Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-814/2016 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui G. K., dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. K. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą G. K., kuris yra ieškovės brolis, išsinešti visus jam priklausančius daiktus iš ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini).Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove nebendrauja, santykiai su ja konfliktiški. Ieškovė užrakino patalpas neįspėjusi, todėl jis neturi galimybės išsinešti savo daiktus. Mano, kad jo daiktai neturėtų trukdyti ieškovei. Daiktai dar likę nuo to laiko, kai jis kartu gyveno su tėvais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą G. K. išsinešti visus jam priklausančius daiktus iš ieškovei D. K. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Šio teismo sprendimo vykdymą atidėjo 3 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo G. K. 41,00 Eur žyminio mokesčio bei 50,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų D. K., o valstybei 3,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei D. K.. Ieškovei priklausančioje namų valdoje atsakovas laiko jam priklausančius daiktus be ieškovės sutikimo. Nors atsakovas nesutinka su ieškiniu, manydamas, kad jam priklausantys daiktai neturėtų trukdyti ieškovei, tačiau sutinka pasiimti savo daiktus per ne trumpesnį, kaip 6 mėnesių terminą.Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovas ieškovei priklausančia namų valda naudojosi neatlygintinai ten laikydamas jam priklausančius daiktus, todėl teismas laikė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai (CK 6.629 str.). CK 6.641 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintino naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.Teismas įvertinęs, jog ieškovė dėl atsakovo laikomų daiktų negali nevaržomai jai priklausančia namų valda naudotis, disponuoti, ją valdyti, pripažino jos teisę reikalauti nutraukti faktiškai susiklosčiusius panaudos santykius CK 6.641 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad į raginimus išsinešti savo daiktus ir atlaisvinti patalpas atsakovas nereaguoja.Atsakovas prašė atidėti sprendimo įvykdymą 6 – 12 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė sutiko su teismo sprendimo įvykdymo atidėjimu 3 mėnesiams. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės sutikimą 3 mėnesiams atidėti sprendimo įvykdymą, bei siekdamas užtikrinti socialinį teisingumą, įvertinęs, kad teismo sprendimą galima atidėti tik išimtinais atvejais, taip pat atsižvelgdamas į šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyrą, bei remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir sprendimo vykdymą atidėjo 3 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai nurodė, kad į raginimus išsinešti savo daiktus atsakovas nereaguoja. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus ir du rašytinius įrodymus, kad nuo 2015 m. pavasario iki pat dabar negali pateikti į ieškovės namų valdą, nes ieškovė užrakino kambarius, sandėlį ir kiemo vartus (b. l. 29–30, 33). Ieškovė vengia su atsakovu bendrauti, skambinant telefonu neatsiliepia, į SMS žinutes neatsako. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad būtent atsakovas, o ne ieškovė per Ruklos policijos nuovadą kvietė ieškovę pasikalbėti dėl susidariusios nenormalios situacijos. Nors ieškovė 2015 m. gegužės 9 d. išsiuntė apeliantui pranešimą dėl daiktų pasiėmimo, tačiau niekas nepasikeitė – ieškovė į skambučius neatsako, geranoriškai pasikalbėti nepavyksta, ir toliau vengia pokalbio su apeliantu. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškovė elgiasi piktybiškai, neįleisdama atsakovo į namus pasiimti savo daiktų.Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ne tik apeliantas turėjo įrodyti, kad vengia pasiimti savo daiktus, bet ir ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, jog ji sudarė atsakovui sąlygas pasiimti savo daiktus. Teismas vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, kad ji negali laisvai disponuoti patalpomis, atlikti remonto, tačiau nesivadovavo atsakovo į bylą pateiktais įrodymais, kurie paneigia ieškovės paaiškinimus. Teismas nepagrįstai vertino, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, kuriuos ieškovė gali bet kada nutraukti. Teismas nevertino aplinkybės, kad šalys yra artimi giminaičiai – brolis ir sesuo, o ginčo valdoje atsakovas gyveno iki 2006 m., kai įsigijo savo butą. Mirus mamai, ieškovė tiesiog apgavo savo jaunesnį, vos aštuoniolikos metų sulaukusį brolį. Pažymi, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas namų valda naudotis bendrai. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą, nustatydamas trijų mėnesių terminą daiktams išsinešti, nes daiktai yra ne tik rūbai ar žaislai, bet ir kiti daiktai, kurie atsakovo name sukaupti nuo jo gimimo. Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl savininko teisių gynimo.Nustatyta, kad ieškovė D. K. su atsakovu G. K. yra brolis ir sesuo. Ieškovės vardu nuo 1999 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruota namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–9). Ieškovė Jonavos rajono 3-ajam notarų biurui 2015 m. birželio 9 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atsakovui persiųsti pranešimą, reikalaudama atsakovą per 30 dienų iš ieškovei nuosavybės tesies priklausančios namų valdos išsinešti visus jam priklausančius daiktus (b. l. 10). Prieš tai atsakovas G. K. 2015 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Jonavos rajono policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo, kadangi ieškovė jai priklausančioje namų valdoje laiko atsakovui priklausančius asmeninius daiktus, neįleidžia jų pasiimti, dėl ko atsakovas patiria žalą. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti (b. l. 30). Šis nutarimas apskųstas nebuvo. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių santykių priežastis yra ieškovei priklausančioje namų valdoje atsakovo palikti daiktai. Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog būtent ieškovė neįleisdama atsakovo į namus pasiimti savo daiktų, elgiasi piktybiškai, tyčiniais veiksmais apsunkindama apelianto patekimą į tėvų namus.Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. I. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2012; kt. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra namų valda) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei, nėra. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad minėtoje namų valdoje yra palikti jo asmeniniai daiktai, tačiau nesutinka su ieškovės argumentais, jog jis sąmoningai nepasiima daiktų. Apeliacinės instancijos teismas prieš tai nustatė, kad apeliantas, negalėdamas patekti į ginčo namų valdą tikslu pasiimti savo daiktus, 2015 m. gegužės 3 d. kreipėsi į policijos komisariatą. Tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas po to papildomai informavo tyrėją, jog dėl daiktų atsiėmimo susitars, susisiekdami elektroniniais laiškais (b. l. 30). Dėl šios priežasties ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Šalys į bylą jokių elektroninių susirašinėjimo laiškų kopijų nepateikė. Tačiau ieškovės kreipimasis į notarą po mėnesio dėl reikalavimo atsakovui persiuntimo, jog jis per 30 dienų turi išsinešti visus daiktus, patvirtina aplinkybę, kad šalys nepasiekė susitarimo, nebendradarbiavo, siekdamos ginčą išspręsti geranoriškai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė negali nevaržomai naudotis jai priklausančia namų valda, nes joje yra atsakovui priklausantys įvairūs daiktai, kurių atsakovas gera valia nepasiima. Tai reiškia, kad atsakovas neįrodė, jog jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad šalys gera valia turėjo galimybę susitarti dėl atsakovo daiktų atsiėmimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau šia galimybe nepasinaudojus, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimo nevykdant gera valia, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį antstoliui priverstiniam vykdymui. Apelianto argumentai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ginčo namų valdoje atsakovas gyveno nuo gimimo, kad buvo žodinis susitarimas, jog namų valda priklausys abiem, jog ieškovė pasielgė nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, nes jį apgavo, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes šie argumentai nesusiję su nagrinėjamu ginču. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas kitais būdais bandė apginti savo teises (pvz. ginčijant paveldėjimo teisės liudijimą ir kt.). Apelianto argumentai, kad nustatytas 3 mėnesių terminas yra per trumpas visiems daiktams išsinešti, yra nepagrįsti, kadangi po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo jau praėjo beveik 9 mėnesiai, todėl apeliantas, žinodamas ir sutikdamas, kad jis turi pasiimti savo daiktus, turėjo galimybę gera valia iš ieškovei priklausančios namų valdos išsivežti visus jam priklausančius daiktus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad ieškovės kaip nekilnojamojo turto savininkės teisės yra pažeistos, nes apeliantas gera valia savo daiktų iš ginčo valdos iki šiol neišsinešė, sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.