Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-10-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-25424-1014/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-22
Bylos Nr.
2YT-25424-1014/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16899-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-25424-1014/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16899-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant pareiškėjui K. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas K. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. priėmė M. K. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

2. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama V. K.. Pagal 2008-11-12 testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro D. A. K. K. paskirtas testamentiniu viso savo motinos turto paveldėtoju. Taip pat pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įstatyminis paveldėtojas. 2024-07-18 pareiškėjas priėmė savo mirusios motinos V. K. palikimą. (duomenys neskelbtini) V. K. buvo sudarė santuoką su M. K. (pareiškėjo tėvu). M. K. mirė (duomenys neskelbtini). V. K. testamente, kaip jai paliekamas turtas nurodytas – 20000/30000 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina V. K. buvo įsitikinusi ir jo tėvas M. K. tam pritarė, kad visa 20 0000/30000 dalis yra tik V. K. asmeninė nuosavybė. Į šį turtą buvo atstatyta nuosavybė 1998-11-17 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), o 2000-03-21 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) – su H. B. (V. K. (duomenys neskelbtini)), kuriam tuo pačiu sprendimu buvo atstatyta nuosavybės teisė, buvo sudaryta tikslu apsikeisti su juo kitu nekilnojamuoju turtu, į kurį jiems abiems taip pat buvo atkurta nuosavybės teisė. Notaras tvirtindamas V. K. testamentą jos neįspėjo, kad pagal seną CK ir Šeimos ir santuokos kodeksą turtas, kuris įgytas santuokoje yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepriklausomai nuo to kieno vardu yra registruotas. Pareiškėjo tėvas būtų pasirašęs bet kokius notariškai patvirtintus pareiškimus tikslu patvirtinti, jog jis nelaiko 2000-03-21 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyto turto savu ar bendru su jo motina. Tvarkant motinos V. K. paveldėjimo dokumentus notaras pareiškėjui nurodė, kad nepaisant jo patvirtinto motinos testamento, kuriame nurodyta, kad jo motina pareiškėjui palieka jai priklausančią 20000/30000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas(duomenys neskelbtini), 9603/29258 iš 20000/30000 pagal įstatymą yra bendroji jungtinė pareiškėjo mirusio tėvo M. K. nuosavybė ir neva niekieno nepaveldėta po pareiškėjo tėvo mirties.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba dėl paveldėjimo valstybės vardu nei po V. K. mirties, nei po M. K. mirties, nesikreipė. Suinteresuotas asmuo siūlo byla spręsti teismo nuožiūra.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. K. palaikė pareiškimą pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. K.. Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog M. K. šeiminė padėtis – miręs santuokoje (sudarytoje (duomenys neskelbtini)),V. K. – našlė. (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini).

6. Iš 2024-09-09 Nekilnojamojo turto registro išrašo, matyti, jog V. K. nuo 2015-08-24 nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas duomenys neskelbtini)pagal 2015-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2024-09-09 Nekilnojamojo turto registro išrašo, matyti, jog V. K. nuo 2015-06-23 nuosavybės teisėmis priklauso: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1998-11-17 Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ; taip pat 9603/29258 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2000-03-21 Pirkimo-pardavimo sutartį ir 2015-04-03 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2024-09-09 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog V. K. nuo 1994-06-02 nuosavybės teisėmis priklauso 219/522 dalis žemės sklypo pastatas esantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1994-05-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis adresu (duomenys neskelbtini), V. K. įgijo dar būdama santuokoje su M. K. (2000-03-21 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš 2024-07-18 Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro D. A. liudijimo, matyti, jog po V. K. mirties palikimą priėmė mirusiosios sūnus K. K. (pareiškėjas).

8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

9. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

10. Po M. K. mirties pareiškėjo motina V. K. (mirusiojo sutuoktinė) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjo motina V. K. po sutuoktinio mirties toliau valdė tiek nekilnojamąjį turtą, tiek M. K. kilnojamus daiktus bei mokėjo visus reikalingus mokesčius turtui išlaikyti. Nenustatyta, kad kiti asmenys po M. K. mirties naudotųsi ir tvarkytų jo turto dalį. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Iš karto po sutuoktinio mirties sprendė tiek viso turto naudojimo, tiek jo priežiūros klausimus. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė V. K., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjo motina V. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio M. K., mirusio(duomenys neskelbtini) , palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. žemę ar jos dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui K. K. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip paveldėtojo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo K. K. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo K. K. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė