- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-2192-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16071-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- UAB „VSA Vilnius“
- Kategorijos
- 3.2.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „VSA Vilnius“ dėl įpareigojimo nutraukti paslaugų teikimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę UAB „VSA Vilnius“ nutraukti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų tiekimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „VSA Vilnius“ dėl įpareigojimo nutraukti paslaugų teikimą paliko nenagrinėtą bei priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 176,66 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas nustatė, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, apie teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovei pranešta tinkamai (teismo šaukimas įteiktas pasirašytinai). Teismui nežinomos ieškovės neatvykimo į teismą priežastys, iki teismo posėdžio pradžios ieškovė teismui nepateikė jokių prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo, perkėlimo arba dėl negalėjimo atstovui atvykti į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių. Be to, po bylos sustabdymo ieškovė teismui nepranešė apie tai, kad išnyko aplinkybės, svarbios bylos atnaujinimui. Šiuo atveju buvo paskirtas teismo posėdis, be savo ieškinio pateikimo ieškovė daugiau aktyviai procese nedalyvavo, įrodymų, prašymų neteikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsakovei neprašant bylos nagrinėti iš esmės arba priimti sprendimo už akių, darė išvadą, kad ieškovei neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Teismas, remdamasis CPK 93, 94, 98 str. ir rekomendacijų normomis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių ir jos ieškinį palikus nenagrinėtu, atsakovės naudai iš ieškovės priteisė 176,66 Eur išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.
1) Ieškovės atstovui buvo žinoma apie 2016 m. liepos 19 d. teismo posėdį, bet jis negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių - užsitęsė susitikimas Vyriausioje rinkimų komisijoje, kurioje atstovas turėjo dalyvauti kaip Nemenčinės rinkimų apygardos Nr. 55 komisijos pirmininkas. Susitikimas prasidėjo 13.30 val., todėl atstovas tikėjosi spėti į teismo posėdį, vykusį 14.30 val., tačiau susitikimas užtruko, o atstovas neturėjo galimybės paskambinti ir įspėti, kad vėluos.
2) Nagrinėjamoje byloje teismo procesas buvo jau toli pažengęs - byloje pasibaigusi pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija, byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje administracinėje byloje, ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, vykdė teismo nurodymus ir dalyvavo procese.
3) Byloje nėra duomenų, jog iki paskirto posėdžio ieškovė buvo pasyvi ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Taigi nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas Administracijos atžvilgiu neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos. Be to, byloje nagrinėjami santykiai yra glaudžiai susiję su viešuoju interesu.
4) Nagrinėjama byla nėra sudėtinga: atsiliepimo parengimas nebuvo itin sudėtingas, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių. Parengtas atsiliepimas nėra didelės apimties (vos 4 lapai), jame necituojama teismų praktika, neanalizuojami teisės aktai, todėl atsiliepimo parengimas nereikalavo ypatingai didelių laiko ir žinių sąnaudų. Byloje nėra bylinėjimosi išlaidų detalizavimo, todėl netenkinus atskirojo skundo ir nepanaikinus nutarties, priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti dar atitinkamai mažintinos, vadovaujantis Rekomendacijų 2 p. nurodytais kriterijais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „VSA Vilnius“ su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Ieškovės atstovui apie 2016 m. liepos 19 d. teismo posėdį pranešta tinkamai, ieškovė aplinkybių, kad iki teismo posėdžio pradžios neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų bei neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, neneigia. Pažymėtina, jog apie neatvykimą ar galimą vėlavimą į teismo posėdį ieškovės atstovas nei teismui, nei atsakovės atstovei nepranešė net telefoniniu skambučiu.
2) Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pateikusi prašymą atidėti teismo posėdį dėl užimtumo susitikime, teismui lieka teisė vertinti tokių aplinkybių, lėmusių negalėjimą dalyvauti posėdyje, svarbą.
3) Išlaidas atsakovė patyrė dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė pareiškė ieškinį, į kurį atsakovė turėjo atsikirsti, naudotis procesinėmis gynybos priemonėmis, tarp jų ir teisine pagalba. Teismas įvertino, jog atsakovės prašomos priteisti 176,66 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, todėl atsakovei pagrįstai priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovės atstovui neatvykus į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
CPK 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, teismas atideda bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ar jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems nepranešta. Be to, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ir tuo atveju, jei ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia prašymą ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmos instancijos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos pagal ieškovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „VSA Vilnius“ dėl įpareigojimo nutraukti paslaugų teikimą, nagrinėjimą ir teismo posėdį paskyrė 2016 m. liepos 19 d. 14.30 val. Ieškovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimas įteiktas pasirašytinai 2016 m. gegužės 25 d., tačiau ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios nepateikė jokių prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo, perkėlimo arba dėl negalėjimo atstovui atvykti į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, todėl, atsakovės atstovei prašant, teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, jog į teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas, kuriam apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo, perkėlimo arba dėl negalėjimo atstovui atvykti į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių nepateikė, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Visgi, nors ir būtų pagrindas pripažinti, kad formaliai buvo visos sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d.), tačiau, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir teismų praktiką, pripažintina, kad procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo teisingas. Pabrėžtina, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), todėl akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą. Teismo vertinimu, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra suformulavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog iki paskirto posėdžio apeliantė (ieškovė) buvo pasyvi ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas neneigia, kad jam buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį, tačiau nurodo, kad jis teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių - užsitęsė susitikimas Vyriausioje rinkimų komisijoje, kurioje jis turėjo dalyvauti kaip Nemenčinės rinkimų apygardos Nr. 55 komisijos pirmininkas, o galimybės paskambinti ir įspėti, kad vėluos atstovas neturėjo bei pateikia šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad, nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, be to, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos - nagrinėjamoje byloje ieškinio priėmimo klausimas išspręstas dar 2013 m., procesiniai dokumentai įteikti šalims, pateikti atsiliepimai į ieškinį, atnaujintas bylos nagrinėjimas, išnykus aplinkybėms dėl kurių ji buvo sustabdyta, byloje paskirti teismo posėdžiai. Tokiu būdu užsitęs nuo 2013 m. nagrinėjamos bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos. Taigi nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantės (ieškovės) atžvilgiu dėl jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 str. 4 d., CPK 2 str., 7 str., 159 str. 1 d.), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka, bylą perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pateikdama atskirąjį skundą, apeliantė (ieškovė) neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų.
Atsakovė UAB „VSA Vilnius“ prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau patenkinus atskirąjį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Be to, atsakovė nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.