- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-52-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10304-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. M., I. K., UAB „Endemik“, S. K., D. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. P., atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. P., prašymą dėl paveldimo turto (uždarosios akcinės bendrovės akcijų) administratoriaus pakeitimo, suinteresuoti asmenys Z. M., I. K., UAB „Endemik“, S. K., D. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą LR Civilinio proceso kodekso V dalies XXXIX skyriaus tvarka su prašymu pakeisti 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijų administratorių ir šių akcijų administratoriumi paskirti advokatą N. S.; pripažinti UAB „Endemik“ darbuotojų duotus paaiškinimus konfidencialiais, neleidžiant visiems suinteresuotiems asmenims susipažinti su šių darbuotojų duotais paaiškinimais bei nagrinėjant bylą neatskleisti šių darbuotojų tapatybės; leisti nutartį vykdyti skubiai; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas prašymas laikinai uždrausti esamai administratorei D. B. vykdyti minėtų akcijų administravimą. Pareiškėjas nurodė, kad įmonės turto administratoriumi 2012-11-08 nutartimi paskirtos D. B. veiksmai valdant įmonę rodo, kad ji tenkina savo ir trečiųjų asmenų, o ne įmonės, interesus, todėl tolimesnis jos atliekamas turto administravimas neatitinka įmonės interesų ir daro jam, kaip labiausiai tikėtinam UAB „Endemik“ 500 vnt. akcijų paveldėtojui, žalą. Po 2012-11-08 nutarties priėmimo, nepraėjus net valandai nuo jos paskelbimo, buvo sušauktas visuotinis UAB „Endemik“ akcininkų susirinkimas, kurio vienas svarbiausių klausimų buvo bendrovės vadovo paskyrimas, juo paskirta J. S.. Sušaukiant šį susirinkimą, buvo pažeisti ABĮ 21 str. 2 d., 23 str. 2 d., 23 str. 4 d. reikalavimai. Kitą dieną po minėtos nutarties priėmimo Z. M. ir jos dukra I. K. suorganizavo UAB „Endemik“ darbuotojų susirinkimą, kurio metu esama 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijų administratorė D. B. nepaisant to, jog ji turi būti nešališka ir turi veikti abiejų naudos gavėjų interesais, palaiko Z. M. interesus ir mano, jog jos administruojamos pareiškėjui priklausančios 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijos turėtų priklausyti Z. M.. Pastaroji savo gi paveldėtas 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijas perleido dukrai I. K..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-05 nutartimi pareiškėjo prašymo dėl paveldimo turto (uždarosios akcinės bendrovės akcijų) administratoriaus pakeitimo netenkino. Teismas nurodė, kad teismai, nagrinėję prašymus ankstesnėse bylose, leido paskirtai administratorei įgyvendinti visas Akcinių bendrovių įstatymo ir kitų teisės aktų uždarosios akcinės bendrovės akcininkui suteikiamas teises bei nustatytas pareigas, įskaitant teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime „Endemik“ bendrovės vadovo (direktoriaus) išrinkimo bei jo atšaukimo klausimais. Teismas sprendė, kad sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir rinkti bendrovės vadovą buvo galima, tokia teisė administratorei buvo deleguota įstatymu ir teismų nutartimis. Pagrindo manyti, kad šiomis teisėmis naudojamasi netinkamai, teismas nematė. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas, manydamas, kad buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, gali priimtus sprendimus skųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau, teismo vertinimu, šie pareiškėjo nurodomi galimi pažeidimai nesudaro pagrindo keisti paskirtą administratorių. Be to, teismas nevertino pareiškėjo pateiktų kitų asmenų (kai kurių UAB „Endemik“ darbuotojų) rašytinių paaiškinimų, nes jie (tokia forma, kaip pateikta) nėra leistini. Teismas taip pat sprendė, kad ta aplinkybė, jog kitos dalies akcijų savininkė perleido savo akcijas dukrai, taip pat nesudaro pagrindo administratoriaus pakeitimui, nes akcijų savininkas valdyti akcijas ir jomis disponuoti gali savo nuožiūra. Teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas prašymas laikinai uždrausti esamai pareiškėjo akcijų administratorei D. B. vykdyti minėtų akcijų administravimą, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes toks prašymas nenagrinėtinas Civilinio proceso kodekso V dalies XXXIX skyriaus nustatyta tvarka.
Atskiraisiais skundais pareiškėjas D. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. P., prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-05 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijų administratorių ir šių akcijų administratoriumi paskirti advokatą N. S.; tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismas ir nustatė, kad UAB „Endemik“ akcijų administratorė galimai atliko Akcinių bendrovių įstatymo pažeidimus, tačiau, teismo manymu, tai nesudaro pagrindo pakeisti administratorių, o pareiškėjas, manydamas, jog akcijų administratorius atlieka neteisėtus veiksmus, turėtų kreiptis į teismą ir ginčyti priimtus sprendimus. Vadovaujantis tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo logika, kad ir kokius neteisėtus veiksmus atliktų akcijų administratorius, vienintelė galimybė pareiškėjui ginti savo teises būtų ginčyti tokius sprendimus, o ne prašyti keisti netinkamai savo pareigas atliekantį administratorių. Tokia pirmosios instancijos teismo logika prieštarauja CK 4.251 str. 4 d. teisiniam reguliavimui ir susiformavusiai Lietuvos Respublikos teismų praktikai. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškimo argumentai neįrodo esamos administratorės nesąžiningumo ir galimo veikimo ne pareiškėjo naudai. Pareiškėjas pateikė visus reikiamus bylai spręsti įrodymus. Kartu su prašymu D. M. pridedamas garso įrašas, iš kurio matyti, kad D. B. viešai, t. y. 2012-11-09 susirinkimo UAB „Endemik“ buveinėje metu, pareiškė, jog būdama UAB „Endemik“ akcijų administratore išimtinai atstovauja Z. M. interesus ir, kad yra nusiteikusi prieš tai, kad 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijų, kurias šiuo metu ji administruoja, priklausytų pareiškėjui D. M.. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šį esminį įrodymą. Be to, D. B. netinkamą 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijų administratorės pareigų vykdymą, šališkumą ir išimtinį atstovavimą vien Z. M. interesams patvirtino UAB „Endemik“ darbuotojų paaiškinimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo atsisakė vertinti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė įrodinėjimą reguliuojančius teisės aktus bei iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl įrodymų vertinimo. Nurodo, kad siekiant, jog 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijų būtų administruojamos sąžiningai, apdairiai ir atsižvelgiant į abiejų naudos gavėjų (tiek D. M., tiek Z. M.) interesus, šių akcijų administratoriumi yra tikslinga skirti objektyvų, nešališką, turintį patirtį bendrovių valdyme asmenį. Pareiškėjo įsitikinimu, tinkamiausias kandidatas administruoti 50 % UAB „Endemik“ akcijas yra advokatas N. S.. Taip pat pažymi, jog nei CPK V dalies normos, reglamentuojančios civilinių bylų nagrinėjimą ypatingąja teisena, nei CPK V dalies XXXIX skyriaus nuostatos dėl bylų dėl turto administravimo, nereglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. šios normos nenumato jokio draudimo nagrinėjant civilines bylas ypatingąja teisena ar civilines bylas dėl turto administravimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl civilinėse bylose dėl turto administravimo turi būti taikomos CPK 144 – 145 str. nuostatos, numatančios asmens teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai, remdamasis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK V dalies XXXIX skyriaus esme ir tikslais, nurodė, jog apelianto D. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenagrinėtinas Civilinio proceso kodekso V dalies XXXIX skyriaus nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo I. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-05 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. M. atskiruosius skundus atmesti bei skirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų teismo nustatytos baudos paskiriant suinteresuotam asmeniui, taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prašymas pakeisti akcijų administratorę reiškiamas jau ne pirmą kartą, nors yra visiškai aiški teismų pozicija dėl akcijų administratorės tinkamumo. Reikšdamas pakartotinius prašymus, pareiškėjas nepateikia jokių naujų įrodymų, kurie galėtų kelti bent prielaidas akcijų administratorės šališkumu ar netinkamai vykdomomis funkcijomis. Todėl toks pareiškėjo elgesys – nuolat teikiant prašymus dėl turto administratoriaus keitimo ir inicijuojant vis naujus teisminius procesus, patvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimą įstatymuose numatytomis procesinėmis teisėmis. Dėl pareiškėjo atliekamų piktnaudžiavimo procesu veiksmų yra pagrindas maksimalios dvidešimties tūkstančių litų baudos skyrimui. Pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, vadovaujantis teismo logika, kad ir kokius neteisėtus veiksmus atliktų akcijų administratorė, vienintelė galimybė pareiškėjui ginti savo teises būtų ginčyti tokius sprendimus, o ne prašyti keisti netinkamai savo pareigas atliekantį administratorių. Pažymėtina, jog nutartimi nebuvo paneigta pareiškėjo teisė kreiptis dėl akcijų administratoriaus keitimo, o tik konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurių visuma patvirtintų būtinybę pakeisti akcijų administratorę. Manytina, kad CK 4.251 str. 4 d. turi būti aiškinama taip, kad pareiškėjas privalo įrodyti būtent esminius akcijų administratorės pareigų pažeidimus, o ne formalius teisės aktų pažeidimus. Nurodo, kad 2012-11-08 neabejotinai egzistavo būtinybė sušaukti visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo leidimas 2012-11-08 nutartį vykdyti skubiai. Todėl pareiškėjo siekis įrodyti akcijų administratorės šališkumą ar netinkamą pareigų vykdymą vien todėl, kad buvo siekiama tinkamu metu priimti bendrovei būtinus sprendimus, yra atmestinas. Pareiškėjas neįrodė jokių esminių akcijų administratorės pareigų pažeidimų, susijusių su ABĮ nuostatomis. Pažymi, jog pareiškėjas tinkamai nepagrindė į bylą pateikto garso įrašo padarymo aplinkybių ir neįrodė, kad garso įraše girdimi būtent pareiškėjo įvardijami asmenys. Prieš bendrovės darbuotojų susirinkimą ar jo metu nei vienas iš susirinkimo dalyvių nesiteiravo ir neinformavo apie jokius daromus garso įrašus. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo tvirtinimus, kad akcijų administratorė kada nors yra viešai pareiškusi apie savo šališkumą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti ginčijamus įrodymus, nuotraukų, garso bei vaizdo įrašų padarymo aplinkybes, ir vertinti, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis, manytina, kad teismas pagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo pateiktą garso įrašą. Nurodo, kad pareiškėjo pateikiami tariami bendrovės darbuotojų paaiškinimai yra jokios teisinės reikšmės neturintys dokumentai. Tariamuose paaiškinimuose apskritai nenurodoma, kokiu pagrindu ir tikslu bei kieno prašymu jie surašyti. Nėra aišku, kodėl bendrovės darbuotojai turėjo pateikti kokius nors paaiškinimus pareiškėjui (ar jo atstovams). Be to, pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, kodėl pateikiami būtent šių bendrovės darbuotojų paaiškinimai, nors bendrovės darbuotojų susirinkime dalyvavo ir daugiau bendrovės darbuotojų, ir kodėl paaiškinimai surašyti praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po bendrovės darbuotojų susirinkimo. Taip pat pažymėtina, kad nei R. V., nei T. Š. šiuo metu bendrovėje nebedirba, todėl, jeigu pareiškėjas iš tikrųjų kreipėsi į bendrovės darbuotojus dėl tariamų paaiškinimų pateikimo, manytina, kad pareiškėjas pasirinko tuos darbuotojus, kurie, jau svarstydami apie darbo sutarčių su bendrove nutraukimą, nebuvo suinteresuoti bendrovės sėkme ar tinkamu bendrovės akcijų administravimu ir galimai buvo šališki pareiškėjo atžvilgiu. Taigi, teismas pagrįstai nurodė, kad tokie paaiškinimai, tokia forma, kokia pateikta, nėra leistini ir neturėtų būti vertinami. Taip pat nurodo, kad teismas nutartyje visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.), CPK XXXIX skyriaus esmę, tikslus bei į tai, kad teismo leidimų išdavimo klausimas sprendžiamas supaprastinto, t. y. pagreitinto proceso tvarka. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teismui priėmus galutinį sprendimą, yra visiškai nereikalingas ir paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmę ir tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad 2012-01-27 mirė pareiškėjo tėvas M. M., kuris buvo vienintelis UAB „Endemik“ akcininkas ir vadovas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-02-10 ir 2012-04-30 nutartimis įmonės UAB „Endemik“ turto administratoriumi, kuriam pavesta vykdyti bendrovės vadovo funkcijas, paskyrė S. K. iki paaiškės UAB „Endemik“ akcininkai. 2012-05-22 suinteresuotam asmeniui Z. M. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas į ½ 2012-01-27 mirusio M. M. testamente nurodyto dalį turto, kurį sudaro 1000 vienetų UAB „Endemik“ paprastųjų vardinių akcijų. 2012-10-29 teisme buvo gautas prašymas dėl paveldėto turto (UAB akcijų) palikimo administratoriaus skyrimo, kuriuo buvo prašoma paskirti D. B., 2012-01-27 mirusiajam M. M., priklausiusių 500 vnt. paprastųjų vardinių materialių UAB „Endemik“ akcijų palikimo administratore iki įstatymo nustatyta tvarka į šias akcijas bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-08 nutartimi Z. M. prašymą tenkino ir paskyrė D. B. 2012-01-27 mirusiajam M. M., priklausiusių 500 vnt. paprastųjų vardinių materialių UAB „Endemik“ akcijų palikimo administratore iki įstatymo nustatyta tvarka į šias akcijas bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-03-27 buvo gautas pareiškėjo D. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. P., prašymas dėl paveldimo turto (uždarosios akcinės bendrovės akcijų) administratoriaus pakeitimo, kuriuo pareiškėjas prašė pakeisti 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijų administratorių ir šių akcijų administratoriumi paskirti advokatą N. S. bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas laikinai uždrausti D. B. vykdyti 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijų administravimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-05 nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas D. M., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-05 nutartimi, pateikė atskiruosius skundus.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismas ir nustatė, kad UAB „Endemik“ akcijų administratorė galimai atliko Akcinių bendrovių įstatymo pažeidimus, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo pakeisti administratorių, o pareiškėjas, manydamas, jog akcijų administratorius atlieka neteisėtus veiksmus, turėtų kreiptis į teismą ir ginčyti priimtus sprendimus. Pažymi, jog, vadovaujantis tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo logika, kad ir kokius neteisėtus veiksmus atliktų akcijų administratorius, vienintelė galimybė pareiškėjui ginti savo teises būtų ginčyti tokius sprendimus, o ne prašyti keisti netinkamai savo pareigas atliekantį administratorių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, jog CK 5.65 str. nustatyta, jog jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi šio kodekso 5.38 straipsnio nustatytas teises. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad palikimo – likusių 500 vnt. paprastųjų vardinių materialių UAB „Endemik“ akcijų įpėdinis nebuvo aiškus, buvo paskirta akcijų palikimo administratorė D. B. iki įstatymo nustatyta tvarka į šias akcijas bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pažymėtina, jog tokiu atveju paskirta akcijų palikimo administratorė turi pareigą veikti potencialių akcijų paveldėtojų, t. y. potencialių akcininkų (tiek pareiškėjo D. M., tiek ir suinteresuoto asmens Z. M.) interesais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog palikimo administratorė keičiama galėtų būti, jeigu būtų nustatyta, kad ji, vykdydama palikimo administratorės funkcijas, veikė priešingai potencialių akcijų paveldėtojų interesams, t. y. pažeidė jų teises ir teisėtus interesus. Šias aplinkybes turi įrodyti prašantis pakeisti palikimo administratorių asmuo, t. y. pareiškėjas D. M.. Pareiškėjas atskirajame skunde, įrodinėdamas esamos administratorės pakeitimo būtinumą, nurodo, kad administratorė D. B. 2012-11-08 sušaukdama visuotinį akcininkų susirinkimą, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje yra sprendžiamas palikimo administratoriaus pakeitimo, o ne visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumo klausimas. Kitaip tariant, teismas šioje byloje nesprendžia galimų Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų pažeidimų klausimo. Šiuo atveju nei 2012-11-08 vykęs neeilinis akcininkų susirinkimas, nei jame priimti sprendimai nėra nuginčyti. Kadangi pareiškėjo nurodomi galimi Akcinių bendrovių įstatymo pažeidimai nėra nustatyti ir patvirtinti jokiais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas neva mano, kad tokie pažeidimai buvo padaryti, nesudaro pagrindo keisti paskirtą palikimo administratorę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, jog buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, gali priimtus sprendimus skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, pareiškėjas savo teise skųsti susirinkime priimtus sprendimus pasinaudojo, pateikdamas ieškinį dėl visuotino akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-25 nutartimi civilinė byla Nr. 2-1041-779/2013 buvo nutraukta pareiškėjui D. M. pareiškus atsisakymą nuo ieškinio.
Kaip jau minėta, pareiškėjas, siekdamas palikimo administratorės pakeitimo, turi įrodyti, kad administratorė atlieka veiksmus, priešingus potencialių akcijų paveldėtojų, t. y. potencialių akcininkų, interesams. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad administratorė D. B. atliko ar atlieka veiksmus, kuriais būtų buvę pažeisti pareiškėjo, kaip potencialaus 500 vnt. paprastųjų vardinių materialių UAB „Endemik“ akcijų paveldėtojo, teisės ir teisėti interesai.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateikto garso įrašo ir darbuotojų paaiškinimų, kurie, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad administratorė D. B. yra nusiteikusi prieš tai, kad 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijų, kurias šiuo metu ji administruoja, priklausytų pareiškėjui D. M.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.
Pažymėtina, jog CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje apibrėžiami kaip bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ar kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo priemonių leistinumas paprastai yra susijęs su įrodymų procesine forma. Ne bet kokie faktiniai duomenys, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, gali būti įrodymai, o tik tokie, kurie atitinka įrodymų formai keliamus įstatymų reikalavimus: jie turi būti nustatyti įstatymų nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, surinkti nepažeidžiant įstatymų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė jo pateikto garso įrašo padarymo aplinkybių, t. y. nepagrindė, kad garso įrašas padarytas nepažeidžiant įstatymų, t. y. atitinkantis įrodymų leistinumo reikalavimą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo pateikto garso įrašo. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas nevertino ir pareiškėjo pateiktų darbuotojų paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kitų, ne byloje dalyvaujančių, asmenų pateiktais paaiškinimais teismas gali remtis tik betarpiškai ir tiesiogiai su jais pabendravęs, juos prisaikdinęs, todėl pareiškėjo pateikti darbuotojų paaiškinimai, tokia forma, kaip pateikti, nėra leistini. Be to, teismui nebuvo pateikta duomenų, kad paaiškinimus davę asmenys apskritai yra UAB „Endemik“ darbuotojai, todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų paaiškinimų nevertino.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Atmetus apelianto atskirąjį skundą dėl palikimo administratoriaus pakeitimo, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tapo teisiškai neaktualus, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Suinteresuotas asmuo I. K. taip pat prašo skirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų teismo nustatytos baudos paskiriant suinteresuotam asmeniui.
CPK 95 str. 1 d. numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas CPK nustatyta tvarka pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-05 nutarties. Vien aplinkybė, kad pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas gali laisvai naudotis savo subjektinėmis teisėmis ir nevaržomas pasirinkti savo teisių gynimo būdą, kuris, nenustačius įstatymų pažeidimų, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, todėl suinteresuoto asmens I. K. prašymas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pareiškėjui D. M. baudą atmestinas.
Suinteresuoto asmens I. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, nes suinteresuotas asmuo nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 str., 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti suinteresuoto asmens I. K. prašymo skirti pareiškėjui D. M. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.