Kauno apylinkės teismo sprendimas

civ. byla Nr.2-2662-429/2014T. proceso Nr. 2-69-3-11015-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija 34.3;128.2;114.8.1;114.9.1;116.1;99.3;114.111;114.9.3.113.1;116.11 :4.1,10.3

2014 m.kovo 19d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovui E. T., jo atstovei adv. Eglei Grucytei , nedalyvaujant atsakovui M. T. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. T. ieškinį pareikštą atsakovui M. T. dėl buto pripažinimo O. T. asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuoka tarp O. T. ir K. T. nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ištuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), remiantis aukščiau nurodytu Kauno rajono liaudines teismo sprendimu.

1991 m. O. T. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės O. T. įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374. Vadovaujantis LR CK nuostatomis, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (LR CK 3.88). LR CK 3.86 str. yra nustatyta, jog šeimos turto teisinis rėžimas pasibaigia nutraukus santuoką (LR CK 3.86 str. 1 d.). Rašytiniai įrodymai, esantys byloje, patvirtina faktą, jog O. T. butą pirko 1991 m., t.y. po santuokos su K. T. nutraukimo. K. T. į šį nekilnojamąjį turtą jokių teisių neturi, tai yra nekilnojamas turtas buvo įgytas nutraukus santuoką tarp O. T. ir K. T., K. T. neprisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, butas buvo pirktas išimtinai iš O. T. piniginių lėšų, K. T. neprisidėjo prie buto išlaikymo ir neatliko jokių nekilnojamojo turto pagerinimų.

Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas išimtinai tik iš asmeninių O. T. piniginių lėšų, ji viena sudarė pirkimo pardavimo sutartį, aiškiai išreikšdama valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Atsakovas M. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta LR CPK 123str.1d. tvarka. Gautas jo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kadangi jis gyvenantis Airijoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas.

Kauno rajono teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Santuoka tarp O. T. ir K. T. nutraukta (duomenys neskelbtini) (b.l.15-16). Ištuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) (b.l.7). (duomenys neskelbtini) mirė K. T. (b.l.12). (duomenys neskelbtini) mirė O. T. (b.l.11). 1991 m. O. T. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės O. T. įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 (b.l.13). Kauno rajono 5 - ojo notarų biuro notarė Lijana Gačionienė 2014-02-24 rašte Nr. S/02/24-1 nurodė, kad po O. T. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties yra užvesta paveldėjimo byla, o M. T., gyv. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, mirus motinai O. T..

Kauno rajono 5 - ojo notarų biuro notarė Lijana Gačionienė 2013-04-04 raštu nurodė E. T. kreiptis dėl nekilnojamojo turto - buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teisinio rėžimo nustatymo (b.l.14).

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006;2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis LR CK 5.57 str. 1 d., teismas, palikimui priimti terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigalioju, todėl spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, reikia vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje V. R. v. R. R.; bylos Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. M. v. A. M.; bylos Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. D. v. A. D.; bylos Nr. 3K-3-44/2005, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B.; bylos Nr. 3K-3-574/2005, kt.). Taigi, nors nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas 1990–1993 m., t. y. galiojant SŠK, tačiau bylą dėl šio turto ir jo teisinio režimo teisinį statusą sprendžiama pagal galiojančio CK normas.

Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodytas turtas, jo motinos O. T. įgytas nutraukus santuoką su K. T. (duomenys neskelbtini), , tai yra po teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo , tačiau jis buvo įregistruotas viešajame registre (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui notarė pagrįstai taikė prezumpciją, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, yra paneigta, ieškovui bei jo atstovei advokatei įrodžius, kad tam tikras turtas- tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra asmeninė O. T. nuosavybė.

VĮ Registrų centro duomenimis butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas O. T. vardu. Vadovaujantis 2001-06-21 Nekilnojamo turto registro įstatymo Nr.IX-391, 4 straipsniu, visi nekilnojamo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisių atsiradimą patvirtina ne tik registracijos faktas, bet nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai.

O. T. butą pirko 1991 m., t.y. po santuokos su K. T. nutraukimo.

Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas išimtinai tik iš asmeninių O. T. piniginių lėšų, ji viena sudarė pirkimo pardavimo sutartį.

Buvo aiškiai išreikšta O. T. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Butas buvo įgytas išimtinai tik iš O. T. piniginių lėšų.

O. T. nuo buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) įgijimo dienos iki pat savo mirties gyveno, prižiūrėjo, išlaikė butą savo asmeninėmis lėšomis.

Ieškovas duotais paaiškinimais įrodė, kad jo motina O. T. po santuokos nutraukimo teismine tvarka, šio fakto neįregistravo, o įgijo aukščiau paminėtą butą asmeninės nuosavybės teise, bet ne bendrąja su K. T. nuosavybe. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas.

Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas.)

Ieškovas įrodė, kad jo motina O. T. įsigijusi turtą, - butą , po santuokos nutraukimo metu, asmeninės nuosavybės teise, todėl turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G.; bylos Nr. 3K-3-551/2006).

Gavus atsakovo M. T. atsisakymą nuo palikimo, mirus (duomenys neskelbtini) motinai O. T., ieškovas ir jo atstovė advokatė duotais paaiškinimais bei pateiktais byloje rašytiniais įrodymais įrodė, kad 1991 metais O. T., a.k. (duomenys neskelbtini) įsigytas nekilnojamasis turtas -butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso O. T. asmeninės nuosavybės teise.

Įvertinant ieškovo, jo atstovės advokatės duotus paaiškinimus, bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Ieškinį tenkinant pilnai, atsižvelgiant į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai spręstinas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimas (CPK 93 str.).

Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi jam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų žyminio mokesčio bei kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 str. 4 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei apmokamos iš valstybės biudžeto tuo atveju, jei šalis nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista. CPK 96 str. 5 d. leidžia nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei paskirstymo tarp šalių taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra tai, kad teismo sprendimas pasekmes sukelia tik ieškovui. Atsakovas ieškovui jokių neįvykdytų prievolių neturėjo, ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui siekdamas iki galo įgyvendinti savo paveldėjimo teisę į palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Notarė Lijana Gačionienė pateikė teismui duomenis apie tai, kad atsakovas atsisakė palikimo, atsiradusio po motinos O. T. mirties, kurį priimti valią išreiškė ieškovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nukryptina nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, ir šios išlaidos priteistinos iš ieškovo. Kadangi atsakovui teikiama valstybės garantuojama pagalba, valstybei apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų žyminio mokesčio bei kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, konstatuotina, kad 144,00 Lt žyminio mokesčio, 39,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 603,45 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovo nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad 1991 metais O. T., a.k. (duomenys neskelbtini) įsigytas nekilnojamasis turtas -butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso O. T. asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.