- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-26
- Bylos Nr.
- AN2-206-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03176-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Pažeidėjas
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties, kuria V. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo, kuriuo V. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 225 Eur dydžio bauda, panaikinimo atmestas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimas, patikslinus, kad byloje nustatyta, jog pažeista teisės akto – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo – 20 straipsnio 2 dalis, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu V. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-33211-2018 nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. liepos 25 d., 9 val., Vilniuje, Mėnulio g. 11, pagal raštą, išsiųstą 2018 m. liepos 13 d., dėl užfiksuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų ROIK 18080839519 ir ROIK 18079847317, teisės pažeidimų išaiškinimo tikslu, pareigūnui pareikalavus, iki 2018 m. liepos 25 d. nenurodė duomenų apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2018 m. kovo 17 d., 10.09 val., Varėnos r., kelio Vilnius - Varėna - Gardinas 44,6 kilometre, bei 2018 m. kovo 4 d., 8.23 val., Vilniaus r., kelio Vievis - Maišiagala - Nemenčinė 51,55 kilometre, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043, 20 straipsnio 2 dalį, Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 6 punktą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu V. K. (toliau – Apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytą savininko pareigą nurodyti, kas vairavo automobilį ir dėl ko nepagrįstai buvo atmestas jo skundas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Ši teisės norma įpareigoja transporto priemonės savininką pranešti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) duomenis apie asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi, buvo atsakingas už transporto priemones (buvo jų valdytojas).
4. Jis ne kartą pareigūnei, atlikusiai tyrimą, nurodė asmenis, galimai vairavusius jam priklausantį automobilį ir galimai viršijusius nustatytą greitį. Automobilio BMW X1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nei 2018 m. kovo 17 d., nei 2018 m. kovo 4 d. jis pats nevairavo, nurodytomis dienomis buvo visiškai kitoje vietoje. Šį automobilį paprastai vairuoja jo sutuoktinė I. K., kartais juo naudojasi jo sūnus G. K.. Nurodė šių asmenų vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamąsias vietas, šių asmenų vairuotojų pažymėjimų numerių, šių dokumentų išdavimo datų bei dokumentus išdavusių institucijų nenurodė, nes jų nežinojo, tačiau šiuos duomenis nesunkiai galėjo gauti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas. Minėtas įstatymas neįpareigoja transporto priemonės savininką pranešti duomenis apie asmenį, betarpiškai vairavusį automobilį nusižengimo padarymo metu, tačiau jis tokių duomenų negali pranešti, nes įvykio vietoje įvykio metu nebuvo. ANK 416 straipsnis numato atsakomybę ne transporto priemonės savininkui ar valdytojui, o vairuotojui, t. y. asmeniui, kuris betarpiškai vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo metu ir viršijo nustatytą greitį.
5. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis įpareigojimo nurodyti duomenis apie asmenį, vairavusį transporto priemonę nusižengimo padarymo metu nenustato. Ši teisės norma įpareigoja nurodyti duomenis apie asmenį, valdžiusį transporto priemonę nusižengimo metu. Asmuo valdęs (naudojęsis) transporto priemonę, ir asmuo, vairavęs transporto priemonę, nėra tapačios sąvokos.
6. ANK 567 straipsnio 1 dalis įpareigoja įgaliotos institucijos pareigūną, atliekantį administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Ši byla tęsiasi daugiau nei pusę metų, nuo tiriamų administracinių nusižengimų padarymo praėjo metai. Vilniaus apskrities Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė R. G., išskyrus elektroninėmis priemonėmis užfiksuotų duomenų perkėlimą į procesinius dokumentus, per daugiau nei pusę metų neatliko jokių kitų veiksmų, numatytų ANK 567, 569 straipsniuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. K., į apklausą pas specialistę pirmą kartą buvo kviečiama tik 2019 m. sausio 18 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad specialistė R. G. neatliko jos kompetencijai priskirtų funkcijų - daugiau nei pusę metų netyrė administracinio pažeidimo aplinkybių - neiškvietė ir neapklausė nurodytų, galimai automobilį valdžiusių asmenų. Gerokai pavėluotai pradėjus tirti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, 2019 m. kovo 5 d. I. K. minėtai specialistei parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog greičiausiai ji vairavo automobilį BMW XI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarime nurodytu laiku. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, akivaizdu, jog jokio administracinio nusižengimo apeliantas nepadarė, būdamas automobilio BMW XI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku tinkamai atliko įstatymų ir kitų teisės aktų man nustatytą pareigą nurodyti tyrimą administracinio nusižengimo byloje atliekančiam pareigūnui ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) (šiuo atveju - man) priklausančią transporto priemonę.
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, teigdamas, kad administracinių nusižengimų, dėl kurių yra nubaustas, nepadarė.
9. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius. Nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą bei papildomus apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog V. K. veikoje yra visi būtinieji ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas kaltu padaręs šį nusižengimą.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokoluose (b. l. 11, 12) užfiksuota, kad 2018 m. kovo 4 d. 8.23 val., Vilniaus r., kelyje Vievis-Maišiagala-Nemenčinė, 51,55 km., greičio matuoklis užfiksavo, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. K., viršijo leistiną 50 km/val. greitį, važiuodamas 69 km/val., po paklaidos 66 km/val. greičiu. Taip pat 2018 m. kovo 17 d., 10.09 val., Varėnos r., magistraliniame kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 44,60 km., greičio matuoklis užfiksavo, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. K., viršijo leistiną 70 km/val. greitį, važiuodamas 94 km/val., po paklaidos 91 km/val. greičiu. 2018 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba raštu kreipėsi į transporto priemonės savininką V. K., kad jis iki 2018 m. liepos 25 d. nurodytų, kas administracinio nusižengimo padarymo metu valdė jam priklausančią transporto priemonę, pateikiant duomenis apie asmenį, t. y. vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. 2018 m. liepos 18 d. elektroniniu laišku (b. l. 31) V. K. nurodė asmenis, galimai vairavusius jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, nurodydamas asmenų vardus, pavardes ir asmens kodus. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, paaiškinime papildomai nurodė asmenų, kurie galėjo naudotis jo transporto priemone, vardą, pavardę, asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą, taip pat, kad šių asmenų vairuotojo pažymėjimų numerių, išdavimo datų ir dokumentus išdavusių institucijų nurodyti negali, nes šios informacijos nežino (b. l. 13).
13. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus ir kita.
14. Gavus minėtus pranešimus, kuriuose kaip asmenis, galimai vairavusius automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvardijama I. K. ir G. K. jau nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., kai buvo patikslinti duomenys, institucijai buvo žinoma. Pranešimuose dėl dviejų įvykių nurodyti vardai, pavardės, gyvenamosios vietos dviejų asmenų, kurie galėjo padaryti ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimu 2018 m. kovo 4 bei kovo 17 d. padariusius asmenis, turėjo galimybes iškviesti ir apklausti minėtus asmenis bei išsiaiškinti tiriamas aplinkybes, kas pagal bylos duomenis ir buvo daroma. Iš institucijos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad tiek I. K., tiek G. K. buvo išsiųsti šaukimai atvykti pas pareigūną, I. K. pranešė, kad nurodytą dieną atvykti negali, nes atostogauja, apie šaukimo įteikimą G. K. duomenų neturi (b.l. 33-35). I. K. dėl atostogų neatvykus pas pareigūną, duomenų, kad ji būtų kviečiama kitu laiku, byloje nėra. Iš minėtų duomenų matyti, kad institucija pagal V. K. pateiktus duomenis siuntė šaukimus tiek I. K., tiek G. K.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies formuluotė iš esmės suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks tiksliai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus atitinkamam pareigūnui, apie tai jam pranešti, tačiau byloje esančių įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma neleidžia kategoriškai teigti, jog V. K. tokios pareigos tyčia ir piktavališkai nevykdė ir nusižengimų tyrimas buvo esmingai apsunkintas.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos daro išvadą, jog pareiškėjas buvo pateikęs pakankamai duomenų, kad būtų galima pradėti patikrinimą dėl nurodytų asmenų. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantas pateikė papildomus dokumentus, t. y. 2019 m. kovo 14 d. administracinių nusižengimų protokolus Nr. 10-ANR_P-20806-2019, Nr. 10-ANR_P-20811-2019 su administraciniais nurodymais, kuriuose nurodyta, kad I. K. buvo nubausta už tai, kad 2018 m. kovo 4 d., 8.23 val., Vilniaus r., kelio Vievis - Maišiagala - Nemenčinė 51,55 kilometre, bei 2018 m. kovo 17 d., 10.09 val., Varėnos r., kelio Vilnius - Varėna - Gardinas 44,60 kilometre, vairuodama transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį. Paskirtos nuobaudos yra sumokėtos, tai patvirtinta „Swedbank“ mokėjimo nurodymai Nr. 102, 103. Dėl greičio viršijimo I. K. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir yra įvykdyti administraciniai nurodymai.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima vertinti, jog institucija apeliantą nubaudė formaliai pritaikydama teisės aktų normas. Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, negalima vadovautis vien formaliais pagrindais. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgiant ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi duomenys apie tai, kad I. K., apie kurią apeliantas buvo pateikęs institucijai duomenis, yra automobilį 2018 m. kovo 4 d. bei kovo 17 d. vairavęs asmuo ir ji patraukta administracinėn atsakomybėn, spręsti, kad apeliantas pagrįstai nubaustas ir nuobauda atitinka teisingumo kriterijų, nėra pagrindo. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.
17. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui.
18. Įvertinus tai kas išdėstyta, pripažintina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. K. skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-33211-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis neskundžiama.