Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant pareiškėjai D. S., jos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimo reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad V. P. yra pareiškėjos motinos sesuo, V. P. savo vaikų neturėjo. Tetai būnant gyvai pareiškėja ja rūpinosi, padėdavo pasigaminti valgyti, susitvarkyti kitus namų ruošos darbus. Pareiškėja su šeima gyvena Neravų kaime, tačiau kurį laiką dirbo UAB „Čili pica“ picerijoje, todėl darbo dienomis nakvodavo bei gyvendavo pas tetą. Pareiškėja su teta sutarė gerai, teta ne kartą pareiškėjai buvo minėjusi, kad po tetos mirties pareiškėja pasiimtų jos turtą. Tetai mirus pareiškėja rūpinosi jos laidotuvėmis bei iš karto pradėjo valdyti tetai priklausiusius namų apyvokos daiktus: televizorių, šaldytuvą, baldus, stalo įrankius, indus bei kitus daiktus, kurių dalį parsivežė ir naudoja namuose, o dalį paliko bute, kadangi darbo picerijoje dienomis ir toliau naudojosi tetos butu, juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Kiek įstengė mokėjo už butą komunalinius mokesčius, tačiau dėl sunkios materialinės padėties už komunalinius patarnavimus ne visada sumokėdavo laiku. Vėliau pareiškėja perėjo dirbti į kitą darbą, todėl į tetos butą atvažiuodavo rečiau, tačiau jį ir toliau prižiūri, sumokėjo skolą, susidariusią už buto šildymą, šiuo metu pradėjo buto remontą. Praėjus trims mėnesiams po tetos mirties pareiškėja tvarkydama tetos rūbus rado testamentą, kuriuo visas tetos turtas buvo paliktas pareiškėjai. Su šiuo testamentu kreipėsi į notarą, tačiau notaras paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė ir nurodė, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, dėl ko pareiškėja kreipėsi į advokatą bei pradėjo tvarkyti dokumentus, reikalingus palikimui priimti.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (50 b. l.), atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos, jos atstovo paaiškinimais, liudytojų A. B. ir J. S. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. testamentu V. P. ir V. P., mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą paliko pareiškėjai D. S. (6 b. l.). Pareiškėjos dėdė V. P. mirė 2006 m. balandžio 29 d., teta V. P. – 2013 m. gruodžio 11 d. (10-12 b. l.). V. P. mirties dieną valdė butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (14-15 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 str. 1 d. 2 p. pareiškėja yra įpėdinė pagal testamentą, turinti teisę paveldėti po V. P. mirties likusį visą jos turtą. Iš Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro 2016 m. sausio 13 d. rašto Nr. S-06 ir liudijimo matyti, kad po V. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta, o pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo po testatorės mirties nepriimtas, nes jis pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą (8-9 b. l.).

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Bylos medžiaga nustatyta, kad V. P. ir V. P. 2004 m. rugpjūčio 25 d. testamentu, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą paliko pareiškėjai D. S. (6 b. l.). Mirus V. P. šio testamento pagrindu visą turtą, tame tarpe ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo V. P. (10, 14-16 b. l.), taigi pareiškėja mirus V. P. yra V. P. įpėdinė pagal testamentą (CK 5.5 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad teta V. P. būdama gyva nurodė, jog palieka jai visus savo daiktus, todėl tetai mirus ji palikimą, atsiradusį po tetos mirties, priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti kaip savo nuosavybę. Po tetos mirties iškart pradėjo naudotis tetai priklausiusiais namų apyvokos daiktais, iš tetai priklausiusio buto pasiėmė ir į savo namus parsivežė šaldytuvą, televizorių, stalo įrankius, kuriais naudojasi bei disponuoja savo nuožiūra, be to, naudojosi bei prižiūrėjo tetos butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji apsistodavo darbo picerijoje metu, jį sutvarkė, pagal finansines galimybes mokėjo už butą komunalinius mokesčius, šiuo metu apmokėjo už butą susidariusias skolas bei atlieka buto remontą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. mirė 2013 m. gruodžio 11 d., jai priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame V. P. gyveno iki mirties (12-15 b. l.). UAB „Druskininkų butų ūkis“ 2016 m. sausio 8 d. pažyma Nr. 37 patvirtina, kad V. P. butu rūpinasi, prižiūri ir už jį mokesčius moka pareiškėja D. S. (17 b. l.). Iš UAB „Druskininkų butų ūkis“ 2016 m. kovo 1 d. pažymos Nr. 208 bei sąskaitos pranešimo Nr. 7047473 už 2014 m. balandžio mėnesį matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. balandžio 1 d. skolų už komunalinius patarnavimus neturėjo (53-54 b. l.). Pareiškėja D. S. gyvena (duomenys neskelbtini), ji iki 2014 m. gegužės mėnesio dirbo UAB „Čili pica“ picerijoje, tuo metu veikusioje Vilniaus al. 13, Druskininkų mieste (7, 57 b. l.). Teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. P. kaimynės A. B. ir J. S. patvirtino, kad pareiškėja po tetos mirties darbo picerijoje metu apsistodavo tetos bute, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, o šiuo metu atlieka buto remontą. Liudytoja A. B. nurodė, kad pareiškėja išsivežė iš tetos buto kai kuriuos baldus, šaldytuvą, mokėjo už butą mokesčius ir butu naudojosi kaip savu. Liudytoja J. S. nurodė, kad pareiškėja praėjus mėnesiui po tetos mirties pradėjo tvarkyti butą, iš buto išmetė nereikalingus daiktus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad pareiškėja po tetos V. P. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d.). Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja nemokėjo mokesčių už šilumos energiją, dėl ko susidarė skola bei atlikus nekilnojamojo turto apžiūrą buvo nustatyta, kad bute niekas negyvena, šiuo atveju nepaneigia teismo nustatyto fakto. Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, pareiškėja mokesčius už butą mokėdavo pagal finansines galimybes. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2016 m. vasario 24 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjos darbo užmokestis iki 2014 m. gegužės mėnesio per mėnesį sudarė apie 350 Eur neatskaičius mokesčių (57 b. l.). Pareiškėja už tetos butą mokėjo mokesčius UAB „Druskininkų butų ūkis“ (17, 53 b. l.), ji taip pat turėjo pareigą išlaikyti ir būstą, kuriame nuolat gyvena (7 b. l.), taigi tikėtina, kad pareiškėja dėl sunkios materialinės padėties laiku nesumokėjo mokesčių už į tetos butą teiktą šilumos energiją. Pažymėtina, kad pareiškėja šiuo metu UAB „Litesko“ susidariusią skolą už į tetos butą tiekiamą šilumos energiją jau yra sumokėjusi (19 b. l.). Suinteresuoto asmens Valstybės įmonė Turto banko pateiktame 2015 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto apžiūros akte (toliau – Aktas) nustatytą aplinkybę, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, paneigė teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. B. ir J. S., kurios patvirtino, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynės bei nurodė, jog šiame bute po V. P. mirties darbo metu gyvendavo, juo rūpinosi bei jį prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri pareiškėja. Pareiškėja paaiškino, kad ji nuolat gyvena Neravų kaime, kuomet dirbo picerijoje apsistodavo tetos bute, pakeitus darbą, atvažiuodavo butą sutvarkyti bei pasiimti sąskaitų už komunalinius patarnavimus, o šiuo metu jame atlieka remontą. Taigi, aplinkybė, jog apžiūros metu minėtame bute nebuvo pareiškėjos, butas buvo užrakintas bei jog šiame bute pareiškėja pastoviai negyvena, neįrodo, jog pareiškėja netvarkė, neprižiūrėjo bei nesinaudojo šiuo butu. Be to, nors Akte nurodyta, jog kaimynų teigimu bute niekas nesilanko, kaimynų, nurodžiusių šią aplinkybę, duomenys Akte nenurodyti, dėl ko patikrinti šių teiginių teismas neturėjo galimybės, o teismo posėdyje apklaustos liudytojos, minėto buto kaimynės, A. B. ir J. S. nurodė, kad jokie institucijų atstovai apie minėtą butą neklausinėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, byloje duomenų, jog nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nėra, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos priteistinos 10,11 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos D. S. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo (pagal testamentą) išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2013 m. gruodžio 11 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos D. S. į valstybės biudžetą 10,11 Eur (dešimties eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.