Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl 2019 m. rugpjūčio 2 d. Departamento sprendimo Nr. AS-25 “Dėl patikrinimo akto tvirtinimo”, kuriuo pareiškėjai už 2016 m. II–IV ketvirtį ir už 2017 m. I ketv. VMI nepateiktas mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų ir nedeklaruotą per 2017 m. II ketv. išgauto vandens kiekio, paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu iš viso 84 523 Eur (el. b. l. 33–34), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2019 m. birželio 29 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-5, kuriame konstatavo, kad pareiškėja už 2016 m. II–IV ketvirtį ir už 2017 m. I ketvirtį VMI nepateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų (duomenys neskelbtini), taip pat nedeklaravo per 2017 m. II ketvirtį išgauto vandens kiekio, tai yra nedeklaravo 82 956 m³ per šį laikotarpį išgauto požeminio vandens kiekio ir už jį nesumokėjo mokesčio, tuo pareiškėja pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis. Todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimi už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą, t. y., 84 523 eurai. (e. b. l. 25–28).

Departamentas skundžiamu sprendimu patvirtino 2019 m. birželio 29 patikrinimo aktą Nr. PA75-5 (e. b. l. 33–34).

Pareiškėja pateikė skundą teismui. Skunde teismui pripažįsta, kad nedeklaravo laiku išgauto gėlo požeminio vandens kiekio, tačiau mano, kad mokestis turėtų būti mažesnis. Departamentas nesutinka su šiais argumentais, iš esmės laikosi pozicijos, kad pareiškėjai turėjo būti paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu.

Viešojo administravimo įstatymo 36-8 straipsnio 1 dalis numato, kad poveikio priemonės ūkio subjektams skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Tad didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo.

Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2008-09-17 nutarimus).

Šioje byloje reikia įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

Įstatymo priede nustatyti tarifai pagal išgauto vandens rūšį (požeminis, mineralinis ir kt.) ir kiekius (m³). To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-07-01) nustatyta Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje).

Įstatymuose įtvirtinta imperatyvi pareiškėjos pareiga mokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius, todėl pasikeitęs teisinis reguliavimas negali nulemti ginčijamo administracinio akto neteisėtumo. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas išgauti gėlo požeminio vandens išteklius (e. b. l. 9). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja išgaudavo gėlą požeminį vandenį ir 2016, ir 2017 metais, neturėdama leidimo, nors tokį leidimą privalėjo turėti ir privalėjo deklaruoti sunaudotų gamtos išteklių kiekius bei sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Taigi šiuo atveju susidarė situacija, kad atsakovui nebuvo prieinama informacija apie pareiškėjos išgautą gėlo požeminio vandens kiekį ginčo laikotarpiu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja su prašymu į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos kreipėsi 2017 m. sausio 25 d. (e. b. l. 8). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai neturint leidimo ir neteikiant deklaracijų jos veiksmai negali būti laikomi formaliais. Be to, pareiškėja pati pripažįsta, kad išgaudavo požeminį gėlą vandenį, jį naudojo savo reikmėm, tačiau valstybei už jį jokio mokesčio nemokėjo, sumokėjo jį tik atsakovei pradėjus planinį patikrinimą. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad ji laikotarpiu iki leidimo išgavimo neturėjusi teikti deklaracijų ir sumokėti mokesčio už išgautą požeminį gėlą vandenį.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, į pareiškėjos argumentus, kad ji pati pradėjusi vykdyti gręžinio bandymus bei eksploataciją nuo 2016 m. birželio mėn, taip pat į tai, kad pareiškėja ėmėsi operatyvių veiksmų įteisinti valstybinių gamtos išteklių naudojimą (kreipimasis dėl leidimo gavimo), - laikytina, kad, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad taikyti maksimalią Įstatyme numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti ir buvo užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Visgi pažeidimo pobūdį sunkina tai, kad pareiškėja visiškai ignoravo pareigą teikti mokesčio deklaracijas ir mokėti mokesčius. Nors pareiškėja argumentuoja tuo, kad pasikeitė teisinis reguliavimas, visgi sutiktina su atsakovės argumentais, kad pareiškėja užsiima Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamtos išteklių naudojimo veikla ir turi tam reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį, todėl privalo išmanyti jai privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, tame tarpe teikti laiku ir teisingas deklaracijas, mokėti mokesčius valstybei, o įstatymo nežinojimas nėra pagrindas atleisti nuo atsakomybės. Tokia veika buvo sukeliama rizika, kad užsitęsus deklaracijų neteikimui ir mokesčių nemokėjimui vėlesnio mokesčio paskaičiavimo ir išieškojimo galimybės pasunkės.

Kaip jau minėta ankščiau, pareiškėja pažeidimo neneigia, nurodo, kad jos priežastys buvo susijusios su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, po kurio pareiškėja turėjo gauti leidimą savo veiklai išgaunant gėlą požeminį vandenį ir jį gavo (duomenys neskelbtini) metais. 2019 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja sumokėjo VMI už 2016 m. II–IV ketv. ir 2017 m. I–II ketv. mokestinius laikotarpius priskaičiuotą mokestį už vandenį be pritaikyto 10 koeficiento, t. y. 8 452,30 Eur (e. b. l. 35). Tai rodo, kad pareiškėja linkusi toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti. Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus ar laiku netinkamai deklaravusi mokesčius už valstybinius gamtos išteklius. Pažymėtina, jog pareiškėjos atsakingas asmuo nubaustas 225 Eur bauda už deklaracijų laiku nepateikimą administracine tvarka (e. b. l. 29–30).

Viešojo administravimo įstatymo 36-8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę negu numatyta įstatyme arba jos neskirti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifą (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 ir kt.). Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, - laikytina, kad 300 proc. (trigubai paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio) padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus motyvus, skundas jo ribose tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už nedeklaruotus valstybės gamtos išteklius pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikant 300 proc. (3 kartus) padidintą tarifą, atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma už 2016 m. II ketv. mažintina iki 1 829,82 Eur (6051*0,10*1,008*3), III ketv. mažintina iki 4 622,29 Eur (15454*0,10*0,997*3), IV ketv. mažintina iki 4 360,60 Eur (14363*0,10*1,012*3), už 2017 m. I ketv. mažintina iki 8 958,54 Eur (29219*0,10*1,022*3), II ketv. mažintina iki 5 585,84 Eur (17869*0,10*1,042*3), iš viso priskaičiuota mokesčio padidintu tarifu suma sumažintina iki 25357,09 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymas jai apskritai netaikyti jokios sankcijos negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų aukščiau įtvintoms teisės aktų nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. AS-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, sumažinant sprendimu patvirtintą mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį sumą iki 25 357,09 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 9 euro centų).

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Violeta Petkevičienė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė