- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-974-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05955-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- A. K., S. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-691-842/2022 pagal pareiškėjų A. K. ir S. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme priimtas (duomenys neskelbtini) pareiškėjų S. K. ir A. K. (toliau – pareiškėjai) pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Šalies argumentai
2. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10956-1094/2020 pareiškėjų santuoka nutraukta bendru sutikimu. 2021 m. vasario 17 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LEGNO LT“ pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi tenkintas, o civilinė byla sustabdyta, iki kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB ,,LEGNO LT“ pateikė prašymą dėl jos įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu. 2021 m. lapkričio 23 d. teisme gauta 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjų sudaryta patikslinta sutartis.
3. 2021 m. gruodžio 21 d. teisme gauti suinteresuoto asmens UAB „LEGNO LT“ prieštaravimai, kuriais jis prašė netvirtinti pareiškėjų sudarytos patikslintos sutarties, nurodydamas, kad ji pažeidžia suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus. Savo prieštaravimus suinteresuotas asmuo grindė toliau nurodytais motyvais. Pirma, patikslinta sutartimi nekilnojamas turtas yra dalinamas tokiu būdu, kad bendrovei būtų apsunkintas išieškojimas iš to nekilnojamojo turto. Antra, sprendžiant dėl turto padalijimo turi būti atliktas individualus dalinamo turto vertinimas, kadangi sutartyje nurodomos masinio vertinimo būdu nustatytos turto vertės nėra tikslios dėl turto individualių savybių neįvertinimo. Trečia, nėra jokio pagrindo A. K. 2010 m. vasario 24 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyto turto (žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai: gyvenamasis namas su jame esančiais baldais ir buitine technika, pastatas – katilinė, pastatas – pirtis, pastatas – stoginė, pastatas – stoginė, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (toliau – Turtas) laikyti bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe. Ketvirta, patikslintos sutarties 3.8.2. punkte yra nurodyta, kad pareiškėjos S. K. nuosavybėn priskiriami visi gyvenamajame name esantys baldai ir buitinė technika, kurių vertė yra 2 000 Eur. Suinteresuoto asmens vertinimu, nesant pateikto kilnojamojo turto sąrašo ir dokumentų apie baldų ir buitinės technikos vertę, nėra pagrindo pripažinti, kad aptariamų baldų ir buitinės technikos vertė iš tiesų yra 2 000 Eur. Penkta, patikslintos sutarties 3.7.6. ir 3.7.7. punktuose pareiškėjai dalinasi pensijų kaupimo fonduose esančias lėšas, tačiau nesant pateiktų dokumentų, patvirtinančių minėtų fondų egzistavimą ir duomenų apie juose esančias pinigines sumas, nėra pagrindo spręsti, kad aptariami fondai iš tiesų egzistuoja ir juose yra nurodytos pinigų sumos. Šešta, pagal byloje nurodytas aplinkybės nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo taikymo pareiškėjos S. K. naudai. Septinta, atsižvelgiant į pareiškėjo A. K. sunkią finansinę padėtį ir suinteresuoto asmens teisėtus interesus, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo A. K., o ne S. K. naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria patvirtintas pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas (2.1 – 2.6 papunkčiai), tuo tarpu pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalyje dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo palikti nenagrinėtą. Teismo nutartis iš esmės grindžiama šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
4.1. Pareiškėjų 2020 m. vasario 17 d. bendro turto balanso sudarymas ir 2020 m. balandžio 29 d. pareiškėjos S. K. pareiškimas apie visišką atsiskaitymą leidžia teigti, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl turto pagerinimo bendromis sutuoktinių lėšomis neegzistavo santuokos nutraukimo metu ir vertintinos kaip pareiškėjų sąmoningi veiksmai apsaugoti A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą;
4.2. Nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, S. K. paliekant butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjui neišmokant jokios kompensacijos, nėra teisingas;
4.3. Nėra pagrindo spręsti, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių baldų ir buitinės technikos vertė yra tik 2 000 Eur, kadangi pareiškėjai teismui nepateikė bendro kilnojamojo turto sąrašo ir įrodymų apie jo vertę, o iš teismui pateiktų nuotraukų ir visuotiniai žinomų aplinkybių apie prekių kainas teismui kyla abejonių ar kilnojamojo turto vertė tikrai yra tokia kaip nurodo pareiškėjai;
4.4. Patikslinta sutartimi yra iš esmės bloginama pareiškėjo A. K. turtinė padėtis ir tai nepagrįstai riboja kreditoriaus UAB „LEGNO LT“ galimybes išieškoti įsiskolinimą iš A. K.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-691-842/2022 ir priimti naują sprendimą – patvirtinti S. K. ir A. K. 2021 m. lapkričio 11 d. pasirašytą patikslintą sutartį pilna apimtimi arba panaikinti motyvą, kad „Pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl turto pagerinimo bendromis sutuoktinių lėšomis neegzistavo santuokos nutraukimo metu ir vertintinos kaip pareiškėjų sąmoningi veiksmai apsaugoti A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pagal bendrąją taisyklę nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas. Išimtis, kai santuoka nutraukiama, tačiau bendras turtas nepadalijamas, neturėtų būti išplečiama ir taikoma tokiu būdu, kad turtas apskritai nebūtų dalijamas arba jo padalijimas nusitęstų neapibrėžtam laikui;
5.2. Tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra galimas dalinis sprendimas t. y. toks spendimas, kuriuo yra patvirtinama tik dalis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų, o kita dalis yra paliekama nenagrinėta;
5.3. Po pareiškėjų santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo pareiškėjai įgijo naujų kreditorių - Luminor Bank AS veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, R. B. ir D. B., LEGNO LT, UAB. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių minėtiems kreditoriams siųsta nebuvo ir su jos turiniu jie susipažindinti nebuvo, kaip ir nebuvo išreiškę savo valios dėl joje pareiškėjų nurodyto turto pasidalinimo būdo;
5.4. Net jeigu ir apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad šis atskirasis skundas negali būti tenkinamas, iš nutarties motyvuojamosios dalies privalo būti pašalinti pirmos instancijos teismo motyvai, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl turto pagerinimo bendromis sutuoktinių lėšomis neegzistavo santuokos nutraukimo metu ir vertintinos kaip pareiškėjų sąmoningi veiksmai apsaugoti A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmos instancijos teismas darydamas aukščiau nurodytą išvadą peržengė ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ribas, nes akivaizdu, kad tarp kreditoriaus ir pareiškėjų dėl šios aplinkybės kyla ginčas dėl teisės, kurį gali išspręsti tik teismas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, be to pirmos instancijos teismas bylą nagrinėjo ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka;
5.5. A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis Turtas yra bendra jungtinė pareiškėjų nuosavybė, kadangi į jį po pareiškėjų santuokos sudarymo buvo investuotos S. K. asmeninės lėšos bei kuris pareiškėjų santuokos metu buvo pagerintas iš esmės bendromis jų lėšomis;
5.6. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad kreditoriaus interesus pažeidžia ir tai, kad S. K. po santuokos nutraukimo atitenka butas, o A. K. už tai nėra išmokama piniginė kompensacija taip pat nepagrįstas, kadangi S. K. jau kuris laikas viena iš savo asmeninių lėšų moka banko paskolą už šį butą. Taip pat po santuokos nutraukimo ji įsipareigojo ir toliau viena mokėti už šio buto kreditą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo UAB „LEGNO LT“ 2022 m. kovo 3 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą su pareiškėjo argumentais nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas nenagrinėtą pirminės sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl pareiškėjų turto padalijimo, nepažeidė proceso teisės normų ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi teismas galimybe palikti pareiškimą nenagrinėtą gali disponuoti tiek, kiek ši teisė neperžengia ribų, apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindų;
6.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pripažįstama, kad palikti nenagrinėtą tik patį prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalyje dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo yra galima;
6.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pirminės sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesiuntė Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, kadangi Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-10956-1094/2020 priimant (duomenys neskelbtini) sprendimą dar nebuvo pareiškėjų kreditoriai, tuo tarpu po bylos proceso atnaujinimo byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl naujos sutarties sąlygų atitikimo / neatitikimo, be kita ko, kreditorių interesams;
6.4. Dėl Turto laikymo bendrąją pareiškėjų nuosavybe pareiškėjo pozicija yra nenuosekli ir nepagrįsta jokiais įrodymais;
6.5. Pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjai susitardami dėl pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo tarp pareiškėjų nepažeidė bendrovės interesų, yra nepagrįsti. Nurodytas nekilnojamojo turto paskirstymo tarp pareiškėjų būdas, t. y. pareiškėjui priskirti ne po visą kurį nors nekilnojamojo turto objektą, o paskirti tik tam tikrą mažesnę dalį kiekvieno nekilnojamojo turto dalį, akivaizdu, buvo pasirinktas siekiant ateityje apsunkinti bendrovei galimybę išieškojimo procese nurodytą nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytinių;
6.6. Tam, kad būtų galima byloje teisingai padalinti pareiškėjų turtą, yra būtina atlikti individualų dalinamo turto vertinimą. Sutarties pagrindu dalinamo nekilnojamojo turto vertės sutartyje nurodytos tokios, kokios jos nurodytos Nekilnojamojo turto registre, tačiau šios vertės yra nustatytos masinio vertinimo būdu, neįvertinus individualių konkretaus turto savybių, todėl nėra tikslios.
7. 2022 m. kovo 24 d. teisme gauti A. K. atsikirtimai į 2022 m. kovo 3 d. suinteresuoto asmens UAB ,,LEGNO LT“ pateiktą atskirąjį skundą. Pareiškėjas savo poziciją papildomai grindžia šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Atskirajame skunde cituojamas kasacinio teismo precedentas yra 2014 m. liepos 24 d., tuo tarpu atsiliepime cituojami 2008 m. liepos 18 d. ir 2011 m. liepos 1 d., todėl reikia atsižvelgti į teismo precedento sukūrimo laiką, be to, atsiliepime minimi precedentai šioje byloje negali būti taikomi dar ir dėl to, kad jų ratio decidendi skiriasi nuo ginčo bylos;
7.2. Ginčijama nutartimi teismas išsprendė Pareiškėjų turto dalinimo klausimą, remiantis pirmine sutartimi, o ne patikslinta. Todėl Pareiškėjų kreditoriai, nepriklausomai nuo to, kada jie įstojo į santykį su Pareiškėjais, Pareiškėjų turto dalijimo klausimą sprendžiant duotuoju metu, turėjo būti supažindinti su tomis sąlygomis, dėl kurių teismas priėmė ginčijamą sprendimą, o ne tik tomis, kurias teismas atmetė bei jų netvirtino;
7.3. Jokio nenuoseklumo, apie kurį kalba bendrovė, savo atsiliepime, pareiškėjų nurodomose aplinkybėse niekada nebuvo. O visi neaiškumai, jeigu ir kiek tokių buvo, kilo, minėta, tik dėl to, kad Pareiškėjams nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti Turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimu, patikslintos sutarties tvirtinimo klausimą teismui sprendžiant rašytinio proceso būdu;
7.4. Pareiškėjų turo vertė, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pilnai galėjo būti nustatyta, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, kurie ją paneigtų;
7.5. Nukrypimas nuo lygių dalių principo yra skirtas siekiant apsaugoti sutuoktinio vaiko interesus, o ne vieno iš sutuoktinių kreditorių interesus kuo greičiau ir kuo lengviau atgauti skolą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties, kuria panaikinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalis, kuria buvo patvirtintas pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas (2.1 – 2.6 papunkčiai), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atsisakymo priimti apelianto pateiktus papildomus paaiškinimus į UAB „Legno“ pateiktą atsiliepimą
9. Apeliantas papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus į UAB „Legno“ pateiktą atsiliepimą, kuriuose pateikė savo vertinimą dėl atsiliepime nurodytų argumentų. UAB „Legno“ prašė nepriimti apelianto papildomai pateiktų rašytinių paaiškinimų.
10. CPK nustatytas draudimas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirąjį skundą pildantys argumentai, pateikti rašytinių paaiškinimų forma, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, negali būti priimami ir svarstomi, todėl atsisakytina juos priimti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-854-330-2021).
Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
11. CPK 442 straipsnyje nustatyta, kad bylos dėl šeimos teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal šio Kodekso IV dalies XIX skyrių. CPK 540 straipsnis nustato, kad bylas pagal šio skirsnio (Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu) nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.
12. Teismų praktikoje pažymima, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad byla pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nenustačius, kad bylos nagrinėjimas rašytine tvarka pakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Pažymėtina, kad pareiškėjai neteikė prašymo pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė argumentų ar objektyvių aplinkybių, kodėl ji turėtų būti nagrinėjama būtent tokia tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog apelianto nurodytos aplinkybės neįrodo, jog pirmosios instancijos teisme pasirinkta bylos nagrinėjimo forma, įvertinus tai, kad ginčas iš esmės kilo dėl turto teisinio rėžimo, būtų turėjusi įtakos šeimos santykių stabilumui ir/ar vaikų bei sutuoktinių interesams.
Dėl dalinio sprendimo priėmimo
15. Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-248/2015 ir joje cituojamą teismų praktiką). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija šį aiškinimą išplėtė ir dalinio sprendimo atžvilgiu, nurodydama, kad dalinio teismo sprendimo (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-248/2015 ir joje cituojamą teismų praktiką).
Žemesnės instancijos teismas
16. Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pirmosios instancijos teismas priėmė dalinį sprendimą, panaikinant pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalį, kuria patvirtintas pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas (2.1 – 2.6 papunkčiai), motyvuodamas tuo, kad iš esmės patikslinta pareiškėjų sutartimi yra bloginama pareiškėjo A. K. turtinė padėtis ir tai nepagrįstai riboja kreditoriaus UAB „LEGNO LT“ galimybes išieškoti įsiskolinimą iš A. K.
17. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pateikta sutartis, kiek tai susiję su turto teisiniu rėžimu, pažeidžia kreditorių teises, turėjo pakankamą pagrindą vertinti, jog nustatyta aplinkybė turi išimtinį pobūdį. Todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos yra nepagrįsti. Minėta, jog siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus, dalinio sprendimo priėmimas išimtiniais atvejais yra galimas (žr., 15 punktą). Be to, ypatingąja teisena sprendžiamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties (ne)tvirtinimo klausimą, teismas nesprendžia turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, tačiau vertina, ar sutartis atitinka įstatymo reikalavimus ir/ar nepažeidžia sutuoktinių, vaikų ar kitų asmenų interesų. Kai santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, yra išimtinai sutuoktinių teisė ir pareiga, ir tai nėra teismo diskrecijoje, t. y., teismas arba sutartį tvirtina, arba jos netvirtina, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų ir/ar nepažeidžia sutuoktinių, vaikų ar kreditorių interesus.
18. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014, nurodė, kad įstatyme nenumatyta, kad teismas galėtų patvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių dalį, o dėl likusių klausimų paliktų prašymą nenagrinėtą. Toks aiškinimas, apelianto įsitikinimu, lemtų, kad būtų galima apeiti imperatyvų įstatymo reikalavimą santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimo padariniais. Apelianto vertinimu, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra galimas dalinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
19. Teismų praktikoje pažymima, jog precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžiama, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 59 punktas).
20. Vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje bylose priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
21. Nagrinėjamu atveju apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje bylos Nr. 3K-3-375/2014, buvo vertinama susidariusi situacija, kai esant įsiteisėjusiam sprendimui, iš naujo išnagrinėjęs bylą sutuoktinių turtą teismas padalijo vadovaudamasis jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatomis ir, tik papildomai pripažino šalių prievolę kreditoriui solidariąją, t. y. išsprendė sutuoktinių ir kreditoriaus tarpusavio santykius. Tačiau nagrinėjamoje byloje sutuoktinių ir kreditoriaus pozicijos išsiskyrė ne dėl prievolės kreditoriui pobūdžio, o dėl turto padalijimo. Tuo tarpu ratio decidendi byloje, kurioje kreditorių teisių pažeidimas taip pat buvo grindžiamas netinkamomis turto padalijimo sąlygomis – paliekant visą nekilnojamąjį turtą vienam iš sutuoktinių, kasacinis teismas pateikė išaiškinimus, kad teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3.118 straipsnis), ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą dėl bendro turto padalijimo paliko nenagrinėtą, sutuoktiniams atsisakius sudaryti naują sutartį, kurioje būtų išspręsti kreditoriaus reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).
22. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kitų pareiškėjo argumentų
23. Pareiškėjas savo atskirajame skunde taip pat nurodė, kad po pareiškėjų santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo pareiškėjai įgijo naujų kreditorių – Luminor Bank AS veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, R. B. ir D. B., UAB ,,LEGNO LT“, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių minėtiems kreditoriams siųsta nebuvo ir su jos turiniu jie supažindinti nebuvo, kaip ir nebuvo išreiškę savo valios dėl joje pareiškėjų nurodyto turto pasidalinimo būdo. Atsižvelgiant į tai, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais taip pat nesutinka.
24. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nei Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, nei R. B., nei D. B., Vilniaus miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-10956-1094/2020, kuriuo nutraukta pareiškėjų santuoka, o taip pat kartu patvirtinta pirminė pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, padalinant santuokos metu pareiškėjų įgytą turtą bei prievolę suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, nebuvo pareiškėjų kreditoriai, todėl jie pagrįstai nebuvo įtraukti į procesą bei nepasisakė dėl pirminės sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų atitikimo / neatitikimo jų interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl suinteresuotų asmenų valios dėl nurodyto turto pasidalinimo būdo neišreiškimu, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju po nurodytų suinteresuotų asmenų įstojimo į bylą, minėti asmenys argumentų dėl nurodyto turto pasidalinimo būdo nepateikė.
25. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra bendra jungtinė pareiškėjų nuosavybė. Patikslintos sutarties 3.6 punkte, kuriame pareiškėjai susitarė turtą pripažinti bendra jungtinė jų nuosavybe, aiškiai nurodyta, kad toks susitarimas daromas įvertinus tai, kad į jį po šalių santuokos sudarymo buvo investuotos S. K. asmeninės lėšos bei kuris pareiškėjų santuokos metu buvo pagerintas iš esmės bendromis jų lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
26. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai savo poziciją pirminėje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių grindė ta aplinkybe, kad pareiškėja S. K. į ankščiau nurodytą turtą investavo savo asmenines lėšas, t. y. paskolos sutarties pagrindu gautus 30 000,00 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi nustatė, kad A. K. šias lėšas S. K. yra gražinęs, remiantis pareiškėjų 2021 m. kovo 17 d. pateikto atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo 20-21 punktais, kuriuose pareiškėjai pripažįsta, kad A. K. išmokėjo S. K. kompensaciją už asmeninio turto remontą, taip pat ir suinteresuoto asmens pateiktu pareiškėjos S. K. 2020 m. balandžio 29 d. pareiškimu apie 30 000 Eur lėšų gavimą iš pareiškėjo A. K., kuriame taip pat patvirtinama, kad pareiškėjas A. K. su pareiškėja yra pilnai atsiskaitęs, jokių pretenzijų pareiškėja buvusiam sutuoktiniui neturi ir neturės ateityje. Aplinkybė, kad A. K. 30 000,00 Eur yra atidavęs S. K. taip pat patvirtina ir pareiškėjų 2022 m. vasario 17 d. atskirasis skundas, kuriame kartu nurodoma dar ir papildoma aplinkybė, kad turtas nuo pat pareiškėjų santuokos sudarymo iki šalių santuokos nutraukimo nuolat buvo gerinamas bendromis ir asmeninėmis S. K. lėšomis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, jog pareiškėjo pozicija yra nenuosekli ir nepagrįsta objektyviais duomenimis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remiantis vien apelianto subjektyviu situacijos interpretavimu, neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo bei spręsti dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepagrįstumo.
27. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad kreditoriaus interesų nepažeidžia tai, kad S. K. po santuokos nutraukimo atitenka butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o A. K. už tai nėra išmokama piniginė kompensacija, kadangi S. K. jau kuris laikas viena iš savo asmeninių lėšų moka banko paskolą už šį butą. Taip pat po santuokos nutraukimo ji įsipareigojo ir toliau viena mokėti už šio buto kreditą. Be to, pirmos instancijos teismas visiškai nevertino to, kad A. K. po santuokos nutraukimo atitenka jo pensijų kaupimo fonduose esančios lėšos. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino ir to, kad pagal patikslintą sutartį A. K. po santuokos nutraukimo atitenka turto už 35 419,30 Eur, o S. K. už 39 472,64 Eur t. y. pinigine išraiška pareiškėjai santuokos metu įgyta turtą faktiškai pasidalino lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.
28. Nagrinėjamu atvejui sutartimi nėra susitariama, kad pareiškėja S. K. kompensuos pareiškėjui pinigų sumą, kurią jis padengė, mokėdamas paskolines įmokas bankui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks padalinimas negali būti laikomas teisingu. Be to, įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomų pensijų fondų egzistavimą ir juose esančias pinigų sumas, byloje nėra pateikta. Be to, pareiškėjo nurodoma turto vertė pateikta remiantis Nekilnojamojo turto registre nurodytomis nekilnojamojo turto vertėmis, kurios nustatytos ne individualaus, bet masinio vertinimo būdu. Todėl vien šių duomenų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl turto rinkos vertės bei spręsti, ar A. K. turtinė padėtis nėra nepagrįstai bloginama, ribojant kreditoriaus teises į išieškojimą.
Dėl prašymo pašalinti motyvus
29. Atskirajame skunde pareiškėjas suformulavo ir alternatyvų prašymą – pašalinti iš skundžiamos teismo nutarties motyvą, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl turto pagerinimo bendromis sutuoktinių lėšomis neegzistavo santuokos nutraukimo metu ir vertintinos kaip pareiškėjų sąmoningi veiksmai apsaugoti A. K. asmeninės nuosavybė teise priklausantį turtą. Nurodė, jog šios aplinkybės nenagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka, sprendžiant sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tvirtinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.
30. Minėta (žr., 21 punktą), jog nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, teismas nenustatinėja turto balanso, nėra įpareigotas tikrinti, ar sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso sutuoktiniams asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtina tik jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, vieno sutuoktinio ar trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2011-03-15 nutartis, priimta Nr. 3K-3-15/2011; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 384/2008).
31. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi konstatavus, kad pareiškėjų sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitartas turto padalijimo būdas prieštarauja kreditorių interesams, pareiškėjams nepateikus sutarties, nepažeidžiančios kreditoriaus interesų ir teismui nusprendus pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalyje dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo palikti nenagrinėtą, iš skundžiamos teismo nutarties šalintini motyvai – „pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl turto pagerinimo bendromis sutuoktinių lėšomis neegzistavo santuokos nutraukimo metu ir vertintinos kaip pareiškėjų sąmoningi veiksmai apsaugoti A. K. asmeninės nuosavybė teise priklausantį turtą“, kadangi šios aplinkybės galėtų būti įvertintos sprendžiant ginčą iš esmės ginčo teisenos tvarka. Tačiau šiuo atveju klausimas dėl santuokos nutraukimo išnagrinėtas ypatingosios teisenos tvarka, kuomet teismas nenustatinėja turto balanso, nėra įpareigotas tikrinti, ar sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso sutuoktiniams asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise (žr., 31 punktą).
32. Taigi, įvertinus skundžiamos teismo nutarties turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą nutartį panaikinti.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, tačiau pašalintini apelianto prašomi motyvai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus apelianto atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis, kuria patvirtintas pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas (2.1 – 2.6 papunkčiai) ir pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalyje dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo paliktas nenagrinėtu, palikti nepakeistą.
Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties motyvuojamosios dalies šiuos motyvus: ,,pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl turto pagerinimo bendromis sutuoktinių lėšomis neegzistavo santuokos nutraukimo metu ir vertintinos kaip pareiškėjų sąmoningi veiksmai apsaugoti A. K. asmeninės nuosavybė teise priklausantį turtą“.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.