Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio (8 klasių) išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), paskutiniu metu gyveno Švedijos Karalystėje, teistas: 2014 m. vasario 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2014 m. rugsėjo 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas išnykęs; 2004 m. vasario 7 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje už prekybą vogtomis prekėmis - 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2022 m. lapkričio 18 d. Švedijos teismo už draudžiamų daiktų turėjimą - pinigine sankcija 310 Švedijos kronų,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

A. R. 2018 m. sausio 19 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais G. A. bei M. A., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-889-416/2018, įsiteisėjęs 2019 m. sausio 23 d., tyčia rankomis bei kojomis bendrais veiksmais sudavė N. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, G. A. nešiojamu kompiuteriu sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, elektrine laidyne degino pilvą, kairę šlaunį, varpą, tuo bendrais veiksmais veikdamas bendrininkų grupėje su G. A. bei M. A., nukentėjusiajam N. S. sukėlė dideles fizines kančias bei skausmą, padarė pilvo, kairiosios šlaunies ir varpos nudegimą IIa-III 8% bendro kūno paviršiaus ploto, o taip pat kraujosruvą kairės akies vokuose, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-889-416/2018, įsiteisėjusiu 2019 m. sausio 23 d., kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo N. S. parodymai, kad su R. A. susipažino internetu ir palaikė intymius santykius. Pas ją atvyko 2018-01-18 ir liko nakvoti. 2018-01-19 prieš pietus jį pažadino durų skambutis. R. A. pagalvojo, kad sugrįžo dukra, todėl atidarė duris, tačiau į butą įėjo trys vyrai. Vienas iš jų buvo R. A. buvęs sutuoktinis kaltinamasis G. A., kitu du vyrai buvo nežinomi, tačiau girdėjo, kad jie tarpusavyje vadinosi M. bei A.. Matė kaip G. A. savo buvusią sutuoktinę nusivedė į virtuvę. Jam likus vienam svetainėje, netrukus į ją įėjo vyras, kurio nėra kaltinamųjų tarpe, t. y. ne G. A. brolis. Neatsimena, ar vyras kažką pasakė, tik pamena, jog tarp jų kilo konfliktas. Jis neatsimena, kuris pirmas sudavė smūgius, bet vos tik įėjęs į kambarį, šis vyras elgėsi agresyviai, iškart sudavė kumščiu smūgius į veidą. Kiek smūgių buvo suduota, pasakyti negali. Jis nepamena, kas vyko toliau ir negali įvardinti, kokie veiksmai buvo atlikti jo atžvilgiu, nes jau nuo pirmųjų smūgių prarado sąmonę. Jam atrodo, jog buvo mušamas visų trijų atėjusių vyrų. Visą įvykį prisimena kaip per miglą. Negali tiksliai pasakyti kuo, į kur ir kiek kartų buvo mušamas. Tik pamena, jog atgavęs sąmonę gulėjo svetainėje ant grindų. Tuo metu svetainėje buvo visi trys vyriškiai. Atgavęs sąmonę, jautė aštrų skausmą kairiame šone. Netrukus vienas iš vyrų, kurio nurodyti negali, liepė pasižiūrėti, kaip atrodo jo šonas. Pasikėlęs dėvėtus marškinėlius, kairiame šone pamatė lyg nebūtų odos, atrodė tarsi ji būtų nutrinta ar nulupta. Kas jam nutiko, tuo metu nesuprato. Jautė labai didelį skausmą. Buvo silpna, todėl paprašė atsigerti. Jam davė atsigerti alaus, tai kaltinamieji dabar vadina bendru alkoholio gėrimu. Tada G. A. nuo stalo tyčia nuspyrė jam priklausantį nešiojamą kompiuterį „Acer“, kurio vertė 120 eurų. Tai padarė tyčia, nes koja į jį spyrė net įsibėgėjęs. Kompiuterio iškart neapžiūrinėjo, nes ėjo į vonią nusiplauti kruvino veido. Vėliau pamatė, kad yra suskilęs kompiuterio ekranas ir kompiuteris nebeįsijungia. Jau nusiprausus veidą, į vonią su tuo pačiu kompiuteriu rankose įėjo G. A. ir kompiuteriu vieną kartą sudavė į galvą, dėl ko jautė fizinį skausmą. Nuo šio smūgio vėl apsvaigo galva. Po to G. A. liepė ruoštis ir žadėjo pavežti iki stoties. Jie iškvietė taksi. Taksi automobiliu abu broliai jį nuvežė prie autobusų stoties. Autobusu sugrįžo į Kauną. 2018-01-20 per pietus pajuto silpnumą, nes labai skaudėjo kairį šoną ir dešinę koją. Dėl blogos savijautos kvietė greitąją. Buvo nuvežtas ir paguldytas į Kauno klinikas, kur dvi savaites gydėsi. Dėl gilaus nudegimo pilvo srityje buvo atlikta odos persodinimo operacija. Vėliau R. A. jam pasakojusi, kad jos namuose, kai buvo be sąmonės, buvo deginamas lygintuvu. Deginimo momento neatsimena, nes buvo be sąmonės. Užpuolimo metu jam buvo iškritęs mobilaus ryšio telefonas. Šį telefoną, jam matant, G. A. išmetė per balkoną iš penkto aukšto. Telefonas buvo “Dodge“ ir kainavo 300 eurų. Kur yra telefonas nežino. Telefono neieškojo, nes suprato, jog išmestas iš penkto aukšto jis bus tikrai sudužęs. Nematė, kaip G. A. mušė savo sutuoktinę. Yra įsitikinęs, kad visi trys užpuolikai į R. A. butą atėjo tik tam, kad su juo susidoroti už ryšius su G. A., nes ji buvusi G. A. žmona. Apie kažkokio dokumento atsiėmimą atėjusieji nieko neminėjo. Pirmuosius smūgius, nuo kurių neteko sąmonės, jam sudavė trečias buvęs bute asmuo, kurio nėra tarp teisiamųjų. Užpuolimo metu buvo apsirengęs treningo kelnes ir dėvėjo marškinėlius. Po kelnėmis dėvėjo trumpikes. Sąmonę atgavo būdamas su tais pačiais rūbais ir jau nudegintu šonu ir varpa. Netekusį sąmonės jį turėjo specialiai deginti ir nurengti, nes rūbai nebuvo pradeginti. Atsitiktinai lygintuvas nukristi, kaip pasakoja kaltinamasis, negalėjo, kadangi tarp nudegintų vietų buvo nemaži atstumai. Kad taip nudeginti, „atsitiktinai“ nukritęs lygintuvas turėjo pats judėti, kas neįmanoma. Logiškai mąstant, tokius sužalojimus galėjo lygintuvu jam padaryti tik keli kaltinamieji ir jį apnuoginę;

Liudytojos R. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kad 2018-01-19 apie 10.30 val. jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su draugu N. S. išgirdo beldimą į duris. Per durų akutę pamatė buvusio vyro brolį M. A.. Vos tik atidarius duris, į butą įsiveržė jos buvęs sutuoktinis G. A., jo brolis M. A. ir A., kurio pavardė jai nėra žinoma. Įėję į butą visi trys vyrai: G., M. ir A. nuėjo į svetainę, kur sėdėjo N.. Įėję į svetainę uždarė duris, todėl nematė kas joje vyko. Suprato, jog N. yra mušamas pagal vyrų keiksmažodžius ir duslius garsus, kurie buvo panašūs į sudavimo. N. buvo kruvinu veidu, bet vėliau jį nusiplovė. N. iš jos namų išvyko rūbais, kuriuos dėvėjo muštynių metu. Ji neprisimena, ar N. drabužiai buvo ištepti krauju. Pamena, jog buvo kruvini M. rūbai: šviesi striukė su linijomis, rudos spalvos kelnės. Ji nematė kaip N. buvo deginamas lygintuvu. Mano, kad N. bus kažką ne taip supratęs, nes po sumušimo N. sutriko mąstymas, atmintis. Ji N. S. paaiškino, jog tik numano, jog jis galėjo būti nudegintas laidyne. Praėjus kelioms dienoms pastebėjo, jog yra stipriai apdegęs laidynės padas. Iki įvykio laidynė buvo su nepridegusiu padu. Kas ir kuriuo metu paėmė laidynę ji nežino (1 t., b. l. 100-102);

Liudytojos R. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu papildomu protokolu, kad 2018-01-19 G. į jos butą pateko apgaule. Iš pradžių G. telefonu paskambinęs jai pranešė, jog į jos namus ateis jo brolis M. A. ir pasiims jam priklausantį pasą kartu su sportiniais bateliais. G. paaiškinus, jog šiuo metu nėra namuose, pasakė, jog jam apie tai praneš. Apie 10.25 val. sugrįžus į namus ir vos tik nusivilkus striukę kažkas pabeldė į duris. Pro durų akutę pamatė M. A., dėl ko ir atidarė duris. Vos tik atidarius duris laiptinėje pamatė G., M. ir A.. G. su A. stovėjo šone, dėl ko ji jų per akutę nematė. Ji mano, jog G. su A. tokiu būdu pasislėpė. Jeigu per durų akutę ji būtų pamačiusi G., durų tikrai jam būtų neatidariusi, nes ji jo bijo. Vos tik atidarius duris, G. užkišo koją. Ji bandė pasipriešinti ir uždaryti duris, tačiau G. buvo stipresnis. Pastūmęs duris G. kartu su M. ir A. pateko į butą. Jai atrodo, jog G. užrakino buto duris. G. duris uždaręs jas užrakino užraktu, esančiu duryse. Buto durys iš vidaus užsirakina ne raktu, o užrakte, esančiu jose. Ji galvoja, jog G. duris užrakino su tikslu, jog ji iš jo neišeitų. Ji bandė eiti link durų ir jas atsidaryti, jog išbėgusi į laiptinę išsikviestų pagalbą. Tačiau jos prie durų neprileido G. su A.. G. ją durų nustumdavo, o A. tiesiog užstodavo kelią, liepdavo neiti, jos nestumdė. Tiesa, jai girdint G. liepė A. ją prižiūrėti ir neišleisti iš buto ( 1 t., b. l. 103-104);

Liudytojos R. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu papildomu protokolu, kad 2018-02-26 apklausta papildomai kaip liudytoja R. A. parodė, kad ji nematė kaip N. buvo deginamas lygintuvu. Mano, kad N. bus kažką ne taip supratęs, nes po sumušimo N. sutriko mąstymas, atmintis. Ji N. paaiškino, jog ji tik numano, jog jis gali būti nudegintas laidyne. Praėjus kelioms dienoms ji pastebėjo, jog yra stipriai apdegęs laidynės padas. Iki įvykio lygintuvas buvo su nepridegusiu padu. Šis lygintuvas visuomet tiek ir įvykio metu buvo laikomas jos miegamajame. Kas ir kuriuo metu paėmė laidynę ji nežino. Jos dukros G. įvykio metu nebuvo ir ji negalėjo niekam paduoti laidynės, nes ji incidento metu buvo mokykloje. Lygintuvo ji neplovė, nevalė, juo nelygino. Lygintuvą ji galės pateikti tyrėjai ( 1 t., b. l. 105 );

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-889-416/2018, įsiteisėjusiu 2019 m. sausio 23 d., kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios (nagrinėjamoje byloje liudytojos) R. A. parodymai, kad 2018-01-19 apie 10.30 val. su N. S. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Išgirdo beldimą į duris. Per durų akutę pamatė buvusio vyro brolį M. A.. Vos tik atidarius duris, į butą įsiveržė jos buvęs sutuoktinis G. A., jo brolis M. A. ir A., kurio pavardė jai nėra žinoma. Ji nenorėjo įsileisti buvusio sutuoktinio, tačiau G. A. užkišo koją tarpduryje ir neleido uždaryti durų ir jų neįsileisti. Buvęs sutuoktinis į butą pateko apgaule, nes skambino, kad jo brolis ateis dokumentų, kuriuos buvo kažkada palikęs. Būtų jo neįsileidusi, nes jo bijosi. Įėję į butą, visi trys vyrai nuėjo į svetainę, kur buvo N. S.. Įėję į svetainę, iškart uždarė duris, todėl nematė, kas joje vyko. Suprato, jog N. S. visų trijų yra mušamas. Tai suprato pagal vyrų keiksmažodžius ir smūgių žmogui sudavimo duslius garsus. Kai vėliau jį pamatė, N. S. buvo kruvinu veidu, vėliau jį vonioje nusiplovė. N. S. iš jos namų išvyko tais pačiais rūbais, kuriuos dėvėjo muštynių metu. Neprisimena, ar jie buvo kruvini. Tačiau prisimena, jog buvo kruvini M. A. rūbai: šviesi striukė su linijomis, rudos spalvos kelnės. Nematė, kaip N. S. buvo deginamas lygintuvu. Ji N. S. paaiškino, jog tik numano, jog jis galėjo būti nudegintas laidyne. Praėjus kelioms dienoms. pastebėjo, jog yra stipriai apdegęs laidynės padas. Iki įvykio laidynė buvo su nepridegusiu padu. Kas ir kuriuo metu paėmė laidynę, nežino. Visą laiką, kol buvo vyrai, buto durys buvo užrakintos iš vidaus ir ji stebima, kad nepabėgtų. Ji bandė išbėgti į laiptinę kviestis pagalbos, bet G. A. su A. jos neprileido prie durų. Lygintuvu tą dieną naudojosi apie 7.30 val., kuomet lygino dukters uniformą prieš mokyklą. Po to jį išjungė. Užpuolimo metu lygintuvas buvo išjungtas ir šaltas. Be to, lygintuvo padas buvo visiškai švarus ir blizgantis. Kai po užpuolimo pamatė lygintuvą, jo padas buvo pridegęs, kažkuo aplipęs. Buvęs sutuoktinis buvo žiaurus ir smurtaudavo, todėl su juo išsiskyrė. Šį kartą, kai įsiveržė į butą, jos reikalavo pasirinkti, su kuo ji liksianti – su N. S., ar su juo. N. S. tą rytą buvo visiškai blaivus. Nežiūrint to, kad patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos iš dalies keitė, nurodydama, kad G. A. negalėjo lygintuvu deginti nukentėjusiojo, nes buvo kartu su ja miegamajame bei ji N. S. nesakiusi, kad jį degino jos buvęs sutuoktinis su draugais. Paaiškino, kad jis jai skambino iš suėmimo vietos, jos atsiprašė, domėjosi dukra. Ji jam atleidžia. Mano, kad jis, būdamas laisvėje, galėtų pasirūpinti ja ir dukra;

Specialisto išvada Nr. G 138/2018(09), kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajam N. S. konstatuotas pilvo, kairiosios šlaunies ir varpos nudegimas IIa-III 8 % bendro kūno paviršiaus ploto, taip pat kraujosruvą kairės akies vokuose, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. N. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais (1 t., b. l. 115-119 );

Specialisto išvada Nr.G172/2018(09), kurioje konstatuota, jog N. S. padaryti sužalojimai pilvo, kairiosios šlaunies ir varpos nudegimas IIa-III 8 % bendro kūno paviršiaus ploto galėjo būti padarytas kontaktuojant su tyrimui pateiktos laidynės įkaitusi kaitinamuoju elementu – padu, o kraujosruva kairės akies vokuose – kontaktuojant su laidynės kietomis bukomis dalimis ( 1 t., b. l. 115-119;

Specialisto išvada Nr. S 157/2018(01), kurioje konstatuota, jog atlikus DNR tyrimą, ant laidynės pado (1 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. S. DNR profiliu 99, 9999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant laidynės rankenos (2 mėg.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. S. DNR profiliu 99, 9999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo laidynės (3 mėg.) gautas mišrus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su N. S. ir M. A. DNR profiliais (1 t., b. l. 148-157);

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-889-416/2018, įsiteisėjusiu 2019 m. sausio 23 d., kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą; G. A. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, už tai, kad M. A. ir G. A., veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas (t. y. kaltinamuoju A. R.), kankindami ir itin žiauriu elgesiu nesunkiai sutrikdė N. S. sveikatą: 2018 m. sausio 19 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su asmeniu, kuris yra pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, tyčia rankomis bei kojomis sudavė N. S. tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, elektrine laidyne degino pilvą, kairę šlaunį, varpą, G. A. nešiojamu kompiuteriu sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais visi kartu N. S. sukėlė dideles fizines kančias bei skausmą, padarė pilvo, kairiosios šlaunies ir varpos nudegimą IIa-III 8% bendro kūno paviršiaus ploto, o taip pat kraujosruvą kairės akies vokuose, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindai ir teisiniai motyvai, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, kankindamas ar kitaip itin žiauriai.

Kaltinamasis A. R. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai, jis pripažino, kad įėjęs į butą buvo pastumtas ant nukentėjusiojo, su juo susigrūmęs, sudavęs jam smūgius, po jo smūgio jis (nukentėjusysis) nukrito, gal prarado sąmonę, nepamenantis, sudavęs į kairę galvos pusę, pirmas konfliktas buvo tarp jo ir nukentėjusiojo. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad matė, kaip kiti (nuteistieji M. A. ir G. A.) spardė ir šokinėjo ant galvos, kompiuteriu per galvą daužė G. nukentėjusiajam, matęs kaip rankomis laikė M. lygintuvą, jis prieš tai buvo deginęs, nes pilvas nuogas; matęs kaip mušė M., G. stovėjo kompiuterį pasiėmęs, su kompiuteriu mušė, vienas mušė, kitas spardė; supratęs, kad buvo žalojimas, tai buvo daroma bendrais veiksmais.

Specialisto išvadomis neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam N. S. konstatuotas kairiosios šlaunies ir varpos nudegimas IIa-III 8 % bendro kūno paviršiaus ploto, taip pat kraujosruva kairės akies vokuose, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. N. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. Padaryti sužalojimai pilvo, kairiosios šlaunies ir varpos nudegimas IIa-III 8 % bendro kūno paviršiaus ploto galėjo būti padaryti kontaktuojant su tyrimui pateiktos laidynės įkaitusi kaitinamuoju elementu – padu, o kraujosruva kairės akies vokuose – kontaktuojant su laidynės kietomis bukomis dalimis (1 t., b. l. 115-119). Iš specialistų išvadų matyti, kad išvados apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes yra ne kategoriškos, o tikėtinos, todėl tai neprieštarauja tam, kad kraujosruva kairės akies vokuose galėjo būti padaryta ir kumščiu.

Nukentėjusysis N. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ant jo puolė aukštesnis vyras, jie susistumdė, kiti du vyrai iš galo jį pradėjo mušti, spardyti, ir jis toliau neatsimena, nes turbūt prarado sąmonę, t. y. jis nurodė, kad visi trys prieš jį panaudojo fizinį smurtą bendrais veiksmais ( 1 t., b. l. 109). Apklausdamas papildomai nukentėjusysis patikslino, kad tarp jo ir vyro, kuris nebuvo G. A. brolis (M. A.), t. y. kaltinamojo A. R., kilo konfliktas, kaltinamasis buvo agresyvus, jam sudavė smūgius į veidą su kumščiu, toliau neatsimena, kas vyksta, nes turbūt prarado sąmonę, kaip jis nudegintas buvo negali pasakyti, nes buvo praradęs sąmonę. Teisminio nagrinėjimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-889-1021/2018 nukentėjusysis iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bei teigdamas, kad tarp jo ir vyro, kurio nėra kaltinamųjų tarpe, t. y. ne G. A. brolis, o kaltinamasis A. R., kilo konfliktas, kaltinamasis elgėsi agresyviai, iškart sudavė kumščiu smūgius į veidą, jau nuo pirmųjų smūgių prarado sąmonę, todėl visko neatsimena, jam atrodo, jog buvo mušamas visų trijų atėjusių vyrų ( 1 t., b. l. 173-184). Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad pas ją į butą, kur buvo jos draugas N. S., atėjo buvęs sutuoktinis G. A., jo brolis M. A. ir kaltinamasis A. R., visi nuėjo į svetainę, kur buvo nukentėjusysis, ji girdėjo, kad nukentėjusysis buvo mušamas, po ko matė jį kruvinu veidu, po įvykio matė, kad lygintuvo padas apdegęs, pastarąją aplinkybę patvirtino ir papildomos apklausos metu ( 1 t., b. l. 100-102, 105). Teisminio nagrinėjimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-889-1021/2018 metu liudytoja patvirtino, kad visi trys vyrai nuėjo į svetainę, kur buvo nukentėjusysis, uždarė duris, ji suprato, kad nukentėjusysis buvo mušamas visų trijų vyrų, ką suprato pagal vyrų keiksmažodžius ir smūgių žmogui sudavimo duslius garsus, vėliau matė, jog N. S. buvo kruvinu veidu, vėliau jį vonioje nusiplovė, vėliau pastebėjo, kad stipriai apdegęs lygintuvo padas (1 t., b. l. 173-184). Nuteistasis M. A. teisminio baudžiamosios bylos Nr. 1-889-1021/2018 nagrinėjimo metu teigė, kad tai jis sudavė smūgius į veidą nukentėjusiajam, o kaltinamasis A. R. spyrė nukentėjusiajam gulinčiam ant žemės, tačiau neigė nukentėjusiojo deginimą lygintuvu ( 1 t., b. l. 173-184). Nuteistasis G. A. teisminio baudžiamosios bylos Nr. 1-889-1021/2018 nagrinėjimo metu teigė, kad pats su R. A. nuėjo į miegamąjį, kur aiškinosi tarpusavio santykius, o kitame kambaryje su N. S. liko jo brolis ir kaltinamasis A. R., kuris kaip sužinojo vėliau, su nukentėjusiuoju N. S. kambaryje susigrūmė, muštynių metu A. R. numetė nukentėjusiojo kompiuterį, neigė, kad degino nukentėjusįjį lygintuvu, galėjo jį veikiantį netyčia užmesti ant nukentėjusiojo; pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam į galvą, neneigiantis, kad galėjęs jam įspirti ( 1 t., b. l. 173-184). Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-889-1021/2018, konstatavo, kad kaltinamieji tokiais savo veiksmais siekė išvengti atsakomybės už apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, ir argumentuodamas juos pripažino kaltais, nuosprendį paliko galioti ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti nuteistųjų M. A. ir G. A. parodymus patikimais ir nebejotinais, teismas remiasi kaltinamojo A. R., nukentėjusiojo ir liudytojos R. A. parodymais.

Kaltinamasis A. R. kaltinamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padaręs bendrininkaudamas su M. A. ir G. A., kurie yra nuteisti už šios nusikalstamos veikos padarymą Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-889-1021/2018. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-295-719/2018). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-303/2020). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-295-719/2018). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-295-719/2018).

Kaltinamasis A. R. teisiamajame posėdyje teigė supratęs, kad buvo žalojimas, tai buvo daroma bendrais veiksmais. Nors nėra neginčytinų duomenų, kad būtent jis kankino nukentėjusįjį, degindamas jį lygintuvu, tačiau šis kankinimo faktas patvirtintas teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriame nurodyta, kad tai darė vienas iš trijų asmenų, veikusių bendrai, todėl šis požymis pagrįstai inkriminuotas visiems. Šiuo atveju akivaizdu, kad kaltinamasis A. R. veikė neapibrėžta tyčia, t. y. nesiekdamas konkrečių padarinių, todėl jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusius padarinius. Tai rodo ir tai, kad kaltinamasis pirmas panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, nuo kurio smūgio jis parkrito ir prarado sąmonę, dėl ko kaltinamasis A. R. sudarė sąlygas kitiems kaltinamiesiems veikti, po jo prie daromo nusikaltimo prisijungė nuteistieji M. A. ir M. A.. Jų veiksmams kaltinamasis buvo abejingas, nekvietė policijos ar kitos pagalbos, pats nepasišalino iš buto, buvo jame, kol buvo naudojamas smurtas prieš nukentėjusįjį, ką pats patvirtino, teigdamas, jog matė, kaip kiti (nuteistieji M. A. ir G. A.) spardė ir šokinėjo ant galvos, kompiuteriu per galvą daužė G. nukentėjusiajam, matęs kaip rankomis laikė M. lygintuvą, jis prieš tai buvo deginęs, nes pilvas nuogas; matęs kaip mušė M., G. stovėjo kompiuterį pasiėmęs, su kompiuteriu mušė, vienas mušė, kitas spardė; supratęs, kad buvo žalojimas, tai buvo daroma bendrais veiksmais, kas reiškia, jog jis buvo abejingas kilsiančiomis pasekmėms, kas laikytina jo pritarimu jų veiksmams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamajam pagrįstai buvo inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, nors ir nėra neginčytinai nustatyta, kad jis būtent jis lygintuvu degino nukentėjusįjį.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jos kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis A. R. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais M. A. ir G. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, dėl ko jis pripažintinas kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir jam skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.

Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymas yra baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). BK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.

Kaltinamasis A. R. padarė vieną tyčinį baigtinį apysunkį nusikaltimą. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas. Kaltinamasis teistumo neturi ( 2 t., b. l. 11-14), tačiau anksčiau buvo teistas 2014 m. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, naują nusikaltimą padarę praėjus 4 mėnesiams po teistumo išnykimo. Taip pat buvo teistas Vokietijoje 2004 m. laisvės atėmimo bausme už prekybą vogtomis prekėmis. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė (numatyta vienintelė straipsnio sankcijoje), kadangi jos atidėjimas nepasiektų bausmės tikslų ir nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nusikaltimo bendrininkams Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-889-416/2018 buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės: laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams. Teismas tokių bausmių skyrimą nuteistiesiems motyvavo tuo, kad abu kaltinamieji charakterizuojami neigiamai; M. A. teistas 4 kartus, yra recidyvistas, jau teistas ir už analogiško smurtinio nusikaltimo padarymą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, G. A. yra recidyvistas, teistas 9 kartus, iš jų net keturis kartus už analogiškų veikų padarymą – dviem atvejais už nesunkų sveikatos sutrikdymą, vieną kartą už nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, dėl ko kiekvienam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį.

BK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Taigi skiriant bendrininkui bausmę atsižvelgiama ne tik į BK 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir į bendras bausmės skyrimo nuostatas, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, bei bausmės tikslaus, nustatytus BK 41 straipsnyje. Taip pat turi būti laikomasi bausmės individualizavimo principo, kad bausmė neturi būti skiriama vienoda bendrininkams, o turi būti individualizuojama (skiriama individualiai), atsižvelgiant į paminėtas bausmės skyrimo nuostatas.

Kaltinamasis A. R. padarė nusikalstamą veiką, neturėdamas teistumo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nenustatyta, kad jis būtų turėjęs asmeninį suinteresuotumą vartoti fizinį smurtą, darytina išvada, kad jis į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas nuteistojo M. A. ir jo brolio G. A., kuris juos nusivedė aiškintis santykius su žmona ir jos tuometiniu draugu N. S., t. y. nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai. Jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, t. y. nenustatyta, kad jis būtų asmeniškai atlikęs kankinančius veiksmus, t. y. deginęs lygintuvu nukentėjusiojo kūną. Nuo nusikalstamos veikos padarymo jau praėjo beveik 6 metai, nėra duomenų, kad jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į paminėtina, jam skirtina artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmė, t. y. 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, paskirta bausmė sumažintina 1/3, ir skirtina galutinė bausmė – 5 mėnesių 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi, įtariamajam A. R. nedalyvaujant, išduotas Europos arešto orderis. Kaltinamasis Europos arešto orderio pagrindu pargabentas į Lietuvos Respubliką, kur sulaikytas 2024 m. birželio 19 d. 17 val. 30 min. 2024 m. birželio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi palikta galioti 2023 m. liepos 13 d. nutartimi skirtą suėmimą, nustatytas suėmimo terminas 15 dienų nuo 2024 m. birželio 19 d.. 2024 m. liepos 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi suėmimo terminas pratęstas nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024 m. gegužės 3 d. raštu nustatyta, kad Švedijoje kaltinamasis A. R. buvo sulaikytas 2024 m. gegužės 2 d. (3 t., b. l. 74). Švedijos prokuratūros 2024 m. birželio 20 d. raštu nustatyta, kad A. R. buvo laikomas nuo 2025 m. gegužės 2 d. suėmime iki jo išdavimo (3 t., b. l. 76 -77). Atsižvelgiant į paminėta, nuteistajam į bausmę įskaitytinas suėmimo laikas nuo 2024 m. gegužės 2 d. vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki 2024 m. spalio 12 d., vėliau panaikintina.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. APD-2024-08626 dėl 700,34 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai, išieškojimo iš jos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, nes nedirba, yra išduotas pagal EAO, todėl iš jo gynybos išlaidos neišieškotinos.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dėl kaltinamojo A. R. perėmimo pagal EAO buvo patirtos 2980,29 Eur išlaidos ( 3 t., b. l. 148 - 171). Pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties kaltinamojo A. R. veiksmai, t. y. jis po nusikalstamos veikos padarymo, suvokdamas nusikalstamos veikos padarymą faktą, ir kad bus ieškomas, išvyko į užsienį, į Lietuvos Respubliką nuo tada nebuvo grįžęs, 2022-01-31 jis buvo patikrintas kaip ieškomas asmuo Švedijos Karalystėje, į Lietuvą negrįžo (2 t., b. l. 185), nesutiko pats būti perduotas pagal EAO (3 t., b. l. 76). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jeigu jas lėmė kaltinamojo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. 2K-366/2010). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 2980,29 Eur kaltinamojo konvojavimo išlaidas dėl jo veiksmų, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Kaltinamąją A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir jam skirti 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę – 5 (penkių) mėnesių 10 (dešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Įskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą 5 (penkių) mėnesių 10 (dešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę jo suėmimo laiką, prabūtą Švedijos Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. gegužės 2 d..

Kaltinamajam A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą pratęsti iki 2024 m. spalio 12 d., ir tą dieną suėmimą panaikinti, ir kaltinamąjį paleisti iš suėmimo vietos, tai pavedant atlikti Kauno kalėjimą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos priteisimo iš nuteistojo A. R..

Priteisti iš kaltinamojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2980,29 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt eurų 29 Euro ct) perėmimo pagal Europos arešto orderį išlaidas valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, nurodant jas sumokėti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.