Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,

dalyvaujant atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Rūtai Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 16-IL-20-00340-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (1 t., b. l. 5-12, 116-125).

Pareiškėjas skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių su 2016 m. sausio 5 d. prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kartu pateikė kitus reikalingus dokumentus (teisę medžioti, sveikatos patikrinimo pažymą ir kt.).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2016 m. vasario 4 d. sprendimu „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 16-IL-20-00340-e (toliau - Sprendimas) atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos (reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnis), o pagal šio straipsnio 1 dalies 11 punktą - taip pat ir asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Paminėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012 yra išaiškinęs, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktai yra savarankiški pagrindai, kuriais remiantis fiziniam asmeniui gali būti neišduodamas leidimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, todėl vien dėl to, jog fizinis asmuo yra nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.), tai savaime nesudaro pagrindo laikyti jį keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad policija turi turėti papildomų duomenų, leidžiančių teigti, kad asmuo kelia grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytiems gėriams. Todėl darytina išvada, kad Sprendime nurodyti viso pareiškėjo gyvenimo faktai, t. y. 1986 m. ir 1991 m. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nutraukti ikiteisminiai tyrimai ir baudžiamosios bylos, administraciniai teisės pažeidimai ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2179 panaikinimas, yra aktualūs tik vertinant pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos buvimą arba nebuvimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio prasme, bet ne vertinti pareiškėjo pavojingumą, kaip tai yra numatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

Pastebėjo, jog iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata buvo pakeista nauju Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Panaikinus nuostatas dėl operatyvinės įskaitos ir Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo, atsirado nuostata apie policijos turimus duomenis. Tiek operatyvinė įskaita, tiek Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo apribojimai buvo kaupiami tam tikrose duomenų bazėse ir asmuo galėjo aiškiai žinoti, dėl kokių priežasčių jis negali gauti leidimo ginklui ar jo leidimas panaikinamas. Tačiau, atsiradus naujai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai, kyla pagrįstų abejonių dėl jos konstitucingumo. Aiškinant plečiamai, pagal minėtą nuostatą turimais duomenimis apie asmens keliamą grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui gali būti bet kokie duomenys, kuriuos subjektyviai įvertinęs policijos pareigūnas prieina ne teisės aktais, bet savo subjektyvia nuomone grindžiamą išvadą. Teigė, kad nagrinėjamu atveju Sprendime nėra nurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo įvykdyti teisės pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip pat nenurodyti jokie teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo prieita prie tokios išvados, o tik paminėti pareiškėjo viso gyvenimo faktai ir abstrakčiai nurodoma, kad jie leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, apie pareiškėjo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, kurios neva jį charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams, o pareiškėjo padaryti 18 administracinių teisės pažeidimų nuo 2000 m. Sprendime apskritai nėra nurodyti, nepaminėta jų baigtis, tačiau vis tiek padaryta išvada, kad jie pareiškėją charakterizuoja kaip sistemingai pažeidinėjantį teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjo manymu, tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.) taikymo kontekste. Tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę.

Nagrinėjamu atveju policija svarbesnių duomenų (faktorių), nulemiančių pareiškėjo keliamą grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytiems gėriams, neturi, o jos turimi duomenys atitinka tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje numatytus kriterijus, todėl darytina išvada, kad Sprendime yra netinkamai pritaikyta materialinės teisės norma. Be to, pažymėjo, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnį pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes jis neatitinku nė vieno iš minėto straipsnio 2 dalyje 1-12 punktuose nurodyto kriterijaus. Todėl nesuprantama, kaip asmuo, esantis nepriekaištingos reputacijos, gali kelti grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, juolab, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tam, kad asmuo būtų pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, įtaką gali turėti menkesni faktoriai, palyginus su faktoriais, kurie nulemtų asmens grėsmę, nurodytą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad net ir vertinant jo keliamą grėsmę „kokybiniu“ ir aktualumo kriterijais, Sprendime nuo 1986 m. iki dabar nurodyti faktai nesuponuoja išvados, kad jis kelia grėsmę, nes: nusikalstamos veikos pareiškėjui inkriminuotos dar 1986 m. ir 1991 m., todėl jos jau seniai prarado aktualumą; sprendžiant pareiškėjo keliamos grėsmės klausimą, pareiškėjo atžvilgiu visos baudžiamosios bylos buvo iškeltos nepagrįstai, todėl jos nutrauktos arba pareiškėjas išteisintas ir už tai jam iš Lietuvos valstybės dar yra prisiteista turtinės ir neturtinės žalos; pareiškėjo atžvilgiu visi ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti nepagrįstai, todėl ir nutraukti; dauguma Sprendime paminėtų, tačiau nenurodytų, pareiškėjui surašytų administracinių teisės pažeidimo protokolų teismų buvo panaikinti, o tie, kurie teismui nebuvo skundžiami, yra surašyti už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, už kai kuriuos teismų panaikintus administracinių teisės pažeidimo protokolus pareiškėjui iš Lietuvos valstybės dar yra prisiteista ir turtinės bei neturtines žalos; Sprendime nurodomi faktai apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro PK atliekamus ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-64069-15 ir Nr. 01-1-44474-15, kuriuose, kaip nurodo pati Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba, pareiškėjui nėra pareikštų įtarimų, t. y. jis nėra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d. ir 253 str. 1 d., padarymu, nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę, nes priešingu atveju būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas; Sprendime nurodoma, kad Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriaus 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 20-1l-IL-4926 pareiškėjui panaikintas Kauno apskrities VPK išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2179 vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 8 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas teisėsaugos institucijų pareigūnams pareikalavus vengė pateikti ginklus, kliudė juos patikrinti ir toks kliudymas ir vengimas tęsėsi pernelyg ilgai.

Pareiškėjas teigė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba, priėmusi Sprendimą, netinkamai ir nepagrįstai vertino jo praeities faktus, kaip akivaizdžius ir informatyvius pagrindžiant jo pavojingumą (keliamą grėsmę). Pareiškėjo įsitikinimu, vien įrašai apie nepagrįstai iškeltas baudžiamąsias bylas, kurios buvo nutrauktos arba pareiškėjas buvo išteisintas, arba įrašai apie nepagrįstai pradėtus ikiteisminius tyrimus, kurie buvo nutraukti, taip pat įrašai apie nusikalstamas veikas, kurios padarytos prieš 25-30 metų, nerodo ir neišlieka visam gyvenimui kaip įrodymas apie asmens pavojingumą, o priešingai, yra praradę aktualumą ir rodo, kad asmuo yra pakeitęs savo gyvenimo būdą, pasimokė iš praeities klaidų, todėl neteisinga jam visą gyvenimą šias klaidas priminti, o juo labiau neteisinga buvusių klaidų pagrindu taikyti neigiamas pasekmes - bausti dar ir dar kartą.

Pareiškėjas pastebėjo, jog jis nėra įvykdęs jokios nusikalstamos veikos ir yra laikomas neteistu. Tai patvirtina Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. kovo 1 d. pažyma, kuri yra parengta vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-8 punktų nuostatomis. Tai, kad pareiškėjas nuo 1986 m. turi vairuotojo pažymėjimą, todėl, kaip ir daugelis Lietuvos Respublikos piliečių, yra padaręs administracinių teisės pažeidimų už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesudaro pagrindo teigti, kad kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėjo, kad turi teisės magistro diplomą, yra geros reputacijos verslininkas, turi pastovias pajamas, dalyvauja socialiniame gyvenime ir bendrauja su geros reputacijos asmenimis. Mano, jog skundžiamu Sprendimu yra pažeidžiami ir pareiškėjo teisėti lūkesčiai, nes turi galiojantį medžiokles bilietą, moka nario mokesčius, tačiau, neturėdamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, negali užsiimti jo mėgstama veikla - medžiokle.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Skundžiamame Sprendime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba, konstatavusi, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, apsiribojo tik viso pareiškėjo gyvenimo įvykių išdėstymu, tačiau ji privalėjo nurodyti atsisakymo išduoti leidimą motyvus, t. y. konkrečiai argumentuoti pareiškėjo keliamas grėsmes bei kaip jos pasireiškia kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kaip tai reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Todėl akivaizdu, kad Sprendimas nėra aiškus ir pakankamai motyvuotas, t. y. buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 48-51).

Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad 2016 m. sausio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) Viešosios tvarkos valdybos (toliau - VTV) Licencijavimo skyriuje užregistruotas pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Kauno apskr. VPK VTV viršininko 2016 m. vasario 4 d. patvirtintu sprendimu Nr. 16-IL- 20-00340-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių III skyriaus 16-19 punktus, atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 1986 ir 1991 metais jo įvykdytos nusikalstamos veikos praradusios aktualumą, jis laikomas neteistu; 2001 metais policija jam išdavė leidimą ginklams, kurį 2012 metais panaikino nepagrįstai; baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu pradėti nepagrįstai, todėl nutraukti arba teismuose priimti išteisinamieji nuosprendžiai; dauguma administracinių teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų teismo panaikinti, kiti administraciniai teisės pažeidimų protokolai surašyti už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus; nauji įtarimai padarius nusikalstamas veikas jam nepareikšti. Pareiškėjas teigia, kad pažeisti jo teisėti lūkesčiai medžioti ir kad jis nekelia grėsmės, kaip nurodyta skundžiamame sprendime.

Su pareiškėjo skundo reikalavimais atsakovas nesutinka.

Atsakydami į pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę apie tai, kad jo prieš 25 ir 30 metų įvykdytos nusikalstamos veikos praradusios aktualumą ir jis laikomas neteistu, pažymėjo, kad 1986 ir 1991 metais pareiškėjas teismo nuosprendžiais pripažintas kaltu ir nuteistas už asmeninio turto vagystes. Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime išaiškino, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog 2012 metais policijos pareigūnai nepagrįstai panaikino jam išduotą leidimą ginklams, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A858-327/2014 konstatavo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jam kylančią pareigą į policiją pristatyti visus ginklus, tačiau nepateisinamai ilgai vengė pristatyti šautuvą pareigūnams, sudarė kliūtis kontroliuojančių institucijų darbuotojams atlikti ginklų patikrinimą, dėl ko atsirado savarankiškas teisinis pagrindas, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punktas, leidimo panaikinimui.

Taip pat pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-00970-03 pradėtas pagal LR BK 294 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. balandžio 26 d. nutarime nustatyta, kad pareiškėjas ir jo motina, nesilaikydami įstatyme nustatytos tvarkos, t. y. neturėdami teismo sprendimo dėl iškeldinimo, išlauždami buto duris savavališkai, privertė nukentėjusiuosius apleisti butą prieš jų valią, todėl pareiškėjo ir jo motinos veika laikytina administraciniu teisės pažeidimu, numatytu LR ATPK 188 straipsnyje. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje nutraukti bylos Nr. 22-1-00896-05 procesą nustatyta, kad pareiškėjo ir buvusios sutuoktinės konflikto metu nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau pareiškėjui atlyginus nukentėjusiajai žalą, pastaroji vėliau kaltinimo atsisakė. Akcentavo, kad ikiteisminiai tyrimai Nr. 17-1-00558-07, Nr. 17-1-00090-07, Nr. 17-1-00723-07 pradėti pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį, ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00363-07 pradėtas pagal LR BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00556-09 pradėtas pagal LR BK 209 straipsnį, 208 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį pareiškėjo atžvilgiu nutraukti ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00187-07 pagal LR BK 294 straipsnio 1 dalį pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendžiu išteisintas, ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00044-11 pagal LR BK 231 straipsnio 1 dalį pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu išteisintas, tačiau Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2249- 324-2014 konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 straipsnio 1 dalyje, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog pareiškėjas padarė nusikaltimą; nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 231 straipsnio 1 dalyje, priimtas turint pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjas savo veiksmais trukdė atlikti ikiteisminį tyrimą, o nusikaltimo sudėties neįrodymas baudžiamajame procese savaime nereiškia neteisėto baudžiamosios bylos iškėlimo.

Atsižvelgiant į visus šiuos rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog pareiškėjo teiginys apie tai, kad visos baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai pradėti nepagrįstai, todėl nutraukti arba priimti išteisinamieji nuosprendžiai, nepagrįstas.

Atsakovo atstovė pabrėžė, kad pareiškėjas daug kartų baustas administracine tvarka. Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis pareiškėjui surašyti 22 administracinių teisės pažeidimų protokolai, iš jų 18 priimtas galutinis sprendimas pareiškėjui skirti nuobaudas, iš jų - už nedidelį chuliganizmą, už savavaldžiavimą, už gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, du kartus už greičio viršijimą, taip pat už kitus pažeidimus, todėl darytina prielaida, jog pažeidėjas rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar net gyvybe, kelia grėsmę visuomenės saugumui, be to, suprasdamas savo elgesio neteisėtumą, kadangi praeityje jau yra baustas už tą patį pažeidimą, pareiškėjas sąmoningai, tyčia vis tiek taip elgiasi.

Pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas 2012 metais. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau - Inspekcija) pareigūnai dėl galimai pareiškėjo padarytų medžioklės LR teritorijoje taisyklių 2015 m. balandžio 13 d. pažeidimų surašė administracinio teisė pažeidimo protokolą, kurį pareiškėjas apskundė teismui. Sprendimas nepriimtas. Be to, inspekcijos pareigūnai perdavė teisėsaugos organams medžiagą dėl pareiškėjo galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44474-15 pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių, tačiau nutarime konstatuota, kad pareiškėjas laikė, gabeno šautuvą ir šaudmenis, neturėdamas tam leidimo, taip pat konstatuota, kad iš pareiškėjo paimtas naktinis taikiklis uždraustas civilinėje apyvartoje. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-64069-15 pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį įtarimai pareiškėjui nepareikšti, procesinis sprendimas nepriimtas.

Atsižvelgiant į nustatytus faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjo daromus įstatymų pažeidimus, darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, o toks neatsakingas elgesys pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Mano, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. veikimo sritį, todėl jo teisė užsiimti mėgstama veikla - medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Atsakovo atstovės nuomone, Kauno apskr. VPK VTV 2016 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. 16-IL-20-00340-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjui A. K. buvo išduotas leidimas Nr. 2179 laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – Leidimas), kuris Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 20-11-IL-4926 panaikintas ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Centro policijos nuovada įpareigota paimti laikinai saugoti lygiavamzdį šautuvą BROWNING SILVER, 12X70, 113NN22107 ir leidimą laikyti( nešiotis) ginklus. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuris numato, jog leidimai nešiotis ir laikyti B,C kategorijų ginklus iš šaudmenis panaikinami, kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą , akivaizdžiai neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančių institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą ir paimti šaunamąjį ginklą. Priimdamas 2012 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 20-11-1L-4926 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas taip vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3-4 punktais, 30 straipsnio 2 dalies 1-2 ir 8 punktais, 40 straipsniu, 40 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau - Taisyklės), 92.7 punkto nuostatomis (Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-643-422/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-327/2014).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. sausio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate užregistruotas pareiškėjo A. K. prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (1 t., b. l. 150-154).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 16-IL-20-00340-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau- Sprendimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IV skyriaus 16-17 punktais, nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (1 t., b. l. 98-100). Ginčas byloje kilo dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Pagal GŠKĮ 17 straipsnį (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d.) B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Iš Sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad A. K. nuo 2000 metų 18 kartų baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) pažeidimus.

2011 m. balandžio 6 d. pareiškėjas baustas už tai, kad 2010 m. birželio 12 d. viešoje vietoje, prie Nemuno upės ties (duomenys neskelbtini) , necenzūriniais žodžiais išplūdo Laivybos inspekcijos inspektorius, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Paskirta bauda 250 Lt (72 Eur), bauda sumokėta 2012 m. spalio 22 d. (1 t., b. l. 90).

Iš administracinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-209-358/2016, kurioje 2015 m. gruodžio 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad A. K. galimai 2015 m. balandžio 13 d. 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK ,,Tauras“ medžioklės ploto vienete:

1. Nepateikė medžioklinio šautuvo apžiūrai, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nereagavo į teisėtus reikalavimus sustoti, nepateikė dokumentų, elgėsi agresyviai ir įžūliai, tuo kliudydamas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį;

2. Medžiojo naudojant draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį: naktinio matymo priedėlį Dedal NV-DK-2 Nr. 98447. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 punktą;

3. Medžiokliniu šautuvu sumedžiojo gyvūną (šerną), kurio sumedžioti neturėjo teisės (leidimas laikyti (nešiotis) ginklą panaikintas. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 58.2.2 punktą;

4. Turėdamas užtaisytą (šovinys lizde ir dėtuvė prijungta prie ginklo) ir į dėklą neįdėtą medžioklinių šautuvų medžiojo ir buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie šį medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, medžioklės lapas Nr. 0015. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 punktą;

5. Turėdamas užtaisytą (šovinys lizde, dėtuvė prijungta) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą pažeidė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus, kai medžioklės ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, o nešiojamas ir vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 61 ir 62 punktus.

Šiais veiksmais galimai padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje, 85 straipsnio 7 dalyje, 85 straipsnio 6 dalyje, 85 straipsnio 5 dalyje, 85 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutarimu ir 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-209-358/2016 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-08986-2015-1) nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁰ straipsnio 1 dalį, 85 straipsnio 7 dalį, 85 straipsnio 6 dalį, 85 straipsnio 5 dalį, 85 straipsnio 1 dalį, nes pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai; naktinio matymo monokuliarą DEDAL-NV Nr.98447 konfiskavo, perduodant jį Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, ir 7,62 mm kalibro šautuvą SAUER mod.202 Nr.55097 su optiniu taikikliu SWAROVSKI Z61 ir šovinių dėtuve, šaudmenis 300WSH 3 vnt., rudą odinį diržą, šautuvo ir optinio taikiklio dėklus grąžino A. K. (b. l. 113-115).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-444-478/2016 pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio Departamento direktorių, D. Š. ir A. K. skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimo, 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio Departamento direktorių, D. Š. apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, o A. K. apeliacinį skundą paliko nenagrinėtą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-4834-888/2016 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-08986-2015-1) A. K. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje, 85 straipsnio 7 dalyje, 85 straipsnio 6 dalyje, 85 straipsnio 5 dalyje, 85 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį– 216 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų) baudą;

pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį – 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą;

pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį – 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį – 1 302 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dviejų eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams ir naktinio matymo monokuliaro DEDAL-NV Nr. 98447, ginklo Sauer 202, Nr. N55097, optikos Swarovski Z61 2,5-15x561, 3 vienetų šovinių 300 WSM, dėtuvės, rudo odinio diržo konfiskavimu;

pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį - 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams ir naktinio matymo monokuliaro DEDAL-NV Nr. 98447, ginklo Sauer 202, Nr. N55097, optikos Swarovski Z61 2,5-15x561, 3 vienetų šovinių 300 WSM, dėtuvės, rudo odinio diržo konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskyrė 1 302 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dviejų eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams ir naktinio matymo monokuliaro DEDAL-NV Nr. 98447, ginklo Sauer 202, Nr. N55097, optikos Swarovski Z61 2,5-15x561, 3 vienetų šovinių 300 WSM, dėtuvės, rudo odinio diržo konfiskavimu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-905 594/2016, 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu A. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo dalį, kuria A. K. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atžvilgiu nutraukė (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo pašalino apylinkės teismo nustatytą aplinkybę dėl Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 61 punkto pažeidimo. Likusią Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo dalį paliko nepakeistą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo priimtas pareiškėjo A. K. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-4834-888/2016, ir dėl 2016 m. lapkričio 29 d. Kauno apygardos teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-905-594/2016, ir iškelta administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. ATIK-7/2017 (teisminis procesas Nr. 4-69-3-08986-2015-1).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. prašymą, vadovaujantis ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo, 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

2015 m. lapkričio 16 d. LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija perdavė medžiagą dėl pareiškėjo galimai padaryto dokumentų suklastojimo Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK, kur pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-64069-15 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, kurioje šiuo metu nėra pareikštas įtarimas pareiškėjui. Procesinis sprendimas byloje nėra priimtas, ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

2015 m. rugsėjo 15 d. LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija perdavė medžiagą dėl pareiškėjo galimai padaryto nusikaltimo Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, kur pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44474-I5 dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytos LR BK 253 straipsnio 1 dalyje. Procesinis sprendimas byloje nėra priimtas.

A. K. 1986 m. balandžio 1 d. Kauno m. Požėlos r. teismo pripažintas kaltu pagal LTSR BK 146 straipsnio 2 dalį (vagystė) ir nuteistas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 25¹ straipsnį lygtinai priverstinai įdarbinant (1 t., b. l. 72).

1991 m. vasario 22 d. Kauno r. teismo A. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 146 straipsnio 2, 3 dalis ir nuteistas 5 metus laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu (1 t., b. l. 73).

2007 m. rugpjūčio 23 d. Kauno m. apylinkės prokuratūros nutarimu baudžiamoji byla Nr. 22-1-00363-07 iškelta pagal LR BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, A. K. atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis LR BPK 212 straipsnio 1 dalies l punktu (1 t., b. l. 77).

2007 m. spalio 12 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartimi A. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį bylos procesas nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 416 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi (1 t., b. l. 79).

2007 m. lapkričio 19 d. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros nutarimu baudžiamoji byla Nr. 17-1-00558-08 iškelta pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį, A. K. atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis LR BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1 t., b. l. 76).

2015 m. vasario 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu baudžiamoji byla Nr. 20-2-00556-09 iškelta pagal LR BK 182 straispnio 2 dalį, A. K. atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis LR BK 170 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 218 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 214 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu (1 t., b. l. 78).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Tuo tarpu, sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokios pareigos neįvykdė dėl Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su ATP pažeidimais, kuriuos pareiškėjas A. K. padarė 2015 m. balandžio 13 d. apie 00.30 val. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiame MŽK ,,Tauras“ medžioklės ploto vienete, paneigimo.

Šioje administracinėje byloje ginčijamas Sprendimas grindžiamas duomenimis apie pareiškėjo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka pradėtus ikiteisminius tyrimus, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2000 metų 18 kartų baustas administracine tvarka. Sprendimas inter alia grindžiamas ir teismų minėtais procesiniais sprendimais patvirtintais duomenimis apie pareiškėjo 2015 m. balandžio 13 d. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiame MŽK „Tauras“ medžioklės ploto vienete padarytus ATP pažeidimus (ABTĮ 16 str. 1 d.), t. y. apie tai, kad A. K.:

1. Nepateikė medžioklinio šautuvo apžiūrai, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nereagavo į teisėtus reikalavimus sustoti, nepateikė dokumentų, elgėsi agresyviai ir įžūliai, tuo kliudydamas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straispnio 2 dalį;

2. Medžiojo naudojant draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį: naktinio matymo priedėlį Dedal NV-DK-2 Nr. 98447. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 punktą;

3. Medžiokliniu šautuvu sumedžiojo gyvūną (šerną), kurio sumedžioti neturėjo teisės (leidimas laikyti (nešiotis) ginklą panaikintas. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 58.2.2 punktą;

4. Turėdamas užtaisytą (šovinys lizde, dėtuvė prijungta) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą pažeidė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus, kai medžioklės ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, o nešiojamas ir vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 62 punktą.

Pažymėtina, kad išvardyti ATP pažeidimai (nustatyti faktai yra prejudiciniai faktai sprendžiant šioje administracinėje byloje klausimą dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo) yra susiję su pareiškėjo keliama grėsme asmenų gyvybei ir sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimo pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-784-525/2016)(I t., b.l.179-185).

Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, pareiškėjui yra neveiksmingos, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų pažeidimų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių duomenų išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jis turi teisės magistro diplomą, yra geros reputacijos verslininkas, turi pastovias pajamas, dalyvauja socialiniame gyvenime ir bendrauja su geros reputacijos asmenimis, šiuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti atsakovo Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad jo teistumai yra išnykę, todėl atsakovas šiomis aplinkybėmis negalėjo grįsti ginčijamo sprendimo. Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę. Šiuo atveju vertinant prašančiojo išduoti leidimą įsigyti ginklą charakterizuojančius duomenis, manytina, kad asmuo, padaręs nusikalstamas veikas, kelia grėsmę GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu saugomiems teisiniams gėriams, pavyzdžiui, kitų asmenų nuosavybei, viešajai tvarkai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės tokio pobūdžio bylose, pažymima, jog tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 56 str. 3 d.) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.

Analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus, ginklų apyvartos ribojimų prevencinę reikšmę ir siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymą ginklų savininkams ir naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, įvertinus byloje surinktų faktinių duomenų (pareiškėjo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, jo buvusius teistumus, taip pat padarytus administracinius teisės pažeidimus, jų pobūdį, periodiškumą) visumą „kokybiniu“ aspektu, atitinkamai charakterizuojančią pareiškėją ir patvirtinančią teisiškai reikšmingas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovui buvo teisėtas bei pakankamas pagrindas pagrįstai pripažinti, jog pareiškėjas savo elgesiu kelia (gali kelti ateityje) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį, taigi atsakovas, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia, kaip nurodo pareiškėjas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Institucija taip pat įvykdė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti (Viešojo administravimo įstatymo 8 str., Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.).

Pareiškėjo pateiktų įrodymų, įgalinančių tvirtinti, jog skundžiamu Sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 16-IL-20-00340-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.