Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (ir toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. K. 2023 m. liepos 14 d., apie 21.20 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 prom. neblaivumas), konflikto metu panaudojo savo sugyventinės I. R. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra tyčia sudavė dešiniu kumščiu vieną smūgį jai į nosį, vieną smūgį į galvos bei vieną smūgį į kaktos sritį, dėl ko sukėlė nukentėjusiajai I. R. fizinį skausmą. Šiais veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ž. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi. Jis nėra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat alkoholio. Alkoholio ilgą laiką nevartojo, buvo bendradarbio gimtadienis ir nesusilaikė, todėl jau kelias dienas vartojo. I. R. yra jo sugyventinė (3 metus), kartu gyvena jos vardu nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat bute kartu gyvena (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai, (duomenys neskelbtini) iš jų yra jų bendri. Jam yra žinoma, kad už smurtą artimoje aplinkoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, yra už tai teistas, teistumas galimai išnykęs. 2023 m. liepos 14 d., apie 17.30 val. jis grįžo namo, buvo išgėręs. Tuo metu I. R. buvo namuose, vaikų nebuvo. I. R. iškarto pradėjo konfliktą. Konfliktas įvyko buto svetainėje, jis kilo dėl jo algos, prasidėjo abipusiai žodiniai įžeidinėjimai, keiksmažodžiai. Po to ji (I. R.) sudavė jam kelis kartus delnu per veidą, o tai jį labai įžeidė, jis supyko, nesusivaldė ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į nosį, po to dar du kartus sudavė sugyventinei į galvą, kaktos sritį. Tada jis pamatė, kad jai (I. R.) iš nosies bėgo kraujas, išsigando ir išėjo iš namų, spėjo jos atsiprašyti. Norėjo vėliau grįžti, bet sugyventinė jo neįleido ir iškvietė policiją. Jis negirdėjo ką ji (I. R.) pasakojo policijos pareigūnams, bet jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policiją. Taip pat po to, kai jis grįžo namo, jos (I. R.) jis nematė. Įvykio metu nuo jam suduoto smūgio jis nenukentėjo, fizinis skausmas jam sukeltas nebuvo. Jis pripažįsta, kad sudavė smūgius I. R., dėl to labai gailisi, tai padarė dėl to, kad buvo neblaivus ir negalėjo savęs kontroliuoti, alkoholis turėjo įtakos jo poelgiui. Sugyventinė nori, kad jis sugrįžtų. Pasiruošęs jos atsiprašyti dar kartą, pasižada daugiau nenusikalsti, todėl prašo šį ikiteisminį tyrimą pabaigti, sutinka su teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jam paaiškinta, be ėjimo į teismą, skiriant jam visokius įpareigojimus, draudimus, kuriuos jis pasižada vykdyti, jų laikytis. Oficialiai dirba, todėl prašo jam neskirti bausmės susijusios su laisvės atėmimu, nes rūpinasi sugyventine, su kuria turi (duomenys neskelbtini) bendrus vaikus.

2023 m. liepos 14 d. 22.49 val. alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis užfiksuota, kad Ž. K. buvo nustatytas 2,21 prom. neblaivumas.

2023 m. liepos 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja, pageidaujanti pranešti apie įvykį, I. R. parodė, kad 2023 m. liepos 14 d. apie 21.20 val., jai grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis Ž. K. namuose buvo neblaivus, pokalbio metu pradėjo žodžiu konfliktuoti, vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada priėjęs prie jos trenkė kumščiu į nosį, po to dar kelis smūgius trenkė per galvą, kaktos sritį, ko pasėkoje pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Sugyventinis prieš ją smurtauja pirmą kartą, namuose gyvena kartu (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai, (duomenys neskelbtini) iš jų bendri. Vaikai tuo metu buvo kitame kambaryje, smurto nematė, tačiau galimai girdėjo. Gyvena kartu trejus metus, nesusituokę. Policiją iškvietė vėliau, jau po smurto artimoje aplinkoje kai jis sugrįžo į namus ir pradėjo daužyti duris.

Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – 3 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Namų aplinka nėra tvarkinga, daug išmėtytų daiktų, tačiau įvykiui reikšmingų detalių nerasta. Bute vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji I. R.parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, kad 2023 m. liepos 14 d. apie 21.20 val., nukentėjo nuo savo sugyventinio Ž. K., kuris, būdamas pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, pirmą kartą per jų bendro gyvenimo metus (kartu gyvena virš 3 metų), panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Jai, kaip minėjo vieną kartą kumščiu, greičiausiai dešinės rankos, smogė vieną kartą į nosį ir, būnant toje pačioje vietoje, jis sudavė kumščiu dar ne mažiau nei 2 kartus, kur pataikė vieną kartą į kaktos sritį ir vieną kartą į galvos sritį, tiksliai neatsimena, kur, nes suriko iš skausmo. Sugyventinis yra ir jų (duomenys neskelbtini) bendrų vaikų tėtis. Vaikai konflikto metu nenukentėjo, jiems neprireikė pagalbos, nes jų ir nebuvo namuose. Pirmos apklausos metu dėl jaudulio klaidingai nurodė, kad vaikai buvo kitame kambaryje, tačiau jų nebuvo, patvirtina, kad vaikai nenukentėjo. Sugyventinis po panaudoto smurto suvokė ką padarė, ji prisimena, kad jis atsiklaupė, pradėjo atsiprašinėti ir išėjo iš namų. Po kiek laiko sugyventinis norėjo sugrįžti į namus, tačiau ji iškvietė policiją. Taip pat nurodo, kad pagal policijos jai duotą užduotį į tyrimą ji nenuvyko ir nevyks, nes augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, užsiima individualia veikla, jai reikia dirbti. Greitoji pagalba po įvykio buvo atvykusi, bet ji jos paslaugų atsisakė, papildomai pas medikus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Sugyventinis Ž. K. nėra priklausomas nuo alkoholio, jam gydytis nuo alkoholizmo nereikia. Priklausomybių kol gyveno kartu neturėjo. Civilinio ieškinio Ž. K. nereikš. Sutinka ir neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas, kaip jai paaiškinta, be vykimo į teismą, skiriant sugyventiniui įpareigojimus, draudimus, kuriuos jis turėtų vykdyti, jų laikytis, gali ir tam tikrą laiką ar visai uždrausti vartoti alkoholį, gali praeiti elgesio programą.

2023 m. liepos 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra 2 Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašai:

1) garso įrašas ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2023 m. liepos 14 d. 22:00:07 val. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp BPC operatorės ir pranešėjos moters. Pranešėja, prisistačiusi I. R., nurodo, kad norėtų iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodo, kad jos vaikų tėtis už durų skambinėja neblaivus ir neduoda jiems ramybės, ji nenori jo neblaivaus įsileisti ir labai bijo. Jis raktų nuo durų neturi. BPC darbuotoja nurodo durų neatidaryti.

2) garso įrašas ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2023 m. liepos 14 d. 22:22:27 val. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp BPC operatorės ir pranešėjos moters. Pranešėja nurodo, kad vis dar beldžiasi, trankosi. Vyrui, vardu Ž., sako, nusiraminti, kad tuoj atvažiuos policija. Nurodo adresą (duomenys neskelbtini). BPC operatorė klausia, ar dar nebuvo policijos, pranešėja moteris atsako, kad nebuvo, taip pat sako, kad vaikai nori, kad užeitų tėtis, bet ji nenori, kad jis užeitų girtas. Nurodo, kad bijo, kad vyras neišlaužtų durų. BPC operatorė informuoja, kad policija važiuoja.

2023 m. liepos 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – policijos pareigūno kūno kameros BODY vaizdo įrašai:

1) vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini).mp4“ matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Prie buto durų stovi vyras, policijos pareigūnas jo klausia, kodėl triukšmauja, vyras atsako, kad jo neįleidžia daiktų pasiimti. Vienas pareigūnas toliau kalba su vyru, kitas pareigūnas įeina į butą. Pasitinka moteris. Rodo pirštu į savo kaktą ir sako, kad vyras prieš ją smurtavo, tai buvo prieš valandą, ji nenorėjo skysti, nes galvojo, kad girtas tiesiog išeitų lengvai. Dėl to jo neįleido. Greitosios jai nereikia, nebent tik apžiūrėti. Moteris aiškina tarpusavio gyvenimo aplinkybes. Nurodo, kad sugyventinis pirmą kartą pakėlė ranką. Nurodo, kad tiesiog nori, kad jis išeitų. Policijos pareigūnas paaiškina, kad pradės ikiteisminį tyrimą. Moteris sutinka, kad tegu sugyventinis atsako už tokius dalykus, jis pirmą kartą pakėlė ranką, iš niekur nieko, per daug išgėrė. Anksčiau niekada nekėlė rankos, atrodė normalus. Bet grįžo girtas ir buvo nesavas. Vaikų nebuvo, jie buvo su aukle ir nieko nematė. Po to vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas išeina iš buto, pareigūnai su vyru eina link mašinos. Vyras prisistato kaip Ž. K.. Pareigūnai patikrina vyro blaivumą, nustatomas 2.21 prom. girtumas. Vyras nurodo, kad ji jam trenkė, jis atgal trenkė, nesiginčija. Po to matyti, kaip pareigūnas grįžta į butą, iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Moteris nurodo, kad smurtas įvyko kambaryje ant lovos. Moteris pasitikrina, kada skambino 112, nurodo, kad skambino 22 val., tai viskas įvyko maždaug 21.15 val. Po to matyti, kad atvažiavo medikai, apžiūri moterį, moteris paaiškina įvykio aplinkybes.

2) vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini).mp4“ matyti vaizdas į virtuvę, moteris sėdi su vaikais. Moteris sako, kad vyras grįžo girtas, ji jį įleido. Jis pradėjo konfliktuoti, ją įžeidinėti. Ji į tai nekreipė dėmesio, suprato, kad žmogus girtas ir prie jo nelindo, vėliau jis pažiūrėjo į ją, užsimojo ir trenkė kumščiu. Nepasakys, kiek tiksliai kartų, kokius 4-5. Ji sėdėjo ant sofos. Tada pabėgo iš to kambario, nuėjo į kitą kambarį. Ji nemanė, kad taip bus, tai buvo pirmas kartas. Ją vadino necenzūriniais žodžiais. Bet kad ir kiek jis išgerdavo, tokių dalykų anksčiau nebuvo. Iš jo akių matėsi, kad jam tie „baltieji arkliai“ ar kaip pavadinti. Kai jis ją puolė, ji prašė jo nusiraminti. Jis pirmiausia jai trenkė per nosį, tada ji nusisuko, patraukė galvą ir jis pradėjo jai trankyti per galvą. Ji pradėjo jį raminti, atsistojo, tada suprato, kad jai bėga kraujas, gerai, kad niekas nematė iš jos vaikų. Ji iš karto nuėjo į vonią. Ji nemano, kad vaikai ką nors girdėjo, ten buvo muzika paleista. Ji iš karto nusiprausė. Jis, ją pamatęs, atsiklaupė prieš ją. Jis jau matė, kad nėra išeities atsiprašyti, neįmanoma tokio dalyko atleisti, buvo peržengtos visos ribos. Tada jis išbėgo pro duris. Ji iš karto paėmė raktą ir užsirakino. Jai atrodo, kad jis jai trenkė kumščiu, bet užtikrintai negali įvardinti, jai tuo metu buvo šokas, negalėjo patikėti, kad tai vyksta su ja. Ji pajuto fizinį skausmą. Turtinė žala jai nepadaryta, tik moralinė ir fizinė.

3) vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini).mp4“ matyti laiptinės vaizdas. Matosi, kaip pareigūnas užeina į butą, duoda pasirašyti dokumentus, išaiškina teises. Moteris ir vėl pakartoja, kad vyras buvo jos išlaikomas, dar ir pakėlė ranką. Pareigūnas išeina iš buto.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Ž. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad bylai aktualiu laiku, bute, esančio (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. R., t. y. dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į nosį, po to dar du kartus sudavė sugyventinei į galvą, kaktos sritį. Pamatęs, kad sugyventinei pradėjo bėgti kraujas, jos atsiprašė ir išėjo iš namų, vėliau sugrįžo, tačiau sugyventinė jo į butą neįsileido, iškvietė pareigūnus. Jis su sugyventi yra kartu 3 metus, augina (duomenys neskelbtini) vaikus, (duomenys neskelbtini) vaikai yra jų bendri. Tai, kad Ž. K. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę I. R., bei kad tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios I. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, apžiūros protokolai, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. K., 2023 m. liepos 14 d., apie 21.20 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 prom. neblaivumas), konflikto metu panaudojo savo sugyventinės I. R. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra tyčia sudavė dešiniu kumščiu vieną smūgį jai į nosį, vieną smūgį į galvos bei vieną smūgį į kaktos sritį. Teismui nekyla abejonių, kad dėl šių smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji I. R. patyrė fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (ir toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji I. R. 2023 m. liepos 26 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, taip pat nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į Ž. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – praeityje buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka per pastaruosius metus vieną kartą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, taip pat baustas administracine tvarka praeityje, dirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (didesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be prokuroro siūlomų įpareigojimų jam taip pat skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis Ž. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 14 d., 22.45 val. iki 2023 m. liepos 16 d., 12.04 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. K. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir BPC garso įrašai, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu Ž. K. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą, o jo netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be pažeidimų joje registruotis; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 14 d., 22.45 val. iki 2023 m. liepos 16 d., 12.04 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti Ž. K. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – „Body“ kamerų vaizdo įrašus ir BPC garso įrašus, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti Ž. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.