Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano disco“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2536-340/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano disco“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ dėl viešųjų pirkimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Stage Lite“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

13. Atsakovė vykdė Pirkimą. Pirkimo objektas – TV programų apšvietimo įrangos nuomos bei aptarnavimo paslaugos.

15. Atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. raštu patikslino Pirkimo sąlygų 2 priede „Pasiūlymo forma“ 3 punktą, nurodydama, kad „Projekciniai DMX signalu valdomi „LED Spot“ tipo judantys prožektoriai (galvos) arba lygiaverčiai (vienodo modelio ir gamintojo) su reikalingais montažiniais elementais“ taip, kaip ir nurodyta Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“. Taip pat atsakovė patikslino Pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymo forma“ 3 punkto lentelės 2 eilutę, nurodydama, kad „Projekciniai DMX signalu valdomi „LED Spot“ tipo judantys prožektoriai (galvos) arba lygiaverčiai (vienodo modelio ir gamintojo) su reikalingais montažiniais elementais“.

16. Atsakovė 2021 m. birželio 11 d. raštu pranešė tiekėjams apie priimtą sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo bei pripažino pirkimą laimėjusiu trečiojo asmens UAB „Stage Lite“ pasiūlymą.

19. Prožektorių gamintojo „ROBE lightnings s.r.o“ 2021 m. liepos 21 d. aiškinamajame rašte dėl „ROBE LIGHTNING produktų“ nurodyta, kad trečiojo asmens pasiūlytas prožektorių modelis „ColorSpot 1200E AT“ naudojo geriausią įmanomą technologiją, kuri buvo prieinama beveik prieš 20 metų, tuo metu, kai ji buvo kuriama ir gaminama, tačiau dabar šios technologijos yra pasenusios.

20.3. „Techninės specifikacijos 1 lentelės 2 eilutės 2 stulpelio „Pavadinimas“ formuluotė nėra nei aiški, nei konkreti, nes kalbama apie siūlytinų pirkti objektų lygiavertiškumą, nors to lygiavertiškumo kriterijai neapibrėžti – šiuo atveju jie ir negali būti apibrėžti, nebent čia būtų lyginama pirktinų „LED Spot“ tipo ir kitokių tipų prožektorių kaina (vertė pinigine išraiška), tačiau šalia vėlgi pateikiami kokybiniai „Prašomi parametrai“.“ (išvados 3 punktas).

Dėl teismo (ne)šališkumo

21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas viso proceso metu buvo neobjektyvus, iš esmės skundžiamame sprendime vienašališkai perrašė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, netyrė apeliantės pateiktų įrodymų ar juos tyrė paviršutiniškai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

22. Pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

23. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog skundžiamą sprendimą priėmė galbūt šališkas teismas. Apeliantė, įrodinėdama galimą teismo šališkumą, remiasi tik deklaratyviais samprotavimais ir prielaidomis, nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių ar argumentų, tikėtinai patvirtinančių, kad teismas buvo šališkas, taip pat ji nepateikia tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu apeliantei kilo pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, ji galėjo CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti prašymą dėl teisėjo nušalinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog teisėja, nagrinėjusi bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šališka. Taip pat pažymėtina, kad vien procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas (net tuo atveju, jeigu jie nepalankūs apeliantei) savaime negali būti vertinami kaip teisėjos šališkumo įrodymas.

Dėl techninėje specifikacijoje įtvirtinto reikalavimo dėl prožektorių tipo bei trečiojo asmens pasiūlymo atitikties šiam reikalavimui

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Techninės specifikacijos 1 lentelės 2 eilutės nuostatas, padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas prožektorių šviesos šaltiniui, t. y. nebuvo nustatyta parametro, kad šiai pozicijai siūlomas prožektorius turėtų LED šviesos srautą, taip pat padarė išvadą, kad pagal Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos lentelės reikalavimus perkančiajai organizacijai tinka lygiavertis prožektoriaus modelis, kurio techniniai parametrai atitinka Techninės specifikacijos lentelės 2 eilutės grafoje „Prašomi parametrai“ nurodytus techninius parametrus.

26. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

27. Pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo techninių specifikacijų nuostatų atžvilgiu primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią tokio pobūdžio ginčus nagrinėjantys teismai procesiniuose sprendimuose atitinkamas pirkimo sąlygas turėtų aiškiai įvardyti (kvalifikuoti) kaip norimo rezultato, funkcinio reikalavimo, standarto ar kitą kriterijų arba jų derinį, įtvirtintą VPĮ 37 straipsnio nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015).

28. Nors nagrinėjamoje byloje aptariamos Techninės specifikacijos sąlygos formuluotė (nutarties 14, 15 punktai), vertinant pažodžiui, gali būti suprantama bei aiškinama kaip funkcijos apibūdinimas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės siekiamus tikslus ir į tai, kaip ji juos įgyvendino, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Techninės specifikacijos 1 lentelės 2 eilutėje įtvirtintas būtent pirkimo objekto funkcinis reikalavimas (VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 1 punktas) – pasiūlyti tokius prožektorius, kurių techniniai parametrai atitiktų Techninės specifikacijos 2 eilutėje (Prašomi parametrai) nurodytus techninius reikalavimus (2.1. besisukančios GOBO; 2.2. statinės GOBO; 2.3. CMY spalvų maišymo sistema; 2.4. šviesos srautas ne mažiau 19 000 lm).

29. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad perkančioji organizacija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad aptariamos sąlygos esmė ir tikslas – nustatyti funkcinį prožektorių reikalavimą, kuris atitiktų atsakovės poreikius. Taip pat pažymėtina, kad Techninės specifikacijos 1 lentelės 2 eilutėje nebuvo nustatytas reikalavimas, jog siūlomų prožektorių šviesos srautas privalo būti „LED Spot“ tipo. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantė įrodinėjo, jog jos pasiūlyti prožektoriai pagal savo technines savybes yra pranašesni už trečiojo asmens pasiūlytus prožektorius, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė neįrodė, kad atsakovės poreikius galėtų patenkinti išimtinai tik LED šviesos šaltinio tipo prožektoriai.

30. Kasacinis teismas savo praktikoje aiškindamas pasiūlymų lygiavertiškumą laikosi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomi pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendiniai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, jog jo pasiūlyti sprendiniai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus; nors neginčytina perkančiosios organizacijos siekiamų tikslų svarba, tačiau dėl jos neturi esmingai skirtis VPĮ 37 straipsnio nuostatų taikymas; jei tiekėjo siūlomas pirkimo objektas iš tiesų lygiavertis perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir funkciniams reikalavimams, tokiu jis ir turi būti pripažįstamas, nepriklausomai nuo prekių, paslaugų ar darbų svarbos; neidentiškais parametrais apibūdinto pasiūlymo pateikimas VPĮ 37 straipsnio prasme savaime nereiškia kitų tiekėjų teisių pažeidimo, priešingai – atspindi jų konkurenciją; lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

31. VPĮ 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis, įskaitant ir šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytas priemones, įrodo, kad jo pasiūlyti sprendiniai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Kaip jau minėta, techninėje specifikacijoje – atsakovė detalizavo ir išsamiai aprašė, kokius techninius parametrus prožektoriai turi atitikti (besisukančios GOBO, statinės GOBO, CMY spalvų maišymo sistema, šviesos srautas ne mažiau 19 000 lm). Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, jog siūlomi prožektoriai turi statinius ir besisukančius Gobo ratus, CMY spalvų maišymą, šviesos srautas 19 840 lm. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė (perkančioji organizacija) bei pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdami VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų, aiškino Techninės specifikacijos 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą ir nustatę, jog trečiojo asmens pasiūlymas atitinka šį funkcinį reikalavimą, teisingai pripažino jo pasiūlymą atitinkančiu nurodytą reikalavimą.

32. Apeliantė savo nesutikimą su atsakovės sprendimu pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą atitinkančiu Techninės specifikacijos 1 lentelės 2 eilutės reikalavimą, inter alia (be kita ko), įrodinėjo trečiojo asmens pasiūlytų prožektorių gamintojo „ROBE lightnings s.r.o“ 2021 m. liepos 21 d. aiškinamuoju raštu dėl „ROBE LIGHTNING produktų“ (nutarties 19 punktas) ir specialisto L. L. 2021 m. liepos 23 d. lingvistine konsultacine išvada (nutarties 20 punktas).

33. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje numatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai (nutarties 19, 20 punktai) nepaneigia pirmosios instancijos išvadų dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms. Pažymėtina, kad „ROBE lightnings s.r.o“ 2021 m. liepos 21 d. aiškinamajame rašte nėra pateikta informacija, ar šiuo konkrečiu atveju trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų.

36. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, specialisto L. L. 2021 m. liepos 23 d. lingvistinėje konsultacinėje išvadoje specialistas – lingvistas nagrinėjo Techninės specifikacijos nuostatos aiškinimo problemą labai siaurai, neatsižvelgiant į perkančiosios organizacijos valią ir poreikius. Šiuo konkrečiu atveju aptariamos Techninės specifikacijos 1 lentelės 2 eilutės sąlygos formuluotė, vertinant pažodžiui, gali būti suprantama bei aiškinama ir kaip prožektoriui naudojamo šviesos srauto šaltinio apibūdinimas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės siekiamus tikslus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Techninės specifikacijos 1 lentelės 2 eilutėje įtvirtintas būtent pirkimo objekto funkcinis reikalavimas (VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 1 punktas) – pasiūlyti tokį prožektorių, kuris atitiktų techninius parametrus.

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas dėl įrodymų vertinimo, taip pat, tinkamai taikė ir aiškino viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas ir su jais susijusią teismų praktiką, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė visas turinčias bylai reikšmės aplinkybes, kartu atsižvelgdamas į šalių nurodytus argumentus, juos pripažindamas ar atmesdamas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles.

38. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu.

41. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Ši taisyklė yra būdinga procesams visų instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Vienas iš CPK įtvirtinto tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

42. Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė nurodė, kad patyrė 1 415,39 Eur atstovavimo išlaidų, todėl jos jai atlygintinos, priteisiant iš apeliantės minėtą sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano disco“, juridinio asmens kodas 300150800, atsakovei viešajai įstaigai „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“, juridinio asmens kodas 124241078, 1 415,39 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika eurų ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.