Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“, Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“ ir žemės ūkio bendrovės „Artojas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-717-264/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ ieškinį atsakovams dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo žemės ūkio bendrovė „Vadokliai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo Plungės rajono ŽŪB „Minija“ prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo išdėstytus argumentus, susijusius su šioje byloje bei Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje Nr. 2-4910-661/09 pareikštų reikalavimų tapatumu. Nurodė, kad aplinkybė, jog šio teismo 2010-02-01 sprendimu yra patenkintas ieškovo reikalavimas ir iš pagrindinio skolininko ŽŪB „Vadokliai“ priteista 331 251,84 Lt skola, neatėmė iš ieškovo teisės reikalauti šios prievolės įvykdymo iš atsakovų kaip laiduotojų.

Teigdami, kad teismas, spręsdamas ginčą, pažeidė civilinio proceso normų reikalavimus, nurodo, jog neteisingai įvertinto įrodymus, susijusius su 764 392,21 Lt paskirstymu, kuriuos UAB „Litagros grūdai“ 2009-10-05 ieškovui sumokėjo 2009-07-29, 2009-08-01, 2009-08-07 Grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių 10 punkto pagrindu. Teigia, kad teismas be pagrindo sprendė, jog ieškovas šiomis lėšomis teisėtai pirmiausiai padengė ne pagrindinę, o palūkanų skolą, nes ŽŪB „Vadokliai“ dengė savo skolą už prekes, kurios dydžio neginčijo, ir liko skolingas ieškovui tik 93 228,70 Lt (857 620,91 Lt – 764 392,21 Lt), o 238 023,14 Lt palūkanų skola nebuvo padengta. Be to, įrodymai, pridėti prie apeliacinio skundo, patvirtina, kad 2009-10-06 buvo atliktas dar vienas - 5 880,60 Lt, mokėjimas, todėl skola sumažėjo iki 87 348,10 Lt (93 228,70 Lt – 5 880,60 Lt).

Be to, nurodo, kad teismas be pagrindo nesirėmė aplinkybe, jog tarp šalių buvo faktinis susitarimas ir nusistovėjusi taisyklė, jog įmokomis buvo atsiskaitoma už pagrindinę prievolę, o palūkanos buvo visai neskaičiuojamos arba dėl jų buvo tariamasi atskirai. Byloje esantis atsiskaitymų suderinimo akto duomenys patvirtina, jog visomis ŽŪB „Vadokliai“ 1 196 970,05 Lt įmokomis buvo dengiamos seniausios sąskaitos, o palūkanos nebuvo skaičiuojamos ir nebuvo reikalaujama jas mokėti. Šių palūkanų ieškovas žodžiu ir veiksmais buvo atsisakęs. Nusprendęs reikalauti palūkanų net pagal 2008 metų sąskaitas, kurios buvo uždelstos apmokėti vos po keletą dienų, ieškovas pasielgė nesąžiningai.

Motyvuodami teiginius dėl materialinės teisės normų pažeidimo apeliantai nurodo, jog teismas be pagrindo netaikė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudimo ir vadovaudamasis 2009-07-29, 2009-08-01, 2009-08-07 grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių 10 punktu, 2008-03-01 sutarties Nr. 197/080301/020 12 punktu neteisėtai pripažino ŽŪB „Vadokliai“ ir ,,Litagros“ įmonių grupės priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nors skolininkas ŽŪB „Vadokliai“ reikalavimą dėl 238 023,14 Lt palūkanų ginčijo.

Ieškovo nuomone, esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl tokio pažeidimo teisinių padarinių prasideda tą kiekvieną dieną ir tęsiasi iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino, šiuo atveju - penkerių metų, pabaigos. Nurodo, jog apeliantų minimas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas delspinigių išieškojimui (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį bei teisinį pagrindą ir privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Byloje nustatyta, kad 2008-03-01 tarp ieškovo UAB „Litagros prekyba“ ir trečiojo asmens ŽŪB „Vadokliai“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 197/080301/020, pagal kurią ieškovas pardavė ŽŪB „Vadokliai“ produkciją, visaverčius pašarus galvijų prieaugliui, melžiamos karvėms, sėklas, agrochemines paskirties prekes, o ŽŪB „Vadokliai“ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo produkciją priimti ir už ją sumokėti. Ieškovas UAB „Litagros prekyba“ ir atsakovai ŽŪB „Miežaičiai“, Plungės rajono ŽŪB „Minija“, ŽŪB „Artojas“ 2008-12-08 ir 2008-07-02 sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovai įsipareigojo atsakyti visu savo turtu už trečiojo asmens (skolininko) ŽŪB „Vadokliai“ neįvykdytas prievoles ieškovui (laidavimo sutarčių 1 p.) bei atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko ŽŪB „Vadokliai“ turtą. Ieškovas UAB „Litagros prekyba“ nuo 2008-01-02 iki 2009-04-08 trečiajam asmeniui ŽŪB „Vadokliai“ iš viso pateikė 2 054 590,96 Lt dydžio sąskaitų, tačiau skolininkas pažeidė prisiimtus įsipareigojimus: laiku neatsiskaitė su ieškovu už gautas prekes ir sumokėjo tik dalį prekių kainos. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo solidariai iš laiduotojų.

Nagrinėjamu atveju ginčas šioje byloje kilo dėl ieškovo gautų įmokų paskirstymo tvarkos ir mokėtinų netesybų (palūkanų) dydžio. Apeliantai, tai yra skolininko laiduotojai, nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovas už nesumokėtas prekes gautomis lėšomis pirmiausiai padengė ne pagrindinę, o palūkanų skolą. Apeliantai teigia, jog tarp šalių buvo faktinis susitarimas ir susiklosčiusi praktika, jog įmokomis buvo atsiskaitoma už pagrindinę prievolę, palūkanos buvo visai neskaičiuojamos. Taip pat nurodo, jog teismas neteisingai 238 023,14 Lt palūkanų priteisė dar ir tuo pagrindu, kad sutartyje numatytos 0,1 procentų dydžio per dieną palūkanos turėjo būti sumažintos, kaip aiškiai per didelės bei prieštaraujančios CK 1.5 straipsnio nuostatoms.

Kaip žinoma, laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Pagal CK 6.78 straipsnio 2 dalį negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolingas skolininkas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio. Todėl šioje byloje tikrinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą, pagrįstumą bei nagrinėjant apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateiktus argumentus, prejudicinę reikšmę turi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 6 d. priimta nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Litagros prekyba“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Vadokliai“ dėl 1 095 644,05 Lt skolos priteisimo, konstatuotos faktinės bylso aplinkybės. Ieškinys buvo grindžiamas pirmiau paminėta tarp UAB „Litagros prekyba“ ir ŽŪB „Vadokliai“ 2008-03-01 sudaryta prekių pardavimo sutartimi, kurios įvykdymą užtikrino laiduotojai, tai yra atsakovai, šioje nagrinėjamoje byloje nesutinkantys su teismo priteista skola (civilinės bylos Nr. 2A-682/2010).

Minimoje byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Atsiskaitymų suderinimo akto, o taip pat ieškovo pateikta Palūkanų skaičiavimo išklotine, konstatavo, kad šalys nesilaikė 2008-03-01 sutarties 10 punkte nustatytos mokėjimų įskaitymo eilės tvarkos, pagal kurią pirmiausiai sumokamos netesybos ir palūkanos. Teismas sprendė, kad kreditorius (ieškovas) ir skolininkas (atsakovas) savo veiksmais, tai yra praktikuodami ir toleruodami kitokią įmokų paskirstymo tvarką, negu nustatyta minėtame sutarties 10 punkte, pakeitė įmokų paskirstymo tvarką, todėl iš UAB „Litagros grūdai“ gauta už atsakovą sumokėta 764 392,21 Lt dydžio skola turėjo būti skirta pirmiausiai padengti pagrindinę skolą, o ne sumokėti mokėtinas palūkanas (netesybas). Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatavo, jog atsakovas skolininkas ŽŪB „Vadokliai“ ieškovui kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ yra skolingas 93 228,70 Lt. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skolininko ŽŪB „Vadokliai“ argumentus dėl 5 880,60 Lt skolos sumokėjimo ieškovui įskaitymo pagrindu, nes ŽŪB „Vadokliai“ nepateikė pranešimo apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat nusprendė, jog 764 392,21 Lt įmokos paskirstymo tvarka nepaneigė ieškovo teisės reikalauti iš skolininko priteisti sutartyje nustatytas netesybas ir atmetė skolininko ŽŪB „Vadokliai“ argumentus, kad ieškovas UAB ,,Litagros prekyba”, sumažindamas savo ieškinius reikalavimus sumokėta 764 392,21 Lt suma, atsisakė reikalavimo priteisti netesybas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog paskaičiuotos netesybos sudaro beveik ketvirtį skolos dydžio, jog ŽŪB „Vadokliai“ didžiąją dalį prievolės įvykdė, o taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, sprendė, kad prašomos priteisti netesybos laikytinos neprotingai (aiškiai) didelėmis ir jas sumažino nuo 0,1 iki 0,05 procentų už kiekvieną uždelstą dieną, tai yra iš viso iki 119 012 Lt. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad skolininkas ŽŪB „Vadokliai“ privalo sumokėti kreditoriui UAB ,,Litagros prekyba” 212 240 Lt (93 228,70 Lt skola ir 119 012 Lt palūkanų).

Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo procese ieškovas UAB „Litagros prekyba“, remdamasis apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-682/2010 2010 m. gruodžio 6 d. priimta nutartimi, sutiko, kad laiduotojų atsakovų ŽŪB „Miežaičiai“, Plungės rajono ŽŪB „Minija“, ŽŪB „Artojas“ skola kreditoriui sudaro 212 240 Lt.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad šioje byloje yra nagrinėjami tarp kreditoriaus ir laiduotojų susiklostę teisiniai santykiai, o minėta įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteista skola iš skolininko ŽŪB „Vadokliai“, už kurį buvo laiduota (CK 6.78 str. 2d .), sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. 2A-682/2010 konstatuotos faktinės bylos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje: abejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, tik skirtingu procesiniu statusu (laiduotojai, šioje byloje esantys atsakovais, minėtoje byloje dalyvavo trečiaisiais asmenimis, o šioje byloje trečiojo asmens teisėmis dalyvaujantis skolininkas – atsakovu), abejose bylose įrodinėjimo dalyku buvo tie patys faktai (CPK 182 str. 2 p., 185 str.). Tuo pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų laiduotojų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo sprendimas keistinas ir ieškovui kreditoriui iš atsakovų laiduotojų solidariai priteista skola mažintina iki 93 228,70 Lt, o palūkanų skola iki 119 012 Lt, iš viso priteista skola mažintina iki 212 240 Lt) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kita ieškinio dalis atmestina.

Teisėjų kolegija nevertina apelianto nurodytų argumentų dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo reikalavimui dėl netesybų, nes pagal CPK taisykles apeliacine skunde negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Nagrinėjamoje byloje atsakovai nuo ieškovo reikalavimo priteisti netesybas, apskaičiuotas už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį, nesigynė ieškinio senatimi ir prašymo ją taikyti nereiškė (CPK 301, 312, 320 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė šio klausimo (CK 1.126 str. 2 d., CPK 265 str. 2 d.). Tuo tarpu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti ieškinio senatį tik ginčo šalies reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje AB banko „Snoras“ v. UAB „Šilna“, bylos Nr. 3K-3-386/2010 ir kt.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį teismo sprendimą keičia, todėl ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turi būti peržiūrėtas (CPK 93 str. 4 d.).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 7 478 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 11), kurio dalis – 3 822 Lt teismo sprendimu grąžinta ieškovui, 3 079, 38 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 147), o teismas turėjo 52,8 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pakeitus teismo sprendimą, patenkinta ieškinio reikalavimų dalis pagal patikslintą ieškinį sudaro 64 procentus, todėl iš kiekvieno atsakovų ieškovui priteistina po 780 Lt (2 340 Lt : 3) žyminio mokesčio, po 657 Lt (3 079,38 Lt : 3) advokato pagalbos išlaidų ir valstybei po 33,8 Lt (52,8 Lt : 3) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš ieškovo valstybei 19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 96, 98 str.).

Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 96 str., 302 str.). Teisėjų kolegija patenkino apie 87 procentus atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų. Atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro jų sumokėtas žyminis mokestis – 2 939 Lt (t. 2, b. l. 182, 208), o ieškovo – 2 193,13 Lt advokato pagalbos (atstovavimo) išlaidų ir 6,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (t. 3, b. l. 16). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šių išlaidų santykį su turėtomis pirmosios instancijos teisme, o taip pat į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, ieškovo prašomos priteisti išlaidos atitinka Rekomendacijų nuostatas bei neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CPK 3 str. 1 d.). Proporcingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo atsakovams priteistina 2 556,93 Lt žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą ir valstybei 5,4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, o iš atsakovų ieškovui priteistina po 95 Lt advokato pagalbos (atstovavimo) išlaidų, valstybei – po 0,27 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Litagros prekyba” (kodas 122012020) solidariai iš atsakovų: žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“ (kodas 171286537), Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“ (kodas 169852483), žemės ūkio bendrovės „Artojas“ (171329440) 212 240 Lt (du šimtai dvylika tūkstančių du šimtai keturiasdešimt litų) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Litagros prekyba” iš atsakovų žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“, Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“, žemės ūkio bendrovės „Artojas“ po 780 Lt (septyni šimtai aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio už ieškinį ir po 657 Lt (šeši šimtai penkiasdešimt septyni litai) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“, Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“, žemės ūkio bendrovės „Artojas“ po 33,8 Lt (trisdešimt trys litai 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendovės ,,Litagros prekyba” 19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Litagros prekyba” 3 822 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt du litus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2009-06-11 mokėjimo nurodymą Nr. 4137, „Swedbank“, AB.“

Priteisti atsakovams žemės ūkio bendrovei „Miežaičiai“, Plungės rajono žemės ūkio bendrovei „Minija“, žemės ūkio bendrovei „Artojas“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litagros prekyba” 2 556,93 Lt (du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt šeši litai 93 ct) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Litagros prekyba” iš atsakovų žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“, Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“, žemės ūkio bendrovės „Artojas“ po 95 Lt advokato pagalbos (atstovavimo) išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litagros prekyba” 5,4 Lt (penki litai 40 ct) ir iš atsakovų žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“, Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“, žemės ūkio bendrovės „Artojas“ po 0,27 (27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.