- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- e2-2407-930/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30470-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė (pirm.)
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- E. J.-V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Savivaldybės įmonė "SUSISIEKIMO PASLAUGOS"
- Advokatai
- Jūratė Tamulevičiūtė
dalyvaujant ieškovui E. V. (nuotoliniu būdu), jo atstovei advokatei Jūratei Tamulevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei E. J.-V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys antstoliai Daiva Kelmelienė, Birutė Čereškienė, Andrius Bespalovas, Irena Bakšienė, Valentina Žydelienė, Dainius Šidlauskas, Neringa Budriūnienė, Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, J. A., I. A., D. B.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma, nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti prievolių pobūdį, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti turimą pavardę, o atsakovei - jos pasirinkimu, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Po santuokos sudarymo šalys pusantrų metų palaikė santuokinius ryšius, pastaruosius daugiau nei keturis mėnesius atsakovė tapo ieškovui nebepasiekiama, ji neatsiliepia į telefono skambučius, mobilus telefonas būna išjungtas, atsakovė neatsako į jai rašomus laiškus. Santuoka iširo išimtinai dėl to, kad atsakovė nustojo bendrauti su ieškovu. Santuokos metu šalys bendrų vaikų nesusilaukė, ieškovas turi du nepilnamečius vaikus iš ankstesnių santykių. Santuokos metu šalys bendro turto neįgijo. Ieškovas turi asmeninius kreditorinius įsipareigojimus, kuriuos po santuokos nutraukimo prašo palikti asmeninėmis jo prievolėmis. Duomenų apie atsakovės turimus kreditorius nėra, abu kartu šalys jokių kreditorių neturi. Priteisti išlaikymą iš atsakovės ieškovas neprašo.
3. 2021-04-20 ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame papildomai nurodė, kad atsakovė tapo nebepasiekiama ieškovui nuo 2021 m. gegužės mėnesio. Karantino metu buvo apriboti ilgalaikiai pasimatymai, tačiau trumpalaikiai pasimatymai buvo leidžiami. Tačiau atsakovė į susitikimus su ieškovu nėjo dar iki jos nurodytų kardomųjų priemonių pritaikymo. Tai, kad trumpalaikiai pasimatymai buvo leidžiami, įrodo Vilniaus pataisos namų 2020-07-30 ir 2021-05-13 raštai
4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad atsakovė valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams neskolinga, o ieškovo skola sudaro 550,43 Eur. Trečiasis asmuo VMI neprieštarauja, kad ieškovo skolos valstybės biudžetui būtų pripažintos jo asmeninėmis skolomis.
6. Tretieji asmenys antstoliai Daiva Kelmelienė, Birutė Čereškienė, Andrius Bespalovas, Irena Bakšienė, Valentina Žydelienė, Dainius Šidlauskas, Neringa Budriūnienė, Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, J. A., I. A., D. B. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1, 3 dalys, 175¹ straipsnio 9 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, nutraukti santuoką. Papildomai paaiškino, kad šalių bendravimas nutrūko, ieškovė nebeatvyksta jo aplankyti į įkalinimo įstaigą, todėl santuoką reikia nutraukti. Santuokos pradžioje atsakovė jį du kartus aplankė, tačiau ilgalaikių pasimatymų nebuvo, nes ieškovas buvo įkalinimo įstaigos drausmės grupėje ir ilgalaikių pasimatymų turėti negalėjo. Vėliau tokių galimybių nebuvo dėl karantino. Jokių kliūčių lankyti ieškovą atsakovei nebuvo, ji tiesiog jo nelankė, neatvyko net tuomet, kai ieškovas pranešė, kad yra tokios galimybės, priežasčių nepaaiškino. Šalių santykiai sudėtingi, jie vienas kitam netinka. Savo kaltės dėl santuokos iširimo ieškovas nemato, atsakovė žinojo apie jį viską. Galimybių išsaugoti santuoką nėra. Visos prievolės yra ieškovo asmeninės.
8. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai – parengiamojo teismo posėdžio metu.
9. Tretieji asmenys antstolė teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė teismui pranešimus apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.
10. Tretieji asmenys antstoliai Birutė Čereškienė, Daiva Kelmelienė, Andrius Bespalovas, Irena Bakšienė, Valentina Žydelienė, Dainius Šidlauskas, Neringa Budriūnienė, Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, D. B., J. A., I. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Šaukimai į teismo posėdį jiems įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str., 175¹ str. 9, 10 d.), suinteresuotas asmuo I. A. apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas parengiamojo teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl patikslinto ieškinio atsiėmimo
11. 2022-04-20 ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, tačiau 2022-05-05 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas patikslintą ieškinį atsiima.
12. CPK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui.
13. Iki pareiškimo dėl patikslinto ieškinio atsiėmimo pateikimo teismui ieškinys nebuvo priimtas, todėl, ieškovui atsiėmus patikslintą ieškinį, teismas jį pripažįsta nepaduotu ir grąžina ieškovui.
Dėl santuokos nutraukimo
14. Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovas nurodo, kad nepilnamečių vaikų su atsakove neturi. Į bylą pateiktose VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymose duomenų apie nepilnamečius šalių vaikus nėra.
15. Ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas nutraukti šalių santuoką, nurodė, kad atsakovė jo nelanko įkalinimo įstaigoje, o šalims nesimatant, jos tęsti nėra prasmės. Atsakovė parengiamojo teismo posėdžio metu teigė, kad negalėjo lankyti ieškovo įkalinimo įstaigoje dėl objektyvių priežasčių, santuokos nutraukti nenori.
16. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis numato, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas, be kitų, santuokos savanoriškumo principu. Šis principas reiškia, kad santuoka sudaroma laisva sutuoktinių valia ir nei vienas iš jų neturi būti santuokoje prieš savo valią. Ieškovui išreiškus valią nutraukti santuoką, atsakovės nenoras negali būti priežastimi atmesti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio (Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės) nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Turi būti nustatyta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2004). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
18. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.
19. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
20. Ieškovo teigimu, šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nustojo bendrauti su ieškovu, jį lankyti. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu nebendravo dėl objektyvių priežasčių – jai buvo skirta kardomoji priemonė, dėl kurios ji negalėjo kontaktuoti su ieškovu. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė 2022-03-03 jos rašytą, prokurorei V. S. adresuotą prašymą, kuriuo prašo leisti pasimatyti su sutuoktiniu, nurodo, kad paskutinį kartą buvo su juo susitikusi daugiau nei prieš metus, kadangi nuo 2020 m. buvo įvestas karantinas, o dabar yra kitos priežastys, todėl beveik vienerius metus jai draudžiama bendrauti su savo vyru, ji negali juo pasidomėti, su juo pakalbėti, pasimatyti, nors, kadangi parodymai surinkti, jie turi teisę į pasimatymą. Atsakovė taip pat prašė prijungti prie bylos įrodymą apie taikytą kardomąją priemonę, tačiau teismas prašymą atmetė, kadangi buvo pateikta tik dalis dokumento (be pirmojo lapo), iš pateiktos dalies nebuvo aišku koks tai dokumentas, kada jis sudarytas. Atsakovei siūlyta pateikti pilnos apimties dokumentą, tačiau ji į teismo posėdį neatvyko ir įrodymo nepateikė.
21. Ieškovas atsakovės nurodytas aplinkybes neigė, paaiškino, kad jokios kardomosios priemonės nebuvo taikytos, atsakovė nustojo jį lankyti dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, sudarančią galimybę teismui naudotis teismų informacinės sistemos duomenimis, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos 1-750-1113/2022 medžiagos nustatė, kad 2021-04-27 nutarimu skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti atsakovė, be kita ko, įpareigota nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškovu. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad ši kardomoji priemonė buvo panaikinta, kas patvirtina atsakovės parengiamojo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad su ieškovu ji nebendravo ir jo įkalinimo įstaigoje nelankė dėl objektyvių priežasčių – jai taikyto atitinkamo draudimo.
23. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė jo nelankė ir anksčiau, po santuokos sudarymo aplankė tik du kartus, tokių duomenų į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad pradiniame ieškinyje ieškovas nurodė, jog santuokinius ryšius sutuoktiniai palaikė pusantrų metų (vadinasi maždaug iki 2021 m. vasario mėn.) ir tik patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė jau ir anksčiau jo nelankė, nors trumpalaikiai pasimatymai buvo leidžiami ir karantino metu. Tokia ieškovo pozicija vertintina kaip nenuosekli. 2022-05-05 teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį atsiėmė, dar iki jo išsiuntimo atsakovei, todėl buvo apribota jos galimybė pasisakyti dėl tokių aplinkybių ir, galimai, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus.
24. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ilgalaikių pasimatymų po santuokos sudarymo šalys negalėjo turėti, nes ieškovas tuo metu buvo drausmės grupėje. Kadangi pagal tuo metu galiojusio Bausmių kodekso 73 straipsnio 2 dalies redakciją, drausmės grupei priskirti nuteistieji turėjo teisę per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, ieškovas iki karantino paskelbimo šalyje daugiau nei dviejų pasimatymų turėti ir negalėjo. Vilniaus pataisos namų raštas patvirtina, kad pasimatymas su artimaisiais ieškovui priklausė tik nuo 2020-06-13. Kita vertus, šis raštas savaime nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, kad atsakovė ieškovo nuo to laiko nelankė. Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad santuoka iširo iki 2021-04-27, kuomet pritaikytos kardomosios priemonės ir atsakovė dėl objektyvių priežasčių nebegalėjo lankyti ieškovo. Juolab, kad ir pats ieškovas pradiniame ieškinyje teigė, kad santuokinius ryšius su atsakove palaikė pusantrų metų nuo santuokos sudarymo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji iširo anksčiau ir iširo dėl atsakovės kaltės. Kelių mėnesių laikotarpis nuo paties ieškovo nurodyto santuokos iširimo momento iki 2021-04-27 negali būti laikomas pakankamu, kad galima būtų daryti išvadą, jog atsakovė paliko ieškovą ir juo nesirūpino.
25. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nagrinėjamoje situacijoje, kuomet ieškovas yra įkalinimo įstaigoje, esant nustatytoms aplinkybėms dėl atsakovės apribotų galimybių vykdyti savo, kaip sutuoktinės, pareigas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji ieškovą paliko ir ilgiau nei metus, nesant objektyvių kliūčių, savo valia nevykdė santuokinių pareigų.
26. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis su atsakove nesipyksta, tačiau jų santykiai sudėtingi, jie abu yra karšto būdo ir nelabai sutampa. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad dėl santuokos iširimo nėra išimtinės ieškovės kaltės ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad abi šalys nesugebėjo išsaugoti santuokos, ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
27. Kadangi teismas sprendžia, jog bylos medžiaga nepatvirtina nei vienos iš šalių vienpusės kaltės dėl santuokos iširimo, remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
28. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam turimą pavardę, o atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę. Atsakovė parengiamojo teismo posėdžio metu išreiškė pageidavimą po santuokos nutraukimo pasilikti santuokoje įgytą pavardę.
29. Santuokai esant nutraukiamai dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui nepareiškus prieštaravimų, šalims paliekamos turimos pavardės – V. ir J.-V..
Dėl turto ir prievolių.
14. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir VĮ Regitra duomenimis, šalys, gyvendamos santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių, neįgijo, todėl turto padalinimo klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas. Tačiau remiantis byloje surinktais duomenimis, ieškovas turi prievolių tretiesiems asmenims, todėl nutraukiant santuoką turi būti nustatytas jų pobūdis (CK 3.118 str.).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
30. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jo asmeninėmis prievolėmis įsipareigojimus suinteresuotiems asmenims J. A. (antstolės Neringos Budriūnienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikai (antstolės Neringos Budriūnienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinei mokesčių inspekcijai (antstolės Neringos Budriūnienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinei mokesčių inspekcijai (antstolės Neringos Budriūnienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinei mokesčių inspekcijai (antstolės Daivos Kelmelienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinei mokesčių inspekcijai (antstolio Andriaus Bespalovo vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), I. A. (antstolio Andriaus Bespalovo vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (antstolės Irenos Bakšienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. (antstolės Birutės Čereškienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), SĮ Susisiekimo paslaugos (antstolės Valentinos Žydelienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinei mokesčių inspekcijai (antstolio Dainiaus Šidlausko vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
31. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, visos ieškovo nurodytos prievolės atsirado iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl yra asmeninės ieškovo prievolės. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys šioje dalyje tenkinamas.
32. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų taip pat matyti, kad antstolės Neringos Budriūnienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prievolės Lietuvos Respublikai yra užbaigta visiškai įvykdžius. 2022-03-03 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl prievolės Lietuvos Respublikai (antstolės Neringos Budriūnienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pobūdžio nustatymo. Nors, remiantis į bylą pateiktu sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, advokatei nėra suteikta teisė visiškai ar iš dalies atsisakyti pareikštų reikalavimų, šį prašymą atstovė palaikė ir 2022-05-05 teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir pats ieškovas.
33. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes, priima ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
34. Ieškovui atsisakius ieškinio dėl prievolės Lietuvos Respublikai (antstolės Neringos Budriūnienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pobūdžio nustatymo, pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo priimamas, byla šioje dalyje nutraukiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
35. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau į bylą pateiktas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš kurio matyti, kad ieškovui skirta antrinė teisinė pagalba, į bylą pateikti duomenys tik apie 732,03 Eur valstybės patirtas išlaidas antrinei teisinei pagalbai teikti.
36. CPK 96 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės tenkintas iš dalies, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl vienos prievolės pobūdžio nustatymo, likusioje dalyje reikalavimai dėl prievolių pobūdžio tenkinti. Teismas daro išvadą, kad tenkinta apie 75 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 549,02 Eur (732,03 x 0,75) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
37. Byloje susidarė 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo atleistas, iš atsakovės, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 75 procentai šių išlaidų – 13,44 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti 2020 m. balandžio 20 d. gautą ieškovo E. V. patikslintą ieškinį atsakovei E. J.-V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys antstoliai Daiva Kelmelienė, Birutė Čereškienė, Andrius Bespalovas, Irena Bakšienė, Valentina Žydelienė, Dainius Šidlauskas, Neringa Budriūnienė, Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, J. A., I. A., D. B., nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui.
Ieškinį tenkinti.
Santuoką tarp ieškovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. J.-V., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes – V. ir J.-V..
Prievoles suinteresuotiems asmenims J. A. (antstolės Neringos Budriūnienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinei mokesčių inspekcijai (antstolės Neringos Budriūnienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinei mokesčių inspekcijai (antstolės Neringos Budriūnienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinei mokesčių inspekcijai (antstolės Daivos Kelmelienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinei mokesčių inspekcijai (antstolio Andriaus Bespalovo vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), I. A. (antstolio Andriaus Bespalovo vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (antstolės Irenos Bakšienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. (antstolės Birutės Čereškienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), SĮ Susisiekimo paslaugos (antstolės Valentinos Žydelienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai (antstolio Dainiaus Šidlausko vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti asmeninėmis ieškovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.
Priimti ieškovo pareikimą dėl ieškinio reikalavimo dėl prievolės Lietuvos Respublikai (antstolės Neringos Budriūnienės vykdomoji byla Nr. . (duomenys neskelbtini)) pobūdžio nustatymo. Bylą šioje dalyje nutraukti.
Priteisti iš atsakovės E. J. - V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 549,02 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus du euro centrus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovės E. J. - V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,44 Eur (trylika eurų keturiasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.