Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. C. (R. C.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui R. C. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Transtaga“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. C. 23 104,08 Eur žalos atlyginimo, iš jų 21 794,83 Eur VSD įmokų, priskaičiuotų už kiekvieną 2013 m. vasario - 2015 m. vasario mėnesį, ir 1 309,25 Eur delspinigių, paskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų pervedimą nuo 2012-10-16 iki 2015-01-15. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-201/2016 R. C. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 30 MGL dydžio (1 129,80 Eur) bauda. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 MGL, t. y. 753,20 Eur baudą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-201/2016 konstatuota, kad R. C., būdamas UAB „Transtaga“, įmonės kodas 140982767, registruotos Minijos g. 146-3, Klaipėda, direktoriumi, turėdamas pareigą sumokėti mokesčius, laikotarpiu nuo 2012-11-12 iki 2015-03-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) valdybos Klaipėdos skyriui elektroniniu būdu pateikęs pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, pateikęs pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, deklaravo mokėtinas socialinio draudimo įmokas iš viso 26 285,58 Eur, tačiau tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10, turėdamas finansines galimybes sumokėti dalį, t. y. 2 639 Eur“ valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, jų nesumokėjo po to, kai Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2015-03-26 raštu Nr. (8.1) SI-15323 (toliau – raštas) priminė apie pareigą sumokėti deklaruotas įmokas per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos. Klaipėdos miesto baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad UAB „Transtaga“ laikotarpiu nuo 2012-12-31 iki 2014-12-31 turėjo galimybę iš dalies sumokėti pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį ir pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą deklaruotas VSD įmokas, t. y. 2012-12-31 turėjo galimybę sumokėti iš viso 917,81 Eur, kadangi 2012-12-31 balanso skiltyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ užregistravo dokumentinį pinigų likutį iš viso 917,81 Eur; 2013-12-31 turėjo galimybę sumokėti iš viso 564,76 Eur, kadangi 2013-12-31 balanso skiltyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ užregistravo dokumentinį pinigų likutį iš viso 564,76 Eur; 2014-12-31 turėjo galimybę sumokėti iš viso 6,66 Eur, kadangi 2014-12-31 balanso skiltyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ užregistravo dokumentinį pinigų likutį iš viso 6,66 Eur. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Transtaga“ 2012-12-31, 2013-12-31, 2014-12-31 buvo moki, kadangi UAB „Transtaga“ pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. 2016 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad R. C. kaltė visiškai įrodyta. Ieškovas nurodė, kad atsakovas R. C. savo neteisėtais veiksmais padarė 23 104,08 Eur žalą Fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareikštas reikalavimas sumokėti ieškovui už UAB „Transtaga“ socialinio draudimo skolą yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovo reikalavimą (VSD įmokų skolą) turi padengti UAB „Transtaga“, o atsakovas už ribotos atsakomybės įmonės prievoles nėra atsakingas. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-177/201/2016, kuria remiasi ieškovas, yra konstatuota, kad UAB „Transtaga“ turėjo galimybę iš dalies sumokėti 2015-03-26 ieškovo rašte nurodytas VSD įmokas. Atsakovas, kaip vadovas, negali būti atsakingas už tai, kad UAB „Transtaga“ finansinė padėtis buvo prasta, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų pilnai atsiskaityti su ieškovu. Baudžiamoje byloje jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių susidarė 23 104,08 Eur įsiskolinimas, nenurodyta, jų nenurodyta ir ieškinyje, todėl atsakovo veiksmai jokiu priežastiniu ryšiu nesusiję su 23 104,08 Eur skolos atsiradimu. UAB „Transtaga“, kuri ir yra skolinga ieškovui, yra iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus gina įmonės bankroto administratorius, kadangi jis gina ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, dėl to bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos įmonei, kartu ir jos kreditoriams, atlyginimo, dėl šių priežasčių ieškinys turėtų būti atmestas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio, vykusio 2017 m. gegužės 17 d., metu pažymėjo, jog įmonė vykdė mokėjimus per kasą, t. y. vykdė pirmos eilės mokėjimus, darbuotojams išmokėdavo atlyginimus, todėl mokėjimų eiliškumo tvarka nepažeista. VSD įmokos nebuvo mokamos, nes tam nebuvo pinigų kasoje.Trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Transtaga“ administratorė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad negali pateikti teismui jokių bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų, kadangi dar nėra perduoti visi įmonės dokumentai, todėl teismo prašė ieškinio pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, kodas 193180814, iš atsakovo R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 21 794,83 Eur žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo R. C. valstybei 490 eurų žyminį mokestį.Teismas konstatavo, kad 2016 m. sausio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme buvo nustatyta visa mokėtinų VSD įmokų suma - 26 285,58 Eur, tyčiniais atsakovo veiksmais pažeistos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, nes dalį įmokų, kurias atsakovas, gavęs priminimą, turėjo galimybę per 10 dienų sumokėti, nesumokėjo. Pažymėjo, kad nurodyta 2 639 Eur suma atsakovo nebuvo ir nėra sumokėta, tačiau tai netrukdė teismui priimti baudžiamąjį įsakymą, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje dėl nesumokėtų po pareikalavimo 2 639 Eur VSD įmokų nebuvo reiškiamas. Vadovaudamasis įsiteisėjusiu 2016 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr.1-177-201/2016, kaip nustatytu prejudiciniu faktu, padarė išvadą, kad R. C., turėdamas finansines galimybes, nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. vasario mėn. tyčia nemokėdamas deklaruotų mokėtinų socialinio draudimo įmokų pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ( neteisėtas veikimas), nesumokėjo ieškovei deklaruotų VSD įmokų, tokiu būdu padarė ieškovei 21 794,83 Eur žalą.Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartyje dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo buvo nurodyta, jog nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota 1 309,25 Eur delspinigių suma, tačiau ieškovas šio nurodyto ieškinio trūkumo neištaisė, nepagrindė šios reikalaujamos sumos dydžio, todėl reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė. Atkreipė dėmesį, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo teikiamas už laikotarpį nuo 2013 metų vasario mėn. iki 2015 m. vasario mėn., kai tuo tarpu delspinigiai paskaičiuoti nuo 2012-10-16.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas R. C. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė įmonės vadovo atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, išėjo už ieškinio ribų, neteisingai išsprendė bylą nepagrįstai priteisdamas ieškovui iš atsakovo tariamą 21 794,83 Eur dydžio žalą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Įmonės vadovo (atsakovo) civilinė atsakomybė negali būti grindžiama vien aplinkybe, jog trečiasis asmuo šiai dienai nėra padengęs skolos savo kreditoriui – ieškovui.

8.2. Atsakovo neteisėti veiksmai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu Baudžiamuoju įsakymu ir kurių nereikia įrodinėti, buvo atlikti laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10. Bet kokius kitus neteisėtus atsakovo veiksmus, kurie neapima laikotarpio nuo 2015-03-31 iki 2015- 04-10, ir dėl kuriu atsakovas Baudžiamuoju įsakymu nebuvo nuteistas, ieškovas privalėjo įrodyti, tačiau to nepadarė.

8.3. Teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog ieškovas pateikė papildomus įrodymus apie UAB „Transtaga“ finansines galimybes sumokėti iki kito mėnesio 15 dienos priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas ir nurodė, jog šių duomenų atsakovas tariamai neginčijo, tačiau nenurodė, kokie tai įrodymai, jų netyrė ir nevertino, taip pat nenustatinėjo, kokią konkrečiai sumą šiuo laikotarpiu atsakovas tariamai turėjo galimybę sumokėti, neatsižvelgė į tai, jog trečiasis asmuo turėjo ir kitų įsipareigojimų.

8.4. Visos UAB „Transtaga“ gautos lėšos buvo naudojamos išskirtinai su darbo teisiniais santykiais susijusioms išmokoms mokėti, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2015 m. kovo mėnesio atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi trečiojo asmens gautas lėšas skirstė vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata - LR CK 6.930¹ str.

8.7. 2 639 Eur žala ieškovui neabejotinai yra atlyginta, todėl visiškai neteisėta ir nepagrįsta teismo išvada, jog Baudžiamuoju įsakymu nustatyta ieškovo patirta 2 639 Eur žala atsakovo nebuvo ir nėra sumokėta. Pažymėtina, kad neatlyginus žalos, baudžiamoji byla vadovaujantis imperatyviomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis objektyviai negalėtų būti baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8.8. UAB „Transtaga“ nesumokėta VSD įmokų bei priskaičiuotų delspinigių suma negali būti kompensuojama atsakovo sąskaita, nes nėra priežastinio ryšio tarp šių nuostolių ir atsakovo veiksmų, t. y. atsakovo veiksmai pernelyg nutolę nuo ieškovui atsiradusiu turtinių padarinių.

8.9. Nagrinėjamu atveju atsakovo atžvilgiu nėra galimas tiesioginis ieškinys, kadangi neįrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovas neatliko jokių konkrečiai į ieškovą nukreiptų nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ieškovas patyrė 23 108,08 Eur dydžio žalą. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio.

8.10. Išnagrinėjęs bylą ir išėjęs priimti sprendimo teismas nustatė, kad ieškovas nenurodė ir atitinkamai neįrodė, jog atsakovas turėjo galimybę kas mėnesį priskaičiuotas įmokas į Sodros sąskaitą pervesti iki kito mėnesio 15 dienos, ši aplinkybė baudžiamojoje byloje nebuvo tiriama. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovo kaltė nustatyta išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Teismas konstatavo, jog ieškinyje visiškai nėra nurodyta, kaip buvo apskaičiuota reikalaujama priteisti 21 794,83 Eur VSD įmokų ir 1 309,25 Eur delspinigių suma, ar atsakovas turėjo galimybę pilnai ar iš dalies mokėti nurodytas sumas konkrečiais mėnesiais, kokias sumas kokį mėnesį turėjo galimybę mokėti ir pan. Teismui nebuvo aiškus ir laikotarpis, už kurį buvo apskaičiuotos mokėtinos, tačiau nesumokėtos įmokos, tačiau, esant akivaizdiems pagrindams ieškinį atmesti, teismas to nepadarė, o 2017 m. kovo 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ieškovas ieškinio netikslino — nekeitė nei jo pagrindo, nei dalyko. Teismas išėjo už ieškinio ribų - analizavo ir vertino atsakovo veiksmus ne ieškinyje nurodytus kaip neteisėtus laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10, bet laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. vasario mėn. - tai yra trečiojo asmens BUAB „Transtaga“ įsiskolinimo ieškovui laikotarpiu.

8.11. Prideda naujus įrodymus - Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija kopiją, 2016 m. sausio 8 d. įmokos mokėjimo kvito kopiją, sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2016 m. sausio 7 d. kopiją, 2015 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymo kopiją.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. Nėra pagrindo išvadai, jog žala ieškovui yra atlyginta, kadangi į VSDF biudžetą, pritaikius priverstinio poveikio priemones, išieškota tik 4 601,82 Eur suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija kopiją, 2016 m. sausio 8 d. įmokos mokėjimo kvito kopiją, sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2016 m. sausio 7 d. kopiją, 2015 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymo kopiją.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Atsižvelgiant į tai, kad jog šiais įrodymais atsakovas grindžia aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde ir įvertinus, jog ieškovas su šiais naujais įrodymais susipažino gavęs apeliacinį skundą, darytina išvada, kad proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu atsakovas ginčija ieškovo teisę reikšti tiesioginį ieškinį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinio teismo praktiką bei įvertinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2015).Nurodytas teisės aiškinimas patvirtina, jog norėdamas prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, ieškovas privalėjo įrodyti, jog įmonės vadovas atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus išimtinai prieš jį. Ieškinio faktinis pagrindas patvirtina, kad ieškovo nurodoma patirta žala nėra išvestinė, ji siejama tik su žalos ieškovui padarymo faktu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas turėjo pagrindą teikti teismui tiesioginį ieškinį dėl žalos iš atsakovo priteisimo.Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Todėl nagrinėjamoje byloje vadovo veiksmų neteisėtumas kildintinas ne iš pareigų, nurodytų CK 2.87 straipsnyje, bet iš bendrosios pareigos elgtis taip, kad nedarytum žalos kitam asmeniui, pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir sprendė, kad ieškovas įrodė esant visas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusiu 2016 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr.1-177-201/2016 nustatytu prejudiciniu faktu, konstatavo, kad apelianto, kaip įmonės vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. vasario mėn. tyčia nemokant deklaruotų mokėtinų socialinio draudimo įmokų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog atsakovo neteisėti veiksmai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu Baudžiamuoju įsakymu ir kurių nereikia įrodinėti, buvo atlikti tik laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10, ir pažymi, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovas trečiojo asmens gautas lėšas skirstė vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata, t. y. vadovaudamasis LR CK 6.930¹ str. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-201/2016 nustatyta, jog atsakovas, būdamas UAB „Transtaga“ vadovu, laikotarpiu nuo 2012-11-12 iki 2015-03-31 deklaravo 26 285,58 Eur dydžio mokėtinas socialinio draudimo įmokas, tačiau atkreipia dėmesį, kad minėtoje baudžiamojoje byloje tyčiniai atsakovo veiksmai (pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas nesumokėta dalis įmokų, t. y. 2 639 Eur), nustatyti tik už laikotarpį nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartyje, kuria teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovo kaltė nustatyta išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad „ieškinyje visiškai nėra nurodyta, kaip buvo apskaičiuota reikalaujama priteisti 21 794,83 Eur VSD įmokų ir 1 309,25 Eur delspinigių suma, ar atsakovas turėjo galimybę pilnai ar iš dalies mokėti nurodytas sumas konkrečiais mėnesiais, kokias sumas kokį mėnesį turėjo galimybę mokėti ir pan. Be to, nėra aiškus ir laikotarpis, už kurį buvo apskaičiuotos mokėtinos, tačiau nesumokėtos įmokos <...>“.Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas 2017 m. balandžio 24 d. teismui pateikė papildomą informaciją, kuria įrodinėjo atsakovo galimybes pilnai ar iš dalies mokėti VSD įmokas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, šių papildomai pateiktų paaiškinimų pagrindu teismas sprendė, jog ieškinys dalyje dėl 21 794,83 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti papildomi paaiškinimai nėra pakankami konstatuoti žalos dydį bei atsakovo neteisėtus veiksmus.Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teigia, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog atsakovas trečiojo asmens gautas lėšas skirstė vadovaudamasis imperatyvia įstatymo nuostata, t. y. LR CK 6.930¹ str. Pažymi, jog ginčo laikotarpiu įmonė neturėjo pakankamai lėšų padengti visus kreditinius įsipareigojimus, todėl visi mokėjimai buvo vykdomi eiliškumo tvarka, kuri nebuvo pažeista. Atsakovas akcentuoja, jog mokėjimai buvo vykdomi ir bankiniais pavedimais, tačiau pateikti šių įrodymų negali, nes 2015 m. birželio 18 d. vienintelio akcininko sprendimu atleistas iš direktoriaus pareigų, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Transtaga“ iškelta bankroto byla, todėl visi įmonės dokumentai yra administratoriaus žinioje.Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kaip tiksliai buvo paskirstytos ginčo laikotarpiu gautos lėšos, t. y. su kokiais subjektais įmonė atsiskaitė, ar atliekant mokėjimus įmonė neturėjo pradelstų mokėjimų kitiems aukštesnės eilės kreditoriams, jeigu turėjo, kada suėjo atsiskaitymo terminai su jais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių pozicija šiais klausimais yra visiškai skirtinga, – ieškovas laikosi pozicijos, kad ginčo laikotarpiu įmonė buvo moki, kitų kreditorių neturėjo, o atsakovas laikosi priešingos pozicijos. Tuo tarpu teismas šių prieštaravimų iš esmės nenagrinėjo ir nepašalino. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismo baudžiamajame įsakyme yra konstatuota ir tai, jog R. C. turėjo galimybę sumokėti ir 2012-12-31 917,81 Eur, ir 2013-12-31 564,76 Eur, ir 2014-12-31 6,66 Eur; visus tuos metus bendrovė buvo moki, – tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo paneigti atsakovo argumentų, jog ginčo laikotarpiu įmonė turėjo aukštesnės eilės kreditorių ir atsiskaitymai buvo vykdomi vadovaujantis LR CK 6.930¹ str. Todėl, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, šalims turi būti suteikta galimybė pateikti jų poziciją pagrindžiančius įrodymus, turi būti pašalinti byloje esantys faktinių aplinkybių prieštaravimai.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į kitus prieštaravimus, esančius byloje. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartyje konstatavo: „baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad atsakovas nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10 turėjo finansines galimybes sumokėti dalį, t. y. 2 639 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Šią nurodytą sumą atsakovas sumokėjo, tačiau teismas negali sutikti su atsakovo atstovo teigimu, kad tik tokia žala ieškovei ir yra padaryta.“ Tačiau skundžiamame sprendime teismas nurodo: „Pažymėtina, kad nurodyta 2639 Eur suma atsakovo nebuvo ir nėra sumokėta, tačiau tai netrukdė teismui priimti baudžiamąjį įsakymą, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje dėl nesumokėtų po pareikalavimo 2639 Eur VSD įmokų nebuvo reiškiamas“. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 4188 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad 2 639 Eur žalos atlyginimo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu - baudžiamuoju įsakymu. Šias aplinkybes patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti nauji įrodymai, patvirtinantys, jog 2 639 Eur žala yra atlyginta.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas ir nurodytas šioje byloje nustatinėtinas aplinkybes, susijusias su skolinių įsipareigojimų mokėjimu ginčo metu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, neatskleidė bylos esmės – nenagrinėjo, t. y. neištyrė bei neįvertino esminės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui turinčių aplinkybių, susijusių su įmonės skolinių įsipareigojimų mastu, jų tenkinimo tvarka ginčo laikotarpiu ir kt.Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą svarstytinas klausimas dėl buhalterinių dokumentų išreikalavimo iš UAB „Transtaga“ bankroto administratorės.Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovas ieškinio netikslino, tačiau teismas analizavo ir vertino atsakovo veiksmus ne ieškinyje nurodytus kaip neteisėtus laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10, bet laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. vasario mėn. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir pažymi, kad ieškovas, atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais įrodinėjo atsakovo galimybes sumokėti VSD įmokas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2015 m. kovo mėn., todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo atsakovo veiksmus laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. vasario mėn.

Dėl bylos procesinės baigties

Taigi nenustačius ir iš esmės neištyrus šių aplinkybių bei nesuteikus teisės šalims pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius minėtas aplinkybes, nesuteikus šalims galimybės pateikti savo atsikirtimus į juos, iš esmės nėra galimybės teisingai išspręsti ieškovo reikalavimo dėl žalos, kuri, kaip įrodinėja ieškovas, buvo padaryta laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. vasario mėn., pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, etc. (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus pirmiau nurodytais naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kadangi sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.