, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, taikoma tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK. Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek A. L. nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 2 ir 3 dalis, tiek ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimą, atlikimą bei bylos perdavimą į teismą nulėmė tas pats faktas – kad A. L. 2019 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 11.12 val. iki 11.15 val., 2019 m. spalio 18 d. apie 17.30 val., 2020 m. vasario 21 d. apie 15.46 val. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju nėra svarbu, ar naudojimasis šia teise asmeniui buvo uždraustas paskiriant atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, ar neturėjimas šios teisės grindžiamas kokiu nors kitu pagrindu, nes A. L. inkriminuojamos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios; tiek nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 2 ir 3 dalis, tiek baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę A. L. iš esmės grindžiami nustatytu tuo pačiu transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės faktu. Taigi teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes sprendžia, kad dėl A. L. 2019 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 11.12 val. iki 11.15 val., 2019 m. spalio 18 d. apie 17.30 val., 2020 m. vasario 21 d. apie 15.46 val. padarytų veikų yra padarytas non bis in idem principo pažeidimas, todėl vadovaujantis Konvencijos 7 protokolo 4 straipsniu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu baudžiamasis procesas dėl A. L. 2019 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 11.12 val. iki 11.15 val., 2019 m. spalio 18 d. apie 17.30 val., 2020 m. vasario 21 d. apie 15.46 val. padarytų veikų pagal BK 243 straipsnį nutrauktinas atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į aukštesnių instancijų teismų formuojamą praktiką (BK 2 straipsnio 6 dalis), nes baudžiamasis persekiojimas už tuos pačius įvykius ir dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų dėl kurių A. L. jau buvo nubaustas administracine tvarka, yra negalimas. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-320-245/2021).

Tuo tarpu už 2021 m. vasario 22 d. 12.20 val. ir 2021 m. vasario 27 d. apie 15 val. A. L. padarytas veikas dėl vairavimo nevykdant teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį 2021 m. kovo 5 d. (1 t., b. l. 15-16). Šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad A. L. supratęs, kad vairuodamas transporto priemones, pažeidžia paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas bei supratęs gręsiančias tokio elgesio pasekmes, taip pat jau žinodamas, kad jam už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą buvo pradėta ir baigta administracinė teisena, vis tiek 2021 m. vasario 22 d. 12.20 val. ir 2021 m. vasario 27 d. 15.00 val. vairavo transporto priemonę žinodamas, kad už tokią savo nusikalstamą veiką jis yra nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Teismo vertinimu, A. L. šiais sąmoningais, tyčiniais veiksmais, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir nepaisydamas, pasak jo paties, draudimo, esant poreikiui, nerasdavęs kas galėtų jį pavaduoti, sėsdavo į automobilį ir kas kart pagal sumanymą vairavo iš atitinkamos vietos į kitą vietą, dėl ko pirmiau aptarti kaltinamojo veiksmai pagal BK 243 straipsnį kvalifikuoti kaip tęstinė nusikalstama veika, nagrinėjamu atveju susidedanti iš dviejų epizodų, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmų tikslą abejingai vairuoti neturint vairuotojo pažymėjimo kai jam to prireikia, jo tyčia nebuvo pasibaigusi ir su kiekvienu įvykiu tęsėsi nuo pradžių, kaltinamajam toliau neketinus paisyti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. L. atsakomybę sunkina tai, kad naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas yra neišnykęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, dirba gerai apmokamą darbą, gauna stabilias pajamas, turi mažametę dukrą (2 t., b. l. 102), priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 106, 108), jis praeityje teistas du kartus Lietuvos Respublikoje, taip pat 2011 m. kovo 23 d. ir 2012 m. gegužės 6 d. teistas Ispanijos Karalystėje, 2017 m vasario 9 d. ir 2017 m. vasario 21 d. teistas V. F. Respublikoje (2 t., b. l. 109-115, 117-119), keletą kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe pagal ANK 424 straipsnio 2 ir 3 dalis, paskirtos nuobaudos galiojančios (2 t., b. l. 120-123, 3 t., b. l. 68-71), nuo 2021 m. balandžio 12 d. dirba (2 t., b. l. 124), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 125), Antstolių informacinės sistemos duomenimis turi kreditorinių įsipareigojimų 2 950 Eur sumai (2 t., b. l. 127-128), nesumokėjęs administracinių nuobaudų – baudų 780,88 Eur sumai (2 t., b. l. 129), kurias moka darant išskaitas iš gaunamų pajamų. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda. Teismo vertinimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus būtent tokią bausmės rūšį, kurią siūlo prokurorė, kuri bus tinkama kaltinamajam, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. L. 2021 m. sausio 12 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 7-8), taip pat 2021 m. kovo 8 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 10-11). Šios kardomosios priemonės 2021 m. liepos 30 d. teismo nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje paliktos nepakeistos (3 t., b. l. 45-47). Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliktinos galioti paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Bylos duomenimis matyti, jog 2021 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2021 m. spalio 27 d. A. L. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 14 - 19). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokurorė prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 5 metams. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis, nepaisant to, kad nėra įgijęs specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, juo labiau, kad jam 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2021 m. balandžio 7 d.), vis tik praktiškai naudojosi specialiąją teise ir vairavo transporto priemones, todėl šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 5 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamasis 2021 m. vasario 22 d. apie 12.20 val. ir 2021 m. vasario 27 d. apie 15 val. nevykdydamas teismo jam skirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2021 m. balandžio 7 d.), vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 234 straipsnyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Iš liudytojo Ž. D. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. jis pardavė savo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažįstamam V. Š., tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nėra išsaugojęs. Parduodamo automobilio techninė būklė buvo gana gera, automobilis turėjo visus reikiamus dokumentus, buvo techniškai tvarkingas, be defektų. Automobilis turėjo kelis smulkius kėbulo apgadinimus, tačiau, tai neturėjo įtakos automobilio važiavimui. Iš liudytojos A. B. apklausos protokolo matyti, kad automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškojo pirkti per internetą jos sugyventinis A. L., automobilį nusipirko 2020 metais, tikslios datos neatsimena. Ji neatsimena, ar automobilį registravo sugyventinis savo vardu, bet pamena, kad automobilis buvo registruotas ir jos vardu, nes pamena, kad ji rašėsi pirkimo pardavimo sutartį. Automobilį pardavė 2021 metų sausį, tikslios datos nepamena. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog skelbime „Autogidas“ rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su sankabos defektais. Automobilis buvo nevažiuojantis. Už automobilį sumokėjo 400 Eur. Negali nurodyti datos, kada pirko automobilį. Automobilį susiremontavo pats, ketino jį parduoti. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam yra išaiškinta ir suprantama, jog automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 760 Eur. Jam yra žinoma, jog gali būti taikoma tokia automobilio vertės konfiskacija. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 22 d. buvo registruotas kaltinamojo A. L. vardu, 2021 m. vasario 27 d. duomenimis – jo draugės A. B. vardu, o nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. automobilis registruotas trečiojo asmens, nesusijusio su šios bylos nagrinėjimu, vardu. Vertinant tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, kaltinamasis juo pasinaudojo darydamas nusikalstamas veikas, prokurorė prašo konfiskuoti iš kaltinamojo automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 760,00 Eur pinigų sumą. Kaltinamajam teisiamajame posėdyje patvirtinus, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos buvo supažindintas su transporto priemonių vertėmis, neginčijant tokios transporto priemonės vertės pagrįstumo, nepateikus jokių duomenų, kurie patvirtintų kitokią, nei nurodo prokurorė, minėto automobilio vertę, iš kaltinamojo priteistina 1 760,00 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Juo labiau, kad ši vertė nėra itin didelė, kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, todėl gali dirbti ir atlyginti šią finansinę naštą, kuri atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų, A. L. gauna pakankamo dydžio stabilias pajamas, juo labiau, kaip patvirtino pats, šį automobilį, iš dalies antstoliui sumokėjęs skolas, perleido nusiėmęs areštą savo draugei, po ko, kaip nustatyta bylos duomenimis, trečiajam asmeniui, tikslu išvengti jo praradimo. Todėl tokių aplinkybių kontekste, priteistina iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. atžvilgiu procesą dėl jo 2019 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 11.12 val. iki 11.15 val., 2019 m. spalio 18 d. apie 17.30 val., 2020 m. vasario 21 d. apie 15.46 val. padarytų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais.

A. L. pripažinti kaltu 2021 m. vasario 22 d. 12.20 val. ir 2021 m. vasario 27 d. apie 15 val. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 150 MGL (7 050,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (5 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš A. L. konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 760,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkeriems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobiliui AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė