Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-395-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
II-395-1123/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01011-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
Ž. B.
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Advokatai
Jovitas Elzbergas
Kategorijos
Administracinio nusižengimoNr. II-395-1123/20
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01011-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto ir skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusio asmens – Ž. B., įgaliotajam atstovui – advokatui Jovitui Elzbergui,

Lietuvos kelių policijos tarnybos ( toliau – ir Institucija), surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovei J. V. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Ž. B. ( toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-l1379-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyriausiasis specialistas D. R. 2021-03-31, 18 val. 05 min., priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-l 1379-2021, kuriuo Ž. B. paskirta nuobauda – 550 Eur dydžio bauda už tai, kad nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau - SEAKĮ) nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų <...>, kas 2020 m. lapkričio 7 d. 16:06 val., naudojosi įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone, valstybinis Nr (duomenys neskelbtini). Administracinis nusižengimas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį padarytas pakartotinai (b. l. 19).

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Skundą padavęs asmuo – Ž. B. prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021-03-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-l 1379-2021 (ROIK: 21128596893) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Šalies argumentai

3. Skunde pareiškėja nurodo, jog administracinio nusižengimo byla Ž. B. atžvilgiu buvo išnagrinėta viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant Ž. B.. 2021-03-29, 9 val. Ž. B. atvyko į Lietuvos kelių policijos tarnybą, adresu Mėnulio g. 11, Vilnius, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, kurio metu ji ir būtų paaiškinusi visas reikšmingas įvykio aplinkybes, tačiau buvo neįleista, tokiu būdu, grubiai pažeidžiant Ž. B. teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, įtvirtintą ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

4. Skunde nurodyta, jog tą pačią dieną, kada Ž. B. nebuvo leista dalyvauti žodiniame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, ji 11:12 val. Lietuvos kelių policijos tarnybai išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog jai nebuvo leista dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, ji teikia šiuos paaiškinimus: „noriu paaiškinti, kad aš nepranešiau apie asmenį vairavusį automobilį valst. ATr, (duomenys neskelbtini), nes negavau elektroninio laiško, nes kai būnu ne LT juo nesinaudoju“ (Priedas Nr. 2). Visgi, akivaizdu, jog priimant skundžiamą Nutarimą, vyriausiasis specialistas D. R. į šiuos Ž. B. rašytiniu paaiškinimus neatsižvelgė ir jų nevertino. Tokiu būdu taip pat buvo pažeista ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjos nuomone nutarime nepagrįstai nurodyta, jog neva transporto priemonės savininkas nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau - SEAKJ) nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų <...>, kas 2020-11-07, 16:06 va., naudojosi įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone, valstybinis Nr (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog tuo metu, kada Ž. B. gavo iš Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimą pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, ji buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir nesinaudojo savo elektroniniu paštu. Atitinkamai, Ž. B. nežinojo apie tokį Lietuvos kelių policijos tarnybos Įpareigojimą ir būtent dėl šios priežasties nepateikė duomenų apie asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone policijos pareigūnai privalėjo pasidomėti ir įsitikinti, ar elektroninis laiškas pasiekė adresatą, tačiau šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnai to nepadarė. Kaip matyti iš „ManoVMl“ paskyros, Ž. B. jokio įpareigojimo pateikti duomenis apie tai, kas naudojosi transporto priemone 2020-11-07 negavo (Priedas Nr. 3).

6. Skunde pabrėžiama, jog tiek pagal bendruosius teisės principus, tiek remiantis konstitucine doktrina, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, kad teisės aktais negalima iš asmens reikalauti neįmanomų dalykių(Lex non cogit ad impossibilia).

7. Skunde cituojama ANK 5 straipsnio 1 dalis, 7 ir 9 straipsnis, 431 straipsnio 1 dalis, SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalis, daroma išvada, jog šiuo gi atveju, Ž. B. net nebuvo žinoma apie pareigą pagal SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį pranešti asmens, vairavusio transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, todėl Ž. B. veiksniuose objektyviai negali būti kaltės.

Atsiliepimas

8. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė J. V. atsiliepimu prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. B. skundo netenkinti.

9. Atsiliepime nurodoma, kad Tarnybos įgaliotas pareigūnas 2020 m. lapkričio 25 d. iš Administracinių nusižengimų registro UAB (duomenys neskelbtini) išsiuntė Pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 39-ANR_0-15990-2020 elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris deklaruotas ir matomas juridinių asmenų registre. Pranešime aiškiai nurodyta, kad duomenys, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi būti pateikti per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) vadovė Ž. B., nesilaikydama ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatų, per nustatytą terminą prašomų duomenų, kurie būtini administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, Tarnybai nepateikė. Ž. B. 2021 m. vasario 17 d. Tarnybos įgaliotas pareigūnas surašė Administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas Ž. B. surašytas daugiau negu po dviejų mėnesių nuo Pranešimo apie užfiksuotą administracinį nusižengimą išsiuntimo dienos, per šį laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) vadovė Ž. B. ar jos įgaliotas darbuotojas prašomų duomenų Tarnybai nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

10. Tarnyba atkreipė dėmesį į Ž. B. skunde išdėstytą aplinkybę, kad administracinėn atsakomybės ji patraukta neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi jos manymu aukščiau minėtos transporto priemonės savininku yra ne ji, o UAB (duomenys neskelbtini). Iš aukščiau išdėstytų argumentų ir suformuotos Teismų praktikos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-552- 348/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT—10-1073/2021) akivaizdu, kad administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus numatyta įmonės vadovui. Ž. B. yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadove ir ji yra atsakinga už savalaikį duomenų pateikimą atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.

11. Tarnybos nuomone, Tarnybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisme sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti Ž. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje administracinę nuobaudą - 550 Eur piniginę baudą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

12. Teismo posėdyje Ž. B. įgaliotasis atstovas – advokatas Jovitas Elzbergas paaiškino, jog el. adresas yra nurodytas įmonės registracijoje, dėl jo ginčo nekyla, teigė, kad iki gruodžio 17 d. asmuo buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) automobiliu, todėl asmuo objektyviai negalėjo pateikti apie tai duomenų. Paaiškino, jog klientė minėjo, kad ji turi problemų su paštu, kai būna užsienyje. Atstovas teigė, jog Ž. B. patikrino visą savo pašto dėžutę jam matant, tačiau laiškų iš policijos nebuvo gavusi jokia forma. Prašė panaikinti nutarimą, dėl to, kad nebuvo pažeidimo veikos, bylą nutraukti, teismui vertinant kitaip, prašė vertinti situacijos tyčią ir jos buvimą/ nebuvimą, įvykių visumą.

13. Teismo posėdyje Institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, atstovė J. V. prašė pripažinti Ž. B. nusižengimą, pažymėjo, kad tai pakartotinis pažeidimas ir net pats atstovas nurodė, kad B. galbūt dėl savo nerūpestingumo netinkamai tvarkė informaciją, kuri ateina į jos pašto dėžutę, pranešimas buvo išsiųstas lapkričio 25 d., pareigūnas protokolą surašė beveik po 3 mėnesių, apie tai kad B. nebūna ar tuo metu nebuvo Lietuvoje, nepatvirtintos aplinkybės, net ir jos nebuvimas Lietuvoje neatleidžia nuo atsakomybės ir jei asmuo dėl savo nerūpestingumo negeba tinkamai valdyti informaciją, jis turėtų paskirti tam atsakingą asmenį. Faktas, kad tarnybos informacija apie pažeidimą (pažeidėją) nepasiekė, duomenys nebuvo nurodyti, o laikotarpis tikrai buvo pakankamai ilgas, o objektyvių duomenų dėl negalėjimo reaguoti, nei atstovas nei pati pažeidėja nepateikė, todėl mano, kad surašytas protokolas pagrįstai ir teisėtai, todėl prašė palikti priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

14. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Ž. B. skundas tenkinamas iš dalies.

15. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

16. Šiuo atveju iš pareiškėjos Ž. B. skundo turinio matyti, kad pagrindinis jo argumentas yra tai, kad ji nėra gavusi 2020 m. lapkričio 25 d. Kelių policijos valdybos pranešimo, kuriuo buvo prašoma nurodyti asmens duomenis <...>, kas 2020 m. lapkričio 7 d. 16:06 val., naudojosi įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone, valstybinis Nr (duomenys neskelbtini).

17. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, kai toks pažeidimas padaromas pakartotinai. Aptariamos teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ įtvirtintos pareigos pažeidimas. Kaip buvo nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje (past. - šiuo metu galiojanti SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalis), siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

18. Iš byloje esančių duomenų ( administracinių nusižengimų registro b. l. 18) matyti, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba 2020 m. lapkričio 25 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė paklausimą dėl duomenų pateikimo Nr. 39-ANR_PR-51579-2020), prašydama juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės valdytojui (savininkui) priklausančiu automobiliu Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) f (b. 1. 16-17)

19. Negavusi jokio atsakymo į šį kreipimąsi dėl duomenų suteikimo, Institucija 2021 m. vasario 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovei Ž. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39- ANR_P-11379-2021, kuris, kaip ir priimtas 2021 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-l1379-2021 buvo išsiųstas į tą patį elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini) (b. 1. 24).

20. Be to byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog Ž. B. nuo (duomenys neskelbtini) yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ( b.l. 9), o juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas nuo 2017-03-31 yra (duomenys neskelbtini) ( b.l. 12).

21. Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Žemesnės instancijos teismas

22. Iš aukščiau nurodytų ANK nuostatų seka, kad procesiniai dokumentai asmeniui gali būti siunčiami ne bet kokiu elektroninio pašto adresu, o tik tokiu, kuris nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose. Asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, o pasikeitus kontaktiniams duomenims privalo apie tai informuoti ir valstybės institucijas. To nepadaręs jis prisiima riziką už savo veiksmus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra adresas, nuodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose. Ž. B. skunde nurodė, jog SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos neva negalėjo įvykdyti, todėl, kad buvo išvykusi į užsienį, kur būna problemų su interneto ryšiu. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų pagrindžiančių šiuos teiginius į bylą nėra pateikta.

23. Analogiškose teismų nagrinėtose bylose jau buvo išaiškinta, jog policijos naudojamas administracinių nusižengimų registras (ANR) automatiškai gauna duomenis iš kitų valstybinių registrų ir duomenų bazių (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-8-932/2021, Vilniaus apylinkės teismo nutartis byloje II-474-1131/2020). ANR Nuostatų 38 punkte nurodoma, kad duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų gaunami automatiniu būdu. ANR nuostatų 36 punkte yra detaliai išvardijama, kokių kitų registrų ir valstybės informacinių sistemų klasifikatoriai, duomenys ir informacija yra naudojami Administracinių nusižengimų registre. Kol asmuo pats jų nepakeičia valstybiniuose registruose, jie laikomi aktualiais ir tinkamais naudoti. Iš Administracinių nusižengimų išrašo byloje matyti, jog elektroninis laiškas su pranešimu Ž. B. buvo išsiųstas ir žymimas kaip gautas. Jei laiškas dėl techninių kliūčių nebūtų pasiekęs adresato, pašto dėžutė būtų buvusi neaktyvi, tokio įrašo nebūtų. Atitinkamai pagrindo abejoti, jog Ž. B. gavo jai siųstą pranešimą, nėra. Pažymėtina, jog vadovaujantis ANK 573 straipsnio 5 dalimi, elektroniniu paštu išsiųsto procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Ta aplinkybė, jog Ž. B. neturėjo galimybės dėl buvimo užsienyje pasitikrinti elektroninio pašto dėžutės, nedaro pareigūnų naudoto informavimo būdo neteisėtu. Pareigūnai siųsdami pranešimą su reikalavimu pateikti duomenis nepažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų. Įstatyminis reguliavimas nenumato administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno pareigos procesinius dokumentus išsiuntus valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytu elektroninio paštu, papildomai dėl jų susisiekti su administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiais asmenimis, ar siųsti dokumentus keliais būdais

24. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes matyti, kad Institucijos siųsti dokumentai į UAB (duomenys neskelbtini) el. paštą buvo pristatyti, pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo įteiktas tinkamai. Todėl, nors pareiškėja skunde ir nurodė, kad galimai dėl to, kad buvo išvykusi į užsienį, ji Institucijos siųsto laiško nematė, tačiau įvertinus tai, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami el. paštu, kuris nurodytas juridinių asmenų registre kaip UAB (duomenys neskelbtini) kontaktinis el. pašto adresas, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir Ž. B. įstatymų numatyta tvarka turėjo į juos atsakyti. Esamomis aplinkybėmis pažymėtina, kad Ž. B., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą bei privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jos vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl kritiškai šiame kontekste vertintina aplinkybė, kad Ž. B. privalėdama atitikti objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą, turėdama pareigą tinkamai organizuoti įmonės veiklą dėl buvimo užsienyje nepastebėjo Institucijos siųsto pranešimo.

25. Skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn turėjo būti traukiamas UAB (duomenys neskelbtini), kaip juridinis asmuo, kadangi būtent UAB (duomenys neskelbtini), o ne Ž. B., yra transporto priemonės savininkas. Teismas su tokia pozicija nesutinka, kadangi ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Kaip matyti iš minėto straipsnio, apie padarytą nusižengimą pranešama būtent juridinio asmens vadovui. Remiantis sisteminiu ANK 431 straipsnyje, ANK 611 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimu, teismui nekyla abejonių, jog Ž. B., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, yra tinkamas ANK 431 sraipsnyje numatyto nusižengimo (dėl duomenų apie asmenį, vairavusį bendrovės valdomą transporto priemonę, nepateikimo) subjektas.

26. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Ž. B. administracinį nusižengimą įvykdė pakartotinai, kadangi nagrinėjamu atveju aktualaus nusižengimo padarymo metu nebuvo praėję metai, kai Ž. B. buvo įvykdžiusi taip pat tame pačiame ANK 431 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 4). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pastebėtina, kad Ž. B. turėjo būti atidesnė. Taigi, minėtos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad patrauktas atsakomybėn asmuo be pateisinamos priežasties neįvykdė įstatymo ir Institucijos pranešime nurodyto reikalavimo ir per nustatytą terminą nepateikė reikiamų duomenų. Pažymėtina, kad įstatymuose nustatytų terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų veiksmų efektyvumui, todėl jie negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Kadangi ANK 611 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, jog juridinio asmens vadovas per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, šios pareigos laiku neįvykdžiusi UAB (duomenys neskelbtini) vadovė Ž. B. Institucijos nutarimu pagrįstai buvo nubausta pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

27. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra nustatyta bauda nuo 440 Eur iki 600 Eur. Šiuo atveju už padarytą administracinį nusižengimą J. V. skirta 520 Eur bauda.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-2016)

29. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-206-574/2019).

30. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-206-574/2019).

31. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir jos įgalioto atstovo paaiškinimus, yra pagrindo manyti, kad Ž. B. padarė atitinkamas išvadas. Atsižvelgtina į tai, kad nusižengimas nebuvo šiurkštus, padarytas dėl nepakankamo asmens atidumo ir rūpestingumo, Ž. B. neturėjo siekio nuslėpti asmens duomenų, kuris 2020 m. lapkričio 7 d. 16:06 val. naudojosi įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone, buvo atvykusi į Kelių policijos tarnybą ( b. l. 21) ir siekė pateikti paaiškinimus bei duomenis apie šį asmenį, kas sąlygojo Ž. B. lūkestį, jog ji nebus nubausta, be to, kaip nurodė įgaliotas atstovas teismo posėdyje, Ž. B. jau yra pateikusi šiuos duomenis, todėl neigiami padariniai dėl to nekilo. Taip pat byloje esančių įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma neleidžia kategoriškai teigti, jog Ž. B. jai kylančios pareigos žinoti, koks tiksliai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus atitinkamam pareigūnui, apie tai jam pranešti, tyčia ir piktavališkai nevykdė ir nusižengimų tyrimas buvo esmingai apsunkintas. Taip pat atsižvelgia į tai, jog patys policijos pareigūnai įgyvendindami ANK 611 straipsnio nuostatas ir siųsdami pranešimus dėl duomenų pateikimo juridinių asmenų vadovams nesilaiko vienodos tokių pranešimų siuntimo praktikos. Dažni atvejai, kai tokio pobūdžio pranešimai yra siunčiami būtent juridinių asmenų elektroninio pašto adresais, arba tiek vadovo, tiek juridinio asmens elektroninio pašto adresais, arba ir elektroniniu paštu, ir pakartotinai registruotu laišku ( tokiu būdu buvo siunčiamas ir Nutarimas šioje byloje), padidinat galimybę, kad pranešimas adresatą pasieks. Taigi, įvertinus tiek padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tiek ir pareiškėją charakterizuojančius duomenis, skundžiamas nutarimas keistinas, paskiriant mažesnę nei ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. B. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-l1379-2021 pakeisti ir Ž. B. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti 300 (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė