Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 MGL (520 Lt) bauda. Bauda sumokėta 2016 m. birželio 22 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2023 m. lapkričio 5 d., apie 12.20 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Honda Civic (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė jam daugiau negu 1,51 promilių neblaivumą, o tiksliai 12.45 val. jam nustatytas mažiausias 2,10 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vakare grįžo iš gimtadienio, namuose su žmona dar išgėrė ir susipyko. Sutuoktinė pradėjo jį vyti iš namų, o jis sutuoktinę pastūmė. Sutuoktinė iškvietė pareigūnus, kurie atvykę surašė smurto orderį ir jis dabar negali būti namuose dvi savaites. Po to išėjo iš namų, norėjo atsisėsti į automobilį ir ten būti per naktį. Kadangi jautė gėdą, nenorėdamas, kad matytų kaimynai, sugalvojo automobilį perstatyti į kitą vietą. Važiuojant jį sustabdė pareigūnai. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Tuo metu vairavo uošviui priklausantį automobilį. Mano, kad automobilis vertas 1 200 – 1 700 eurų (b. l. 133).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas ir nufotografuotas automobilis „Honda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei vidinis kiemas, ties namu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-35).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis M. P. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis M. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, laikomas neteistu (b. l. 113–115), nebaustas (b. l. 111–112), dirba (108–109), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 104, 106), nusikalstama veika nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių, žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. V. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 127). A. V. neteista (b. l. 128), administracine tvarka nebausta (b. l. 129), šiuo metu nedirba dėl patirtos traumos, charakterizuojama teigiamai (b. l. 131), akivaizdu, kad ji yra autoritetas kaltinamajam ir galės jam daryti teigiamą įtaką, nes juos sieja tvirti šeiminiai santykiai, stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam, jie nuolat bendrauja. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. V. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos A. V. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog M. P. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,10 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors M. P. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl M. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. lapkričio 8 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Byloje nustatyta, kad M. P. vairavo uošvio D. V. vardu registruotą automobilį „Honda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis vairavo trečiajam asmeniui – D. V. priklausantį automobilį. Nors D. V. buvo leidęs naudotis automobiliu kaltinamajam vykstant į darbą, tačiau D. V. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti. Esant šioms aplinkybėms, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis yra 1 450 Eur su PVM.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Prokuroras prašė skirti kaltinamajam 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis nors ir dirba, tačiau gauna sąlyginai nedideles pajamas, iš jo konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskirtina. Teismas laiko, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas kaltinamajam gali būti per didelė našta ir nepasieks jai keliamų tikslų, nes paveiks ne tik kaltinamąjį, bet ir jo šeimos narius. Be to, kaip jau minėta, baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri, tikėtina, kaltinamąjį sulaikys nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta 2023 m. lapkričio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Neringai Grubliauskienei teikiant antrinę teisinę pagalbą M. P. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 81,67 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo M. P. nepriteisiamos.

Kaltinamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 89–92), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, M. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, supakuotas į voką (b. l. 120), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. P., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. P. ir laiduotojai A. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. lapkričio 8 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš M. P. valstybės naudai konfiskuoti D. V. priklausančio automobilio „Honda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, M. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.