Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bervis ir Ko“ direktoriaus V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Bervis ir Ko“ restruktūrizavimo bylą, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „EDS Projects“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

13. Pagal bendrąją taisyklę įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tokiu būdu, dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-349-248/2019).

14. Nors nagrinėjamu atveju apelianto teikiami nauji įrodymai – elektroniniu paštu iš antstolių pateikti atsakymai bei specialisto išvada, ir gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau iš esmės apeliantas nenurodė motyvų, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kuriam ir turi būti pateikiami visi su nagrinėjamu klausimu reikšmingi įrodymai. Taigi, apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl jis savo teisės teikti įrodymus nerealizavo pirmosios instancijos teisme. Juo labiau kad klausimas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismui buvo perduotas nagrinėti iš naujo, t. y. ginčo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas jau antrą kartą, kas suponuoja išvadą, kad apeliantas nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Apeliantas, manydamas, kad pirmiau minėti įrodymai yra svarbūs įrodinėjant savo reikalavimų ir / ar atsikirtimų pagrindus, turėjo galimybę apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad ji parengta tik 2020 m. gegužės 4 d. sudarytos sutarties pagrindu, t. y. sutartis dėl specialisto išvados parengimo sudaryta jau po skundžiamos nutarties priėmimo, nors teisminis procesas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo pradėtas nuo 2019 m. gruodžio 6 d. Išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į paduoto skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad ĮRĮ suteikia teismui diskrecijos teisę vertinti restruktūrizavimo planą ir bendrovės mokumo atkūrimo realumą, o teikiamų antstolių atsakymų elektroniniu paštu nėra pagrindo laikyti tinkamais įrodymais, juo labiau kad pastarasis įrodymas tik patvirtina aplinkybę apie bendrovės atžvilgiu vykdomus išieškojimus.

15. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o peržiūri pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei į tai, jog apelianto teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme, svarbių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti savalaikiai apeliantas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą priimti pirmiau nurodomus apelianto teikiamus įrodymus, prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo netenkina (CPK 314 straipsnis).

Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą

17. Apeliacinės instancijos teisme gautas UAB „Premium Oils“ prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Šis prašymas grindžiamas suinteresuotumu bendrovės restruktūrizavimo procesu.

18. CPK 47 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – tai asmenys, kurie įstoja patys arba įtraukiami į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Taigi, tretieji asmenys į bylą gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios. Nagrinėjamu atveju byla (klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo) pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėta, priimtas procesinis sprendimas, todėl trečiojo asmens įsitraukimas į bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas UAB „Premium Oils“ prašymo dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu netenkina.

Dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo

19. Restruktūrizavimo bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl ginčo klausimas spręstinas taikant ĮRĮ nuostatas.

20. Apeliantas prašo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą supaprastinta tvarka. Supaprastintą įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarką reglamentuoja ĮRĮ 10 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla gali būti iškeliama supaprastinta tvarka, kai restruktūrizavimo planas pagal šio įstatymo nuostatas parengiamas iki pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui. Taikant supaprastintą restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarką, įmonės valdymo organas kartu su pareiškimu teismui iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikia restruktūrizavimo planą, kuriam turi būti pritarta kreditorių, kurių reikalavimų suma pagal bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio duomenis vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Restruktūrizavimo planas turi būti parengiamas pagal ĮRĮ nustatytus reikalavimus (ĮRĮ 10 straipsnio 1 dalis).

21. ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai restruktūrizavimo planui, vienas jų – restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai; į kreditorių sąrašą įrašomi ir asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję, taip pat asmenys, dėl kurių kreditinių reikalavimų yra paduoti ir dar neišnagrinėti atskirieji skundai; šių asmenų reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų pareikštų reikalavimų sumas (3 punktas). Taigi, ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas reikalavimas į restruktūrizavimo planą įtraukti visus kreditorius, net ir tuos, dėl kurių reikalavimų pagrįstumo dar nėra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

22. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad nei trečiasis asmuo, nei kiti skundžiamosios nutarties 7 punkte nurodyti kreditoriai, kuriems vykdomųjų dokumentų pagrindu vykdomi išieškojimai iš bendrovės turto, nėra įtraukti į bendrovės kreditorių sąrašą bei jie nebuvo informuoti apie bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei inicijavimo ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Nepagrįstai apeliantas šį pažeidimą vertina formaliu bei neturinčiu reikšmės restruktūrizavimo proceso pagrįstumui ir nereiškiančiu bendrovės kreditorių esminių teisių pažeidimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorių, kurie neįtraukti į restruktūrizavimo planą, neįtraukimas į restruktūrizavimo procesą jo pradiniame etape gali reikšmingai paveikti tiek jų pačių, tiek kitų jau įtrauktų kreditorių reikalavimų patenkinimą, atsižvelgiant į restruktūrizavimo plane numatytas priemones. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, tokių kreditorių ir jų reikalavimų įtraukimas į kreditorių sąrašą yra reikšmingas, nes kiekvienas papildomai įtrauktas kreditorinis reikalavimas, net ir toks, kurio suma yra sąlyginai maža, turi įtakos tam, kiek galės būti patenkinti kitų kreditorių reikalavimai. Tokiu būdu į restruktūrizavimo plane pateikiamą kreditorių sąrašą turi būti įtraukiami visi bendrovės kreditoriai, nurodant visus jų turimus kreditorinius reikalavimus, taip sudarant galimybę restruktūrizavimo planą vertinantiems kreditoriams objektyviai įvertinti restruktūrizavimo proceso perspektyvas ir turimų kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybes. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-412-450/2019).

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, taip pat ir su trečiojo asmens argumentais, kad visų kreditorių neįtraukimu į restruktūrizavimo planą, taip pat ir visų kreditorių neinformavimu apie ketinimą bendrovei kelti restruktūrizavimo bylą, yra pažeidžiamos ĮRĮ imperatyvios normos. Kaip pirmiau minėta, bendrovė, ketinanti inicijuoti restruktūrizavimo procesą, privalo be išimties apie tai informuoti visus savo kreditorius. Taigi, bendrovei nepranešus visiems kreditoriams apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą, buvo padarytas ne formalus, o esminis pažeidimas, turintis reikšmės restruktūrizavimo proceso pagrįstumui ir teisėtumui.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas bendrovės restruktūrizavimo planas neatitinka imperatyvių ĮRĮ reikalavimų, keliamų šio dokumento turiniui (šios nutarties 21 punktas), kadangi į jį nėra įtraukti visi bendrovės kreditoriai, taip pat ne visiems bendrovės kreditoriams buvo pranešta apie 2019 m. lapkričio 13 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame buvo pritarta bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui supaprastinta tvarka bei patvirtintas restruktūrizavimo planas.

25. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad bendrovės restruktūrizavimo planas nėra pakankamai realus ir finansiškai pagrįstas, t. y. faktiškai neįgyvendinamas. Nors apeliantas ir nesutinka su šia išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, neturi pagrindo priešingos išvados konstatavimui.

26. Apeliantai siekia, kad bendrovės restruktūrizavimo byla būtų iškelta supaprastinta tvarka, o tai reiškia, kad dar iki kreipimosi į teismą apeliantas turėjo parengti, o bendrovės kreditoriai – patvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį restruktūrizavimo planą (ne preliminarius restruktūrizavimo plano metmenis). Ši sąlyga turi esminę reikšmę, kadangi jau plano tvirtinimo stadijoje kreditoriams turi būti užtikrinta galimybė įvertinti, kokia tvarka ir kokiu eiliškumu galės būti patenkinti jų turimi kreditoriniai reikalavimai ir, remiantis turima informacija, priimti sprendimą pritarti ar nepritarti pateiktam restruktūrizavimo planui.

27. Vadovaujantis ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas įmonės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui, atitinkantis šio straipsnio 2 dalies reikalavimus. Įmonės verslo plane restruktūrizavimo laikotarpiui turi būti nustatytos priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, tarp jų: 1) nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos; 2) įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai; 3) įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas; 4) turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos; 5) numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės; 6) numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos; 7) numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai; 8) kitos priemonės (ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalis). Pagal ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, restruktūrizavimo plane taip pat turi būti numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas, reikalavimų (jų dalies) atsisakymas, piniginės prievolės pakeitimas kita prievole (atsiskaitymas įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip nurodytos verslo restruktūrizavimo priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau taip pat vertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

29. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad bendrovė įsteigta 1998 m. lapkričio 19 d., pagrindinė jos veikla – žaliavos perdirbimo, žaliavinio aliejaus rafinavimo, balinimo, dezodoravimo organizavimas, bendrovės akcinį kapitalą sudaro 107 152 Eur, bendrovėje dirba 2 darbuotojai. 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis bendrovė turi 2 007 402 Eur vertės turto, kurį iš esmės sudaro ilgalaikis turtas (aliejaus perdirbimo įranga) 1 717 206 Eur vertės), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 650 698 Eur. Restruktūrizavimo plane numatyta, kad bendrovė iki šiol vykdo veiklą, planuoja naujų darbų apimtis, išlaiko esamą skaičių darbo vietų, restruktūrizavimo laikotarpiu bus toliau vykdoma tapati veikla – žaliavų perdirbimo organizavimas. Per vienerius restruktūrizavimo metus bendrovė planuoja sugeneruoti apie 120 000 Eur pajamų, iš kurių 100 000 Eur grynųjų pajamų būtų kasmet nukreipta atsiskaitymui su kreditoriais. Taip pat nurodoma, kad 2023 metais bendrovė parduos aliejaus perdirbimo įrangą ir galutinai atsiskaitys su visais kreditoriais. Taip plane numatyta, kad 2023 m. planuojama padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 107 152 Eur iki 1,7 mln. Eur, t. y. padidinti įstatinį kapitalą 1 592 848 Eur suma, pritraukiant naujus akcininkus, kurių įnašai galutinai padengs kreditorinius įsipareigojimus ir suformuos apyvartinį kapitalą žaliavų perdirbimui. Tokiu būdu bendrovė bus pajėgi kreditoriams grąžinti 2020 metais 6,06 proc., 2021 metais 6 proc., 2022 metais 5,94 proc. ir 2023 metais 82 proc. skolų.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas priemones, kurių ketina imtis bendrovė restruktūrizavimo proceso metu, siekdama patenkinti kreditorių reikalavimus ir atkurti savo mokumą bei konkurencingumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl šių priemonių realumo ir efektyvumo. Visų pirma, per pirmuosius restruktūrizavimo proceso metus (2020-2022 m.) bendrovė kasmet planuoja padengti tik apie 6 proc. turimų skolų kreditoriams, t. y. atlygint tik labai nedidelę dalį skolų. Antra, 2023 metais numatyta grąžinti 82 proc. visų skolų, parduodant turimą pagrindinį turtą – aliejaus perdirbimo įrangą, ir / ar padidinant įstatinį kapitalą 1 592 848 Eur sumą, pritraukiant naujus akcininkus. Tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad egzistuoja reali galimybę padidinti bendrovės įstatinį kapitalą minėta suma, be to, neaišku, kodėl bendrovė įstatinį kapitalą planuoja didinti tik paskutiniais restruktūrizavimo metais. Apeliantas nurodo, kad nepavykus pritraukti naujų akcininkų ir padidinti įstatinio kapitalo, bus parduota turima įranga, ir tokiu būdu bus padengti visi įsiskolinimai kreditoriams. Tačiau pastaruoju atveju kyla pagrįstų abejonių dėl tolimesnės bendrovės veiklos vykdymo, kuomet ji neteks pagrindinio veiklos vykdymui būtino turto – aliejaus perdirbimo įrangos. Trečia, restruktūrizavimo plane numatyta, kad bendrovė ketina tęsti tą pačią veiklą, t. y. neketina imtis jokios papildomos veiklos, kuri užtikrintų efektyvesnį įsipareigojimų kreditoriams vykdymą. Nenumatyti jokie darbų organizavimo pertvarkymai, investicijos ar kitos priemonės, kurios taip pat galėtų padėti normalizuoti bendrovės komercinę veikla, atstatant jos mokumą. Be to, visas skolas kreditoriams bendrovė ketina grąžinti tik vienos su UAB „Premium Oils“ pasirašytos sutarties pagrindu sugeneravus ne daugiau kaip 120 000 Eur pajamų per metus. Taigi, restruktūrizavimo plane nenumatytas bendrovės veiklos apimties didinimas, naujų sutarčių sudarymas ir kitos priemonės, kurių pagrindu galėtų būti didinami bendrovės gamybiniai pajėgumai, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl bendrovės mokumo atkūrimo realumo.

31. Įvertinęs pirmiau nurodytas priemones, kurių bendrovė ketina imtis bendrovė restruktūrizavimo proceso metu savo mokumo ir konkurencingumo atkūrimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas restruktūrizavimo planas nėra pakankamas bendrovės mokumui atstatyti, o apelianto deklaratyvūs argumentai nepagrindžia ir neįrodo, jog bendrovės skolos kreditoriams, kurios sudaro 1 650 698 Eur, gali būti realiai padengtos. Tokiu būdu vertintina, kad bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nėra pakankamos restruktūrizavimo tikslų pasiekimui – mokumo atkūrimui ir atsiskaitymui su kreditoriais.

32. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino bei nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su bendrovės mokumu, jos nevertinamos ir apeliacinės instancijos teisme. Juo labiau kad vien jau pirmiau nurodyti argumentai sudaro pagrindą netenkinti apelianto prašymo dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo.

33. ĮRĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą supaprastinta tvarka, jei įmonė pažeidė ĮRĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.

34. ĮRĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad taikant supaprastintą restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarką, turi būti pateiktas restruktūrizavimo planas, kuriam turi būti pritarta kreditorių, kurių reikalavimų suma pagal bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio duomenis vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Nagrinėjamu atveju ne visi bendrovės kreditoriai buvo įtraukti į kreditorių sąrašą, taip pat ne visiems bendrovėms kreditoriams buvo pranešta apie ketinimą inicijuoti bendrovės restruktūrizavimo bylą, todėl darytina išvada, kad pateiktas restruktūrizavimo planas, neatitinkantis ĮRĮ numatytų imperatyvių reikalavimų (šios nutarties 22, 23 punktai). Be to, restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nepakankamos restruktūrizavimo tikslų pasiekimui – bendrovės mokumo atkūrimui ir atsiskaitymui su kreditoriais, todėl bendrovės restruktūrizavimo planas neatitinka ir ĮRĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų reikalavimų (šios nutarties 27 punktas).

35. Taip pat apeliantas pažeidė ir ĮRĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą nurodyti areštuotų įmonės sąskaitų sąrašą bei konkrečią didžiausią lėšų sumą, reikalingą įmonės einamosioms įmokoms per vieną kalendorinį mėnesį mokėti ir pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš apelianto pateiktų turto arešto aktų registro išrašų, nėra galimybės nustatyti, kokiomis atsiskaitomosiomis sąskaitomis bendrovė šiuo metu realiai disponuoja, taip pat apeliantas nepateikė duomenų apie galimą didžiausią lėšų sumą, mokėtiną kreditoriams (ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 6 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ĮRĮ normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.