Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Ž. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5810-886/2017 pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/01272, suinteresuoti asmenys R. J., Ž. J., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis M. P. pareiškimu prašė skolininkams R. J. ir Ž. J. už teismo sprendimo nevykdymą skirti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 5 dalyje numatytą sankciją – baudą vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/01272.Pareiškėjas nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0123/08/01710 vykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį raštą dėl skolininkų įpareigojimo išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) naudai. Vykdomuoju raštu skolininkai įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališkai perstatytą gyvenamąjį namą, o neįteisinus savavališkai perstatyto namo - pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), dalį, kad gyvenamasis namas atitiktų UAB „Fidesa“ projekto vadovės A. S. 2005 m. parengto Gyvenamojo namo, nugriaunant sodo pastatą, projekto, pagal kurį Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus 2005 m. lapkričio 18 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN-394, sprendinius, t. y. projekte nurodytą gyvenamojo namo ilgį 15,95 m. Skolininkai per 6 mėnesius teismo sprendimo neįvykdė, neparengė projektinės dokumentacijos, negavo statybą leidžiančio dokumento ir neįteisino savavališkai perstatyto gyvenamojo namo. Per 3 mėnesius nepašalino savavališkos statybos padarinių (b. l. 3).Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) VTPSI pateikė atsiliepimą, prašo antstolio pareiškimą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad antstolis 2017 m. sausio 24 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą. Antstolis akte nurodė, kad iki 2017 m. sausio 23 d. skolininkai neįvykdė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismo sprendimu skolininkų darbai adresu(duomenys neskelbtini), pripažinti rekonstrukcija. VTPSI vykdo tik griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus asmenų lėšomis, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę neįvykdomi. Pašalinti savavališkai atliktų pastato rekonstrukcijos darbų padarinius išimtinai gali tik patys skolininkai, jiems neįvykdžius šio įpareigojimo, yra pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytą sankciją – baudą (b. l. 11–13).S. Ž. J. pateikė atsiliepimą, prašo pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad skolininkai negali įvykdyti teismo sprendimo, nes koreguotinos namo sienos yra atraminės, jų nugriovimas lemtų viso pastato nugriovimą. Toks būdas įvykdyti teismo sprendimą yra neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui pašalinti ir pažeistų skolininkų teises. Skolininkės teigimu, CPK 771 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta teisė teismo sprendimo nevykdantiems asmenims skirti baudą, todėl antstolio prašymas negali būti tenkinamas (b. l. 35–36).Skolininkas R. J. pateikė atsiliepimą, prašo pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad per 6 mėnesius nepavyko susisiekti su ginčo gyvenamojo namo projekto vadove A. S., be jos sutikimo skolininkai negalėjo koreguoti gyvenamojo namo projekto. Dėl finansinių sunkumų skolininkai negalėjo parengti naujo namo projekto. Su projekto vadove pavyko susisiekti tik 2016 m. spalio mėnesį, 2017 m. vasario 24 d. R. J. gavo jos sutikimą dėl gyvenamojo namo projekto koregavimo. R. J. kreipėsi į architektą A. P., kad būtų parengta gyvenamojo namo projektinė dokumentacija ir gauti statybą leidžiantys dokumentai, siekiant įteisinti gyvenamojo namo statybą. Skolininkai negali griauti namo sienų, nes jos yra atraminės ir jų nugriovimas padarytų neproporcingą žalą namui. Skolininko teigimu, tokia priemonė negali būti laikoma proporcinga visuomenės interesams apginti. Pažymėjo, kad gyvenamajame name gyvena du nepilnamečiai skolininkų vaikai, R. J. tenkanti namo dalis kaip išlaikymas priteistas nepilnamečiams vaikams (civilinė byla Nr. e2-519-944/2017). Nugriovus namą butų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, vaikai liktų be gyvenamosios vietos (b. l. 38–40).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkams R. J. ir Ž. J. dėl teismo sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/01272 tenkino iš dalies. Teismas paskyrė solidariai skolininkams R. J. ir Ž. J. 886 Eur baudą valstybės naudai.Teismas Liteko duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. e2-1707-886/2015 tenkino suinteresuoto asmens (ieškovės) VTPSI ieškinį ir: 1) nustatė R. J. ir Ž. J. (6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališkai perstatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., statybą; 2) neįteisinus statinio per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo R. J. ir Ž. J. per tris mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, kad gyvenamasis namas atitiktų UAB „Fidesa“ projekto vadovės A. S. 2005 m. parengto „Gyvenamojo namo, nugriaunant sodo pastatą“ projekto, pagal kurį Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2005 m. lapkričio 18 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN-394, sprendinius, t. y. projekte nurodytą gyvenamojo namo ilgį 15,95 m. ir 3) neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl statybos įteisinimo arba savavališkos statybos padarinių pašalinimo per nustatytą terminą, nurodė skirti R. J. ir Ž. J. solidariai 868,86 Eur baudą. Sprendimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teisme 2016 m. liepos 28 d. gautas VTPSI prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašyme nurodyta, kad VTPSI 2016 m. liepos 13 d. patikrinimo metu nustatė, jog R. J. ir Ž. J. neįvykdė teismo sprendimo įteisinti statinį arba pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytu terminu. Teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. VTPSI išdavė vykdomąjį raštą pagal prašymą.Teismas nurodė, kad CPK 771 straipsnio 6 dalis taikoma tuo atveju, kai teismo sprendime nėra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės ir skolininko prievolė yra asmeninė. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendime numatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės - neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl statybos įteisinimo arba savavališkos statybos padarinių pašalinimo per nustatytą terminą, R. J. ir Ž. J. skiriama solidariai 868,86 Eur bauda. Esant šioms aplinkybėms, teismas, antstolio prašymą dėl baudos numatytos CPK 771 straipsnio 5 dalyje (dabar galiojančioje 6 dalyje) skolininkams skyrimo tenkino iš dalies, pakeitė antstolio nurodytą baudos skyrimo teisinį pagrindą į pagrindą, numatytą CPK 771 straipsnio 2 dalyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1707-886/2015 nurodytų neįvykdymo padarinių taikymo, atsižvelgė į skolininkų elgesį civilinės bylos dėl savavališkos statybos teisminio nagrinėjimo metu, po teismo sprendimo priėmimo ir teismo sprendimo vykdymo stadijoje. Teismo vertinimu, skolininkai elgiasi pasyviai siekdami užvilkinti teismo sprendimo vykdymą. Skolininkų teigimu, jie negali pašalinti savavališkos statybos padarinių, nes koreguotinos namo sienos yra atraminės, ir jų nugriovimas padarytų neproporcingą žalą gyvenamajam namui, todėl būtų pažeisti skolininkų ir jų nepilnamečių vaikų interesai. Teismas pažymėjo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ir priimtu teismo sprendimu sudarė skolininkams galimybę įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuo teismo sprendimo priėmimo iki raginimo priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, skolininkai siekė įvykdyti teismo sprendimą ar atliko kokius nors veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Teismas sprendė, kad šios nustatytos aplinkybės, susijusios su itin pasyviu skolininkų elgesiu, leidžia pagrįstai manyti, kad skolininkai piktnaudžiauja susiklosčiusia faktine ir teisine procesine padėtimi ir nepageidauja geranoriškai, bendradarbiaudami su išieškotoju spręsti klausimą dėl savavališkos statybos padarinių.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b. l. 88–91). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo neįvykdymo klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešė apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas procesinės teisės normas, antstolio pareiškimą išnagrinėjo nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos ir taip pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus, ir tai yra esminis proceso teisės pažeidimas.Ginčo atveju, kai teismo nustatytu terminu skolininkai neįvykdė teismo įpareigojimo, kurį įvykdyti gali tik patys skolininkai, antstolis pagrįstai teismo prašė taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, t. y. skirti skolininkams baudą iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą teismo įpareigojimo nevykdymo dieną išieškotojo naudai. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai nesprendė baudos skyrimo klausimo vykdymo procese, o vadovavosi CPK 273 straipsnio 3 dalimi ir sprendė Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendime numatytos sankcijos, t. y. sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtojoje pastraipoje nurodytos skolininkams solidariai skirtinos 868,86 Eur dydžio baudos, mokėtinos valstybės naudai, taikymo klausimą, nors teismas dar 2016 m. rugpjūčio 2 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo sprendime nurodytos 868,86 Eur dydžio baudos išieškojimo, kuris perduotas antstolei R. G. vykdyti priverstinai.Teismo sprendimu atsakovai buvo įpareigoti pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (savavališkos rekonstrukcijos) padarinius, taigi ir šiuo pagrindu teismas turėjo spręsti baudos skyrimo klausimą vykdymo procese. Ginčo atveju turėjo būti taikoma CPK 771 straipsnio 6 dalis ir antstolio prašymas skirti skolininkams baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai tenkinamas, kadangi tik tokios poveikio priemonės gali priverstinai paskatinti skolininkus kaip įmanoma greičiau įvykdyti priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą.Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (skolininkė) Ž. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b. l. 105–107). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nagrinėjant antstolio prašymą dėl baudos skyrimo teismas neatskleidė ginčo esmės, kadangi sprendimas nebuvo piktybiškai nevykdomas ir nėra teisinga, teisėta skirti baudą, jeigu nėra statybiniu techniniu požiūriu įvykdomas teismo sprendimas nenugriaunant namo. Teismas neįvertino, kad faktiškai leistina paklaida nuo projekto 20 cm, o namo ilgį reikia sumažinti 46 cm, t. y. faktiškai nugriauti vieną pastato sieną. Neįvertinta, kad padaromi neadekvatūs nuostoliai, nes iš esmės būtina nugriauti didesnę dalį namo, kad galima ne sutrumpinti, o naujai pastatyti sieną ir naujai atlikti perdengimą, stogo konstrukciją pastatyti, apdengti. Siekiant pagrįsti savo poziciją byloje bei galimai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1707-886/2017 skolininkai kreipėsi į statybos, projektavimo darbus atliekančias įmones, kurios galėtų patvirtinti, jog šiai dienai įvykdyti teismo sprendimą nepadarant neproporcingos žalos viso statinio konstrukcijai neįmanoma.Nagrinėjamu atveju teismo sprendime numatytus veiksmus gali atlikti tik pats skolininkas, todėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė kreiptis į teismą ir išsiieškoti reikiamas lėšas sprendimo įvykdymui šiuo atveju negali būti įgyvendinta. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta teisė skirti teismo sprendimo nevykdantiems asmenims baudą, todėl toks antstolio prašymas negalėjo būti tenkintas.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija atsiliepimu į skolininkės Ž. J. atskirąjį skundą prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo palaiko savo poziciją, išdėstytą atskirajame skunde dėl teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties ir mano, kad ginčo atveju turėjo būti taikoma CPK 771 straipsnio 6 dalis ir antstolio prašymas skirti skolininkams baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną suinteresuoto asmens naudai tenkinamas, kadangi tik tokios poveikio priemonės gali priverstinai paskatinti skolininkus kaip įmanoma greičiau įvykdyti priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą.S. Ž. J. atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus Kauno apylinkės teisme išnagrinėta byla pagal Ž. J. prašymą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo arba išieškotojo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad vertinant teismo sprendimo įvykdymo galimumą atsižvelgtina į tai, kad koreguotinos namo sienos yra atraminės ir laikančios konstrukcijos. Šių sienų koregavimas, griovimas, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius iš esmės lemtų viso pastato griovimą. Toks būdas įvykdyti teismo sprendimą yra neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui šalinti ir neatitiktų siekiamų teisėtų bei visuotinai svarbių tikslų apginti pažeistas asmenų teises, išlaikant teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą. Teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino, ar statybiniu techniniu požiūriu įmanoma įvykdyti ieškinio reikalavimą. Dėl šios aplinkybės skolininkė teismui pateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, kaip sutrumpinti sieną nenugriaunant pastato, jo laikančių konstrukcijų, stogo, nepadarant neadekvačios, neproporcingos žalos. Byla dėl sprendimo išaiškinimo dar neišnagrinėta, skolininkės nuomone, yra privalomas pagrindas stabdyti apeliacijos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimą, nes teismo sprendimas nebuvo piktybiškai nevykdomas ir nėra tikslinga skirti naudą neišsprendus vykdymo galimybių, eigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/16/01272 medžiagos matyti, kad antstolis M. P. vykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo skolininkams R. J. ir Ž. J. įteisinti savavališką statybą arba pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytu terminu (v. b. l. 5). Antstolis 2016 m. rugsėjo 12 d. raginimu įpareigojo nedelsiant, bet ne vėliau per 1 darbo dieną pašalinti savavališkos statybos padarinius (v. b. l. 7). Antstolis 2017 m. sausio 24 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Akte antstolis nurodė 2017 m. sausio 23 d. nustatęs, jog skolininkai R. J. ir Ž. J. neįvykdė teismo įpareigojimo, t. y. per nustatytą terminą neparengė projektinės dokumentacijos, negavo statybą leidžiančio dokumento ir neįteisino savavališkai perstatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos. Neįteisinę savavališkos statybos savo lėšomis nepašalino savavališkos statybos padarinių – neišardė savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., dalies, kad namas atitiktų UAB „Fidesa“ parengtą projektą (v. b. l. 19).Suinteresuotas asmuo VTPSI teigia, jog Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimo neįvykdymo klausimą nepagrįstai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taip pažeisdamas jos teises ir interesus. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pažymi, kad kasacinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009 yra išaiškinta, kad sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, bet jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas, todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą taikyti baudą. Tačiau pirmosios instancijos teismas antstolio M. P. prašymą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos ir taip pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Be to, aiškinant CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymą, pažymėtina, kad antstolio teikiamas prašymas dėl baudos skyrimo turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus. Tokio prašymo pagrindas ir dalykas turi būti suformuluotas taip aiškiai, kad nebūtų abejonių, kokią baudą prašoma taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Šios bylos atveju antstolio prašymas ( prašymo dalykas) yra nekonkretus, nes prašoma skirti baudą, tačiau nenurodoma, kokio dydžio.Pažymėtina, kad antstolis savo prašyme neteisingai nurodė, kad 2015 m. birželio 1 d. teismo sprendime nebuvo numatytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės yra nustatytos pačiame sprendime. Be to, teismas nutartyje pripažino ir tą aplinkybę, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. valstybės naudai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 868,86 Eur baudos išieškojimo iš skolininkų R. J. ir Ž. J.. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo, ar esant jau išduotam vykdomajam raštui dėl baudos išieškojimo, yra pagrindas pakartotinai paskirti skolininkams baudą, numatytą 2015 m. birželio 1 d. teismo sprendime. Šią aplinkybę pagrįstai savo skunde nurodė suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, taigi padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokio dydžio baudą prašė skirti antstolis, neįvertino, kad pagal teismo sprendime nurodytas neįvykdymo pasekmes jau yra išduotas vykdomasis raštas, taigi, neatskleidė bylos esmės. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.