- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-1343-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01637-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Atsakovas
- H. M., E. S.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- E. V.
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės H. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams H. M. ir E. S. (E. S.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo E. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi pakeistas jo teisių perėmėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Neterminuotai apriboti H. M. motinos valdžią nepilnametės dukters Z. S. atžvilgiu; 2) Neterminuotai apriboti E. S. tėvo valdžią nepilnametės dukters Z. S. atžvilgiu; 3) Nustatyti Z. S. nuolatinę globą (rūpybą); 4) Paskirti nepilnametės Z. S. nuolatine globėja E. V.; 5) Z. S. gyvenamąją vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje; 6) Priteisti iš H. M. jos vaikui Z. S. po 170 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant vaiko įstatyminiam atstovui globėjai E. V.; 7) Priteisti iš E. S. jo vaikui Z. S. po 170 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant vaiko įstatyminiam atstovui globėjai E. V.; 8) Paskirti nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja globėją E. V..
Šalies argumentai
2. Ieškovas paaiškino, kad atsakovai H. M. ir E. S. (toliau – ir atsakovai) turi mažametę dukrą Z. S., kurios atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2017 m. lapkričio 15 d. telefonu gavo anoniminį pranešimą, kad H. M. piktnaudžiauja alkoholiu, namuose yra svetimų ir galimai neblaivių asmenų, todėl kyla grėsmė jos mažametės dukters Z. S. saugumui. Nuvykus patikrinti šeimą, nustatyta, kad namuose buvo atsakovė, S. Z. prisistatęs asmuo, mažametė Z. S. ir akivaizdžiai turinti sveikatos problemų senyvo amžiaus atsakovės motina V. L.. Viename iš kambarių ant stalo stovėjo tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų, lėkštės su maisto likučiais, vaiko lovytėje buvo sumesti vaikiški drabužiai, grindys purvinos, neplautos. Mažametė atsakovės dukra po namus bėgiojo basa, aprengta nešvariais ir blogai kvepiančiais rūbais, pati buvo labai purvina (ausys, veidas, kojos), plaukai sulipę, neplauti, nagai nekirpti, panagės juodos. Bute jautėsi stiprus cigarečių dūmų kvapas. Apsilankymo metu policijos pareigūnai nustatė atsakovei 2,50 prom. girtumą, o kartu su ja buvusiam vyrui – 2,60 prom. girtumą. Įvertinus visas aplinkybes, buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos ir skubos tvarka laikinai apgyvendinti Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Z. S. buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Iki vaiko paėmimo atsakovės H. M. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau nuo 2017 metų balandžio mėn. buvo stebima, teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, kadangi seniūnijos darbuotojai pastebėjo šeimoje kylančias socialines problemas. Pažymėjo, kad atsakovė kelerius metus gyveno (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugpjūčio 14 d. sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu E. S.. Po kurio laiko sutuoktinį deportavo į (duomenys neskelbtini) ir atsakovė su vaiku grįžo gyventi į Lietuvą. Šiuo metu atsakovė su sutuoktiniu ryšių nepalaiko, E. S. nedalyvauja vaiko auklėjime, nesidomi vaiku ir neteikia išlaikymo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Paėmus vaiką iš nesaugios aplinkos, 2017 m. lapkričio 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo sprendžiamas vaiko priežiūros klausimas bei sudarytas vaiko laikinosios globos planas. Atsakovė pati pripažino, kad dabartinis jos elgesys prieštarauja vaiko interesams, todėl ji turi keisti gyvenimo būdą, t. y. spręsti alkoholio vartojimo problemą, įsidarbinti, susitvarkyti gyvenamąjį būstą, palaikyti ryšį su vaiku ir bendradarbiauti su specialistais. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai 2018 m. kovo 20 d. organizuotoje vaiko laikinosios globos peržiūroje nustatė, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų, t. y. nesistengia keisti gyvenimo būdo, neįsidarbino, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, nebendradarbiauja su specialistais, retai lankė vaiką įstaigoje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2018 m. kovo 27 d. pasiūlė vaiką globoti E. V., kuri pagal išvadas yra tinkama globoti mergaitę nuo 1 iki 6 metų amžiaus. E. V., susipažinusi su vaiku, 2018 m. kovo 28 d. pateikė prašymą dėl paskyrimo mergaitės globėja. Pažymėjo, kad pagal jos turimus duomenis, globėja yra tinkama būti Z. S. globėja, turi norą bei visas galimybes užtikrinti mergaitei tinkamas gyvenimo sąlygas savo šeimoje. Z. S. laikinąja globėja 2018 m. kovo 30 d. įsakymu paskirta E. V.. Nurodė, kad laikinosios globos nustatymas nemotyvavo atsakovų keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą. Atsakovė per jai paskirtą laikotarpį neatsakingai vykdė įsipareigojimus ir, nors dukrą retkarčiais lankydavo, bet iki šiol neįsidarbino ir nepradėjo gydymo dėl priklausomybės alkoholiui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė H. M. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė H. M. nurodė, kad esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje tokių atsakovės veiksmų nenustatyta. Nėra duomenų, kad atsakovė darytų ypatingą žalą savo vaikui, ar kad visiškai juo nesirūpintų.
5. Išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi pakeistas jo teisių perėmėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareikštas ieškinys atitinka geriausius Z. S. interesus ir yra tenkintinas. Pažymėjo, kad, pagal (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro 2017 m. liepos 24 d. pateiktą išvadą E. V. yra tinkama būti globėja ir gali globoti mergaitę nuo 1 iki 6 metų amžiaus. Ji yra neteista, sveikatos būklė leidžia jai globoti vaiką, administracine tvarka nebausta, buitinės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaiko saugiam vystymuisi. Nurodė, kad E. V. tinkamai atlieka laikinosios globėjos pareigas, rūpinasi mergaitės sveikata, auklėjimu, ugdymu. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) vaikų darželį, turi visas reikiamas priemones ugdymui ir lavinimui, visada švariai, tvarkingai aprengta pagal amžių ir sezoniškumą. E. V. atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus globėjams, jos šeimos nariai neprieštarauja, kad jų šeimoje gyventų ir būtų globojama Z. S.. Pažymėjo, kad laikinoji mergaitės globėja sutinka tapti ir nuolatine globėja. Nurodė, kad nėra gauta pranešimų apie pažeidžiamus mažametės interesus globėjos šeimoje, kiti fiziniai asmenys, kurie galėtų ar norėtų rūpintis Z. S., įstaigai nėra žinomi.
Atsiliepimas
6. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų nepateikė.
Šalies argumentai
7. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją ieškinyje nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
8. Atsakovė H. M. teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją atsiliepime nurodytais argumentais.
9. Atsakovo E. S. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, negali sutikti nežinodamas atsakovo pozicijos. Pažymėjo, kad ieškinys, kuriame nėra nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta negalėjo būti priimtas. Teismas turėjo ieškoti atsakovo gyvenamosios vietos. Bylos nagrinėjimas vyksta jam už akių. Atsakovas negali rūpintis vaiku, nes jam apribota teisė įvažiuoti į Europos Sąjungą.
10. Trečiasis asmuo E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė jai skambino tris kartus. Pažymėjo, kad siūlė jai, jog gali atvežti vaiką į bet kurią vietą tam, kad jos galėtų pabendrauti, tačiau jokios iniciatyvos atsakovė tam nerodė. Paaiškino, kad pirmuosius globos mėnesius buvo sunkumų, kadangi vaikas neprisileisdavo svetimų žmonių, tačiau dabar yra viskas labai gerai, mergaitė bendrauja su visais, lanko darželį. Nurodė, kad, kol vyksta teismai, apie mergaitės įvaikinimą negalvoja, tačiau, jeigu viskas bus gerai, tai planuoja auginti kaip savo vaiką. Pažymėjo, kad mergaitės tėvas niekada su ja nebandė susisiekti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai H. M. ir E. S. dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko Z. S. atžvilgiu: rūpintis ja, jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jai tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Pažymėjo, kad atsakovų vengimas atlikti savo, kaip tėvų, pareigas vaiko atžvilgiu neabejotinai daro jam neigiamą žalą, kadangi vaikas, augdamas be pakankamo tėvų dėmesio ir rūpesčio, nesulaukdamas deramo atsako į savo meilę, patiria neigiamus išgyvenimus. Nurodė, kad mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės H. M. motinos valdžią ir atsakovo E. S. tėvo valdžią, kadangi jie nevykdo savo kaip tėvų pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku, juo nesidomi, jo nelanko, nesirūpina, nebendrauja su juo, realiai nededa jokių pastangų ir neparodė noro susigrąžinti vaiko į šeimą, neteikia jam išlaikymo; taip pat atsakovai nėra sudarę tinkamų sąlygų vaiko sugrįžimui į šeimą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, t. y. kad atsakovai pradėtų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, priešingai, atsakovė nevykdo įsipareigojimų, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, nelanko jai paskirtų kursų, nekeičia gyvenimo būdo, iš viso nebendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis ir pareigūnais, nesudaro tinkamų vaikui vystytis ir gyvenimo sąlygų (vien oficialaus darbo susiradimas praėjus beveik metams po vaiko paėmimo, atsižvelgiant į kitas bylos nustatytas aplinkybes, iš esmės neleidžia daryti teigiamos išvados apie realios situacijos pagerėjimą), o atsakovas E. S. apskritai yra visiškai nusišalinęs nuo mažametės dukters auklėjimo ir priežiūros bei išlaikymo teikimo, teismui nėra žinoma jo gyvenamoji ar kita buvimo vieta, taigi abu atsakovai neparodė noro pakeisti susiklosčiusios situacijos bei noro rūpintis vaiku ar teikti jam išlaikymą. Sprendė, kad, kadangi nepilnametės Z. S. atžvilgiu apribota tėvų valdžia, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, tad Z. S. (3 metų amžiaus) nustatytina nuolatinė globa, o jos globėja skirtina E. V.. Taip pat sprendė, kad iš kiekvieno atsakovų priteistinas 170 eurų išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki vaiko pilnametystės, o nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja skirtina E. V..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atsakovė H. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas arba, jeigu nebūtų nustatytas pagrindas pilnai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą – jį pakeisti dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir priimti naują sprendimą toje dalyje, t. y. laikinai apriboti jos valdžią vaiko atžvilgiu.
Atsiliepimas
14. Atsakovė H. M. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ji stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, t. y. ji įsidarbino. Taip pat neįvertinta kokį poveikį jos gyvenimui turėjo faktas, kad iš jos buvo atimtas mažametis vaikas. Pažymėjo, kad vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl vienintelio karto, kai ji buvo neblaivi. Byloje nėra duomenų, kad jos veikimas ar neveikimas daro ypatingą žalą vaikui. Nebuvo pagrindo ir neterminuotai riboti motinos valdžią. Pažymėjo, kad mano, jog teismas neteisingai supranta vaiko interesus. Iš visų byloje nustatytų faktų teismas rėmėsi tik tais, kurie neigiamai ją charakterizuoja. Nurodė, kad teismas teigia, jog jos name nėra elektros, tačiau, net jeigu toks faktas būtų įrodytas, teisinės reikšmės jis neturi, t. y. ypatinga žala vaikui nėra tuo daroma, tai yra laikina problema. Svarbiausias vaiko interesas ir teisė gyventi kartu su savo tėvais, savo namuose. Taip pat teismas neįvertino ir to, kad ji dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), o vaikas yra (duomenys neskelbtini) rajone. Vaiko globėja, gerbiant vaiko teisę, interesą palaikyti ryšį su motina, pati neiniciavo jų bendravimo, pati neskambino atsakovei. Teismas pažeidė ir atsakovo E. S. teises, nes nesiėmė jokių priemonių nustatyti atsakovo buvimo vietą bei pranešti apie bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) Respublika sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, tačiau teismas, realizuodamas jam suteiktas teises, nesikreipė nei į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vilniuje, nei į atitinkamą ministeriją (duomenys neskelbtini). Todėl, vien šis faktas, sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
15. Ieškovas pateiktu atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
16. Ieškovas nurodė, kad atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, ji nuolat buvo raginama ir motyvuojama nevartoti alkoholio, gydytis nuo priklausomybės, lankyti vaiką ir su juo bendrauti, ieškotis nuolatinio darbo, ugdyti kasdienius higienos, socialinių įgūdžius, lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo grupinius užsiėmimus. Tačiau ji nerodė jokios iniciatyvos pakeisti gyvenimo būdą, atsisakė teikiamos pagalbos, ignoravo konsultacijas ir pasiūlymus, sprendžiant socialines problemas. Vaiką globos įstaigoje aplankė tik porą kartų, o pasikeitus vaiko globėjui, globėjos E. V. šeimoje neapsilankė nė karto, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ji įvykdė tik vieną įsipareigojimą, t. y. užsiregistravo darbo biržoje ir vėliau įsidarbino. Pažymėjo, kad byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, kad ji ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, šeimos gyvenimo sąlygos prieštarauja vaiko interesams, ji nededa pakankamai pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą. Pažymėjo, kad atsakovė suabsoliutina savo, kaip motinos, teises, iškeldama prieš vaiko interesus. Tėvų valdžiai apriboti pakanka fakto, jog tėvai nevykdo pareigos rūpintis vaiku. Pažymėjo, kad faktas, jog atsakovas E. S. nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir gyvena užsienyje, nesuteikia jam teisės nusišalinti nuo savo vaiko priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo. Jo nedalyvavimas, jam nusišalinus nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo, iš esmės negalėjo įtakoti bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
13. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo neterminuotai apribota tėvų valdžia jų vaiko atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 1 dalimi, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
22. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovai H. M. ir E. S. dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko Z. S. atžvilgiu: rūpintis ja, jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jai tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.
23. Byloje nustatyta, kad atsakovas E. S. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko globos: su vaiku ir jo motina nebendrauja, neteikia išlaikymo. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad kartu su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini) tris metus. Tačiau, kai vaikui sukako 4 mėnesiai, jis buvo deportuotas į (duomenys neskelbtini), po ko ji su dukra grįžo į Lietuvą. Vėliau ryšius palaikė per kompiuterinę programą „Skype“, tačiau atsakovas 2017 metais nutraukė bendravimą, kai atsakovė nurodė, jog kreipsis dėl jų santuokos nutraukimo. Taip pat nustatyta, kad vaikas buvo paimtas iš atsakovės 2017 m. lapkričio 15 d. Atsakovė H. M. 2017 m. lapkričio 20 d. įsipareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui: sudaryti vaikui tinkamas buitines gyvenimo sąlygas, užtikrinti saugią aplinką; registruotis teritorinėje darbo biržoje ir ieškoti darbo; lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo grupinius užsiėmimus; bendradarbiauti su skyriaus darbuotojais ir su šeima dirbančiu socialiniu darbuotoju; bendradarbiauti su globos namų administracija bei dirbančiu personalu ir (ar) vaiko globėju šeimoje; reguliariai lankyti vaiką globos namuose ir (ar) vaiko globėjo šeimoje, teikti išlaikymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2018 m. spalio 1 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buto, kuriame gyvena ir planuotų gyventi, grąžinus jai vaiką, balkonas dar nėra sutvarkytas, tačiau pažymėjo, kad balkono durys užsidaro, todėl mažametis vaikas jų negalėtų pasiekti. Įsiskolinimą už elektros energijos tiekimą yra apmokėjusi, šiuo metu yra įsiskolinimas už šilumos energiją – 1 900 Eur. Taip pat nurodė, kad tėvystės įgūdžių lavinimo grupinių užsiėmimų nelankė, nes nebuvo nurodytas adresas, kuriuo reikia į juos vykti, pati tuo domėtis nebandė. Pažymėjo, kad bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais nevengė, tačiau negalėjo jų nuolatos laukti namuose, o skambučių iš jų, perspėjant, jog nori atvykti, nesulaukdavo. Pas dukra vyko 5 kartus, o nuo to laiko, kai buvo paskirta globėja (2018 m. kovo 30 d.), su vaiku nesimatė, pas ją nevyko, nes neturėjo finansinių išteklių. Liudytojos E. B. ir J. L. – (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos – teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė vengė bendradarbiavimo. Liudytoja E. B. parodė, kad ne kartą bandė skambinti atsakovei, tačiau ji du kartus keitė telefono numerį, prisiskambinti nepavykdavo. Liudytoja J. L. parodė, kad po teismo posėdžio šioje byloje, vykusio 2018 m. spalio 25 d., vyko pas atsakovę, tačiau durų niekas neatidarė, todėl paliko raštelį, jog buvo atvykę, prašo susisiekti. Apytikriai po 15 min. paskambino iš seniūnijos, pasakė, kad atsakovė atėjo pasiimti maisto produktų, todėl pagalvojo, kad atsakovė, galimai, buvo namuose. Grįžus patikrinti, atsakovės kaimynai informavo, kad ji ką tik išėjo iš namų, todėl daro išvadą, kad ji tikrai buvo namuose, tačiau nenorėjo jų įsileisti, palikto raštelio neberado. Trečiasis asmuo E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė jai skambino tris kartus. Pažymėjo, kad siūlė jai, jog gali atvežti vaiką į bet kurią vietą tam, kad jos galėtų pabendrauti, tačiau jokios iniciatyvos atsakovė tam nerodė.
24. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
25. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Iš aukščiau nurodytų bylos duomenų darytina išvada, kad atsakovė iš esmės įvykdė tik vieną įsipareigojimą, t. y. susidaro darbą ir pradėjo dirbti. Vertinant kitus bylos duomenis, matyti, kad atsakovė nerodo pakankamai iniciatyvos bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, bendrauti su dukra, nors nuo vaiko paėmimo jau yra praėję daugiau nei metai. Be to, byloje yra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau atsisako kreiptis pagalbos, nuo šios priklausomybės nesigydo. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną, kai buvo paimtas vaikas, padarė klaidą, ir tądien paskutinį kartą vartojo alkoholį, išskyrus naujųjų metų šventę, kai gėrė šampano. Tačiau liudytojos E. B. ir J. L. parodė, kad, kai atsakovė ateidavo pasiimti maisto produktų iš seniūnijos, bendraujant nuo jos sklisdavo alkoholio kvapas. Liudytoja E. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jau seniai, atsakovės ir jos daugiabučiai namai yra greta, parodė, kad gali patvirtinti, jog atsakovė vartoja alkoholį, yra mačiusi atsakovę parduotuvėje perkančią pigų vyną žaliuose buteliuose. Pažymėjo, kad šią aplinkybė patvirtina ir kaimynai, kaimynė, kuri gyvena priešais atsakovę, sakė, kad matė atsakovę su didele tara alaus.
26. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas iš visų byloje nustatytų faktų rėmėsi tik tais, kurie neigiamai charakterizuoja atsakovę, be kita ko, nenurodant kokie byloje esantys duomenys ją charakterizuoja teigiamai, išskyrus faktą, jog ji susirado darbą. Laikytina, kad priimant skundžiamą sprendimą, buvo įvertintas įrodymų visetas, nustačius, kad atsakovai nesirūpina vaiku ir, kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, priimtas pagrįstas bei teisėtas sprendimas, apribojant tėvų valdžią neterminuotai.
27. Taip pat atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė ir atsakovo E. S. teises, nes nesiėmė jokių priemonių nustatyti jo buvimo vietą bei pranešti apie bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) Respublika sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, tačiau teismas, realizuodamas jam suteiktas teises, nesikreipė nei į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vilniuje, nei į atitinkamą ministeriją (duomenys neskelbtini). Todėl, vien šis faktas, sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių dokumentų įteikimo šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, yra nurodęs, kad šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis), tokia byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) – tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog jam nėra žinoma atsakovo E. S. gyvenamoji vieta, bei prašė, nepavykus įteikti procesinių dokumentų bei šaukimo atsakovams, įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu. Užklausus informacijos apie atsakovo darbovietes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje, duomenų nerasta. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarta įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2018 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-2031-10326 atsakovui E. S. atstovauti, teismo prašymu, paskirtas advokatas. Atsakovė H. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas protingas galimybes atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Vertintina, kad tėvas, nutraukęs ryšius su vaiko motina, elgėsi nesąžiningai, o proceso ištęsimas neribotam laikui, siekiant išsiaiškinti jo gyvenamosios vietos adresą, nebūtų suderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, jam buvo paskirtas atstovas, todėl laikytina, kad apie teismo procesą jis informuotas tinkamai.
31. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymų visetą, padarė teisingas išvadas dėl byloje nustatytų faktų ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės H. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.