Telšių apylinkės teismo nutartis

2015-05-12 · Civilinė byla Nr. eL2-983-922/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
eL2-983-922/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kreditorius
BIGBANK AS
Skolininkas
E. R.
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eL2-983-922/2015Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00845-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 117.1.; 117.2.; 125.11.1. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 12 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka spręsdama kreditorės BIGBANK AS pareiškimo dėl skolos, palūkanų, delspinigių, sutartinių palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko E. R. priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teisme gautas kreditorės pareiškimas dėl 1636,41 EUR skolos, 809,04 EUR palūkanų, 15,90 EUR delspinigių, 37,57 EUR sutarties administravimo mokesčio, 17,67 EUR skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei žyminio mokesčio 14,00 EUR priteisimo iš skolininko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ir operatyviau ginti pažeistas teises. Dėl supaprastinto reglamentavimo prie pareiškimo išduoti teismo įsakymą nereikalaujama pridėti jokių įrodymų (CPK 433 str. 3 d.), nors įrodymai, kuriais yra grindžiami kreditoriaus reikalavimai, turi būti aptarti pareiškime (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). Aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kurio patenkinimas reikštų teisės aktais įtvirtinto reguliavimo pažeidimą, nepagrįstą nesilaikymą vyraujančios teismų praktikos, kuri pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismams yra privaloma (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03), bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą.

Kreditorius prašo priteisti iš skolininko didelę palūkanų sumą už laikotarpį nuo 2012-07-25 iki 2015-04-28, palūkanų norma 29,14 proc., ir delspinigius. Tačiau iš bylos medžiagos neaišku, ar kreditorius patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų. Be to, neaišku, ar nurodytomis kredito sutartimis buvo susitarta dėl negautų pajamų atlyginimo. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.). Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas, kurias sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 str. 1 d.). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-322/2008). Numanomos (tikėtinos) negautos pajamos nėra priteisiamos, kadangi tokiu atveju žala nepreziumuojama. Todėl kreditorius turi įrodyti ir negautų pajamų (nuostolių) atsiradimą, o jos gali būti priteisiamos tik įvertinus jas pagrindžiančius įrodymus. Kreditoriaus pareiškime apskaičiuotos negautos pajamos yra tik tikėtinos, kreditorius nepateikė jokių rašytinių įrodymų.

Susitarimas dėl netesybų yra vertintinas kaip sutartinė minimalių nuostolių prezumpcija, taikoma sutartinės prievolės pažeidimo ir civilinės atsakomybės taikymo atveju. Ši prezumpcija atleidžia kreditorių nuo pareigos įrodinėti patirtų nuostolių dydį, leidžia reikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo remiantis atitinkama sutartine sąlyga. Tačiau manydamas, jog realiai patirti nuostoliai yra didesni, kreditorius turi teisę atsisakyti reikalavimo dėl netesybų priteisimo ir reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius, prie kurių priskiriamos ir negautos pajamos (CPK 6.249 str. 1 d.), reikšdamas reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo. Pareikšti iš esmės tapačius, t. y. kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją atliekančius reikalavimus abu kartu, reikalaujant ir netesybų, ir nuostolių atlyginimo, tiesiogiai draudžia CK 6.73 str. 1 d. Šioje teisės normoje nurodoma, jog pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos yra įskaitomos į nuostolius. Taigi net ir pripažinus, jog reikalavimui dėl negautų pajamų priteisimo negali būti taikomos teisės aktų, reglamentuojančių netesybų dydį, nuostatos, toks pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo reikalaujama iš skolininko priteisti tiek sutartines netesybas, tiek ir nuostolius (negautas pajamas) to paties sutartinių prievolių pažeidimo pagrindu, laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu, prieštaraujančiu imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005) sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Nors CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. numato, kad teismas gali sumažinti netesybas, tačiau šios kategorijos bylose pareiškimo reikalavimų tenkinimas iš dalies negalimas, todėl prašymas priteisti tokio dydžio delspinigius ir palūkanas laikytinas aiškiai nepagrįstu ir atsisakytinas priimti (CK 435 str. 2 d. 4 p.).

Taip pat pastebėtina, kad kreditorius pareiškime nenurodė ir neaptarė įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimą priteisti 17,67 EUR skolos išieškojimo išlaidas, nors turėjo tai padaryti (CPK 433 str. 1 d. 5 p.).

Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą, teismas nurodo, kad pareikšti kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK nuostatos nenumato galimybės teismo įsakymu kreditoriaus pareiškimą tenkinti iš dalies. Kadangi kreditorius turi įrodyti negautų pajamų dydį, jis turi teisę reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka (CPK 435 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291 str., 435 str. 2 d.,

nutaria:

atsisakyti priimti kreditoriaus BIGBANK AS pareiškimą dėl skolos priteisimo iš E. R. ir jį su priedais grąžinti kreditoriui.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Janiulytė