Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. J. yra kaltinamas tuo, kad nužudė kitą žmogų ir pagrobė svetimą turtą, o būtent:

1.1. jis, 2023 m. kovo 4 d., 18.36 val., (duomenys neskelbtini) autobusų stoties patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su J. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), metu, tyčia sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, dėl ko nuo suduoto smūgio jėgos J. S. nukrito ir galva atsitrenkė į grindis (kietą buką paviršių), tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva pakaušio kairėje, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje, kairio pakaušio lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio pakaušinės skilties sferinio ir pamatinio paviršių, dėl ko nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje nukentėjusysis J. S. mirė, ir taip pastarąjį nužudė. Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to jis, 2023 m. kovo 4 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) autobusų stoties patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą prieš J. S., gimusį (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia sudavęs rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, dėl ko nuo suduoto smūgio jėgos J. S. nukrito ir galva atsitrenkė į grindis bei prarado sąmonę, taip atėmė galimybę pastarajam priešintis, po ko veikdamas kartu K. N., iš nukentėjusiojo J. S. pagrobė pastarajam priklausančius 2 pakelius cigarečių „LD” bendros 8 Eur vertės, 15 Eur kupiūromis ir nenustatytą kiekį euro monetomis, plastikinį maišelį „Maxima” su jame buvusiu 1,5 litro talpos alaus buteliu, t. y. pagrobė svetimą J. S. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nuostatomis, R. J. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. balandžio 5 d., 08.50 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. liepos 5 d. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. J. atžvilgiu pratęstas 3 (trims) mėnesiams, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkte numatytiems pagrindams, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

III. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Skunde R. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir jam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamasis R. J. skundą grindžia šiai argumentais:

3.1. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra neteisinga, nes kitiems asmenims, su kuriais R. J. buvo laikomas vienoje kameroje ir kurie yra kaltinami sunkesnių nusikaltimų padarymu, yra paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Kaltinamasis R. J. pažymi, kad jis tyčios nužudyti kitą asmenį neturėjo, ketina pripažinti kaltę dėl nusikaltimo padarymo.

3.2. Teigia, kad neturi tikslo slėptis nuo teismo, nes tokiu būdu tik pasunkintų savo padėtį. Kaltinamasis R. J. tvirtina, kad jis, būdamas paleistas iš suėmimo, padės savo sugyventinei sumokėti už butą. Be to, ji birželio 17 d. pagimdė dukrą. R. J., paleistas iš suėmimo, ketina su sugyventine susituokti. Kaltinamasis skunde akcentuoja, kad jam reikia laiko susiruošti daiktus, būtinus pataisos namuose. Šiuo metu jis vis dar dėvi darbo drabužius, neturi kuo persirengti, neturi skutimosi priemonių.

3.3. R. J. teigia, kad suprato, jog dėl alkoholio vartojimo labai daug prarado, todėl apsisprendė daugiau alkoholio nevartoti. Nors šiuo metu jo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla Trakų rūmų teisme, tačiau, R. J. įsitikinimu, jo atžvilgiu bus priimtas išteisinamasis nuosprendis. Esant šių aplinkybių visumai, kaltinamojo manymu, yra tikslinga jam skirti švelnesnes kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo R. J. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo R. J. skundo argumentus ir teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.

6. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. J. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo R. J., kaltinamojo K. N., liudytojų parodymuose, įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole, apžiūros protokole, specialisto išvadoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Konstatuotina, kad apygardos teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą, vadovavosi BPK 121 straipsnio 2 dalimi.

7. Žemesniojo teismo išvada, kad analizuojamu atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, pagrįsta šio teismo nutartyje išdėstytais bylos duomenimis.

8. R. J. kaltinamas padaręs vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimą nuosavybei ir vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimą žmogaus gyvybei, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs itin griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė tiek pagal nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamą praktiką, nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau suimtasis gali būti paleistas į laisvę, nepaisant gresiančios griežtos bausmės, tik tuo atveju, kai kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

9. R. J. skunde akcentuoja turimus socialinius ryšius ir pareigą pasirūpinti savo dukra bei gyvenamuoju būstu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. J. išreikštas noras pasirūpinti šeima yra deklaratyvus, nes jo nepagrindžia objektyvūs duomenys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu neterminuotai apribota R. J. tėvo valdžia trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, iš kurių jauniausiasis šiuo metu dar nėra sulaukęs dvejų metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. praeityje buvo ne kartą teisiamas, be kitų nusikaltimų, ir už smurtą tuometinės sugyventinės atžvilgiu (t. 2, b. l. 69–73). Be to, šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje R. J. kaltinamas smurtavęs dviejų savo mažamečių vaikų atžvilgiu. Šios aplinkybės paneigia R. J. deklaruojamus puoselėjamus santykius su šeimos nariais. Nors R. J. tvirtina, kad būdamas laisvėje finansiškai padės savo sugyventinei, kuri šiuo metu augina jų bendrą dukrą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis iki sulaikymo turėjo oficialų pragyvenimo šaltinį (t. 2, b. l. 38). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. J. nėra saistomas glaudžiais socialiniais ar ekonominiais ryšiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. J. skunde nurodomos aplinkybės, jas vertinant kartu su nusikaltimų, dėl kurių galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nėra pakankamos R. J. pripažinti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo būti paleistam proceso metu, ir nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertinęs kartu su R. J. socialiniais, šeiminiais, ekonominiais ryšiais bei asmenybe, pagrįstai sprendė, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje (byla dėl kaltinimų R. J. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje) vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo).

10. Kaip jau minėta, R. J. kaltinamas padaręs vieną apysunkį ir vieną labai sunkų nusikaltimus, kurie yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytame nusikaltimų sąraše. Jis praeityje teistas už smurtinių nusikaltimų ir nusikaltimų nuosavybei padarymą (t. 2, b. l. 46–59). Šiuo metu kaltinamas kito asmens gyvybės atėmimu ir svetimo turto pagrobimu. R. J. neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio. Jis galimai nusikalto būdamas neblaivus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pastarojo nesaikingai vartojamas alkoholis yra viena iš pagrindinių R. J. nusikalstamo elgesio priežasčių. Kaltinamasis skunde akcentuoja, jog jis daugiau alkoholio nevartos, savo elgesį pakeis, tačiau R. J. praeityje ne kartą skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nei parodytas pasitikėjimas jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebuvo pakankama paskata pakeisti gyvenimo būdą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. J. imasi kokių nors aktyvių veiksmų, jog įveiktų neigiamai jo elgesį įtakojančią priklausomybę alkoholiui. Todėl teisėjų kolegija, vertindama šias aplinkybes, pritaria apygardos teismo išvadai, kad yra pagrindas manymui, jog kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. R. J. skunde akcentuoja, kad šiuo metu būdamas suimtas jis neturi būtinų asmeninių daiktų, o paleistas į laisvę jis pasirūpintų daiktais, reikalingais bausmės atlikimui. Atkreiptinas R. J. dėmesys, kad suimtųjų teisę laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti asmeninius daiktus, šių daiktų įgijimo būdus ir naudojimosi jais reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, kurio 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog reikalingus asmeninius daiktus suimtieji gali tiek įsigyti, tiek gauti perduodamus.

12. Kaltinamasis R. J. prašo jo atžvilgiu taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą: intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, net kelių švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas konkrečiu atveju negali būti pripažinta pakankama garantija užtikrinant kardomųjų priemonių paskirtį. Kaip jau minėta, R. J. galimai nusikalto ne pirmą kartą, kaltinamas ne vieno nusikaltimo padarymu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad, kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, šioje proceso stadijoje nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).

13. Šioje baudžiamojoje byloje R. J. laikomas suimtas beveik 4 mėnesius. Toks terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. R. J. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų veikų pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, priimti bylose Kudla prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją ir kt.; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-391-396/2017, Nr. 1S-187-202/2018 ir kt.). Kaip jau minėta, byla yra teisminio nagrinėjimo stadijoje, sudarytas teismo posėdžių grafikas. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad pirmosios instancijos teismas užtikrins BPK 1 straipsnyje nustatytą baudžiamojo proceso paskirtį bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką ir kad R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas būtų proporcinga BPK 119 straipsnyje keliamiems tikslams pasiekti. R. J. pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamasis procesas.

14. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi kaltinamajam R. J. nuo 2023 m. liepos 5 d. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.