- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-554-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10744-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- UAB ,,Kapitalo valda“
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui J. P. (J. P.) dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Kapitalo valda“ prašė priteisti iš atsakovo J. P. 400,39 Eur skolą, 795,78 Eur delspinigių, 40,04 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2007 m. balandžio 19 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 704602747 (toliau – ir Sutartis) pagrindu atsakovas J. P. iš pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ įsigijo du mobiliuosius telefonus ,,Nokia 6131“ ir ,,Samsung z230“. Atsakovas įsipareigojo per Sutartyje numatytą 24 mėnesių laikotarpį (t. y., iki 2009 m. balandžio 19 d.) pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Atsakovas yra sumokėjęs tik vieną (pačią pirmąją) išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką iš 25 įmokų ir nuo 2007 m. gegužės 19 d. jokių įmokų pagal pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį nemoka. Atsakovas pažeidė šalių Sutartimi suderintą mokėjimo grafiką, skolą (400,39 Eur) padengti vėluoja 3975 dienas, todėl vadovaujantis Sutarties 11.1 punktu turi mokėti delspinigius. Ieškovė savo iniciatyva delspinigius sumažino nuo Sutartyje numatytų 0,2 procentų iki 0,05 procentų, skaičiuojamų nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, ir prašo priteisti 795,78 Eur delspinigių. Atsakovas taip pat pažeidė Sutarties 5.2 ir 5.5 punktus, nepranešė apie savo telefono numerio bei gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su jo finansine būkle, todėl pagal Sutarties 11.2 punktą privalo sumokėti ir 10 procentų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos daikto vertės, tai yra, 40,04 Eur. Pradinė kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas” pagal 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1 visas savo reikalavimo teises į skolininkus perleido UAB „Kapitalo valda“, todėl ieškovė įgijo teisę ne tik į skolą bei priskaičiuotus delspinigius reikalavimo perdavimo dienai, bet ir į su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visus po reikalavimo perleidimo naujai susidariusius delspinigius bei baudas. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas, tačiau gera valia savo prievolių neįvykdė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu dėl 1 236,22 Eur skolos priteisimo sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovo J. P. 400,39 Eur skolą, 36,04 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (436,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,80 Eur žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
4.1. atsakovas neginčijo, jog savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir nesumokėjo visų Sutartyje nustatytų įmokų, todėl iš atsakovo priteistina 400,39 Eur skola (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.503 straipsnis, 6.886 straipsnis);
Šalies argumentai
4.2. ieškovės prašomi priteisti delspinigiai – 795,78 Eur už 3 975 dienų laikotarpį yra nepagrįstai dideli. Atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji Sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Sprendžiant dėl priteistino delspinigių dydžio svarbu įvertinti prievolės sumą, delspinigių susidarymo laikotarpį, tai yra, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po vienuolikos metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei devynių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradine kreditore. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių bei nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 36,04 Eur, o kita ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalis atmetama kaip nepagrįsta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis);
4.3. ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas, kaip tai numatyta Sutarties 5.5 punkte. Išperkamosios nuomos sutarties specialiose sąlygose atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Tą patį atsakovo adresą nurodė ir ieškovė savo ieškinyje. Remiantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, šiuo adresu yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Teismui išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai (2018 m. balandžio 14 d.), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra pasikeitusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti 40,04 Eur baudą atmetamas kaip nepagrįstas;
4.4. ieškovė teikdama ieškinį teismui sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį iš dalies (35 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 9,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė UAB ,,Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo, tai yra, iš atsakovo J. P. priteistą 36,04 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 795,78 Eur; priteisti 40,04 Eur dydžio baudą; patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (400,39 Eur skolos, 795,78 Eur palūkanų, 40,04 Eur baudos), likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo J. P. 18,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. pirmosios instancijos teismas, būdamas nepagrįstai aktyvus bei veikdamas išimtinai skolininko naudai, pažeidė ieškovės interesus, t. y., pablogino ieškovės padėtį, pažeidė teisėtų lūkesčių principą, nors atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko visiškai;
5.2. teismas vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies – vartotojo) negali ginti vien tik skolininko interesų, nesilaikydamas šalių interesų pusiausvyros principo. Be to Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 11 d., įstatymo 41 straipsnyje aiškiai yra nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d.;
5.3. priteista 36,04 Eur dydžio delspinigių suma (vietoje reikalautos priteisti 795,78 Eur dydžio delspinigių sumos, tai yra 0,05 proc.) yra neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiu kreditorei, pradelstu įsipareigojimų (ne)įvykdymo laikotarpiu, skolininko elgesiu. Iš teismo sprendimo nėra visiškai aišku, ar pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas delspinigius, sumažino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių dydį, priteisdamas 36,04 Eur dydžio delspinigių sumą, tai yra, teismas nepagrindė, kaip apskaičiavo priteistą delspinigių sumą;
5.4. atsakovas vengė bendradarbiauti, nesirūpino skolos grąžinimu ir elgėsi nesąžiningai. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent – jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditorės pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais. Atsakovui buvo siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus skolos išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą;
5.5. ieškovė, teikdama ieškinį įvertino aplinkybę, kad yra stipresnė teisinių santykių šalis ir delspinigių dydį jau sumažino nuo 0,2 procentų iki 0,05 procentų. Pirmosios instancijos teismo priteisti 36,04 Eur delspinigiai yra neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (400,39 Eur). Delspinigių ir skolos santykis yra santykinai (per)mažas, dėl kurio atsakovas nesupras Sutarties ne(į)vykdymo pasekmių;
5.6. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo 40,04 Eur dydžio baudos. Atsakovas pažeidė Sutarties 5.2 punktą, 5.5 punktą, t. y., ieškovei nepranešė apie savo telefono numerio, darbovietės ir kitų reikšmingų (susijusių su Sutarties vykdymu) aplinkybių pasikeitimą, taip pat nepateikė nei pradinei kreditorei, nei ieškovei jokių duomenų apie atsakovo finansinę būklę ir jos pasikeitimą, kadangi tai tiesiogiai įtakojo Sutarties vykdymą.
6. Atsakovas J. P. atsiliepimo į ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“ apeliacinį skundą pagal CPK 318 straipsnį teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacinėje byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta sumažinti ieškovės reikalaujamą delspinigių sumą, taip pat nuspręsta netenkinti ieškovės reikalavimo dėl baudos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Byloje nustatyta, kad atsakovas J. P. ir pradinė kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas“ (lizingo įmonė) 2007 m. balandžio 19 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 704602747 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė nupirko iš atsakovo nurodyto pardavėjo du mobiliuosius telefonus – ,,Nokia 6131“ ir ,,Samsung z230“, ir perdavė juos valdyti atsakovui už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą Sutartyje numatytą kainą, minėti mobilūs telefonai pereis atsakovui nuosavybės teise (Sutarties 1 punktas). Tuo tarpu atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesių pagal šalių suderintą grafiką (pirma įmoka – 2007-04-29) sumokėti telefonų kainą bei sumokėti kitus Sutartimi nustatytus mokesčius (viso 1 670,08 Lt arba 483,68 Eur) (Sutarties 2.1 punktas). Ieškovė nurodė, jog atsakovas pagal šalių sudarytą Sutartį sumokėjo tik vieną įmoką (pačią pirmąją), kuri buvo 287,60 Lt arba 83,29 Eur, taigi atsakovo skola sudaro 400,39 Eur. Sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, jog nesumokėjęs įmokos nustatytu mokėjimo terminu, atsakovas mokės 0,2 procento delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, o Sutarties 11.2 punktu susitarė, kad nevykdydamas Sutarties 5.2, 5.5 punktų nuostatų, atsakovas mokės 10 proc. baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos turto vertės. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kurios pagrindu UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. 2009 m. kovo 4 d. Perdavimo – priėmimo aktas Nr. 653 patvirtina, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimą į 400,39 Eur (1 382,48 Lt) pagrindinę skolą ir 144,14 Eur (497,69 Lt) delspinigius. Byloje yra atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas nurodė, jog su ieškovės reikalavimu sutinka visiškai.
10. Apeliaciniame procese neginčijama pirmosios instancijos teismo priteista 400,39 Eur skola, ieškovė nesutinka tik su priteistų delspinigių dydžiu bei reikalauja priteisti baudą. Teismo sprendimo dalis dėl pagrindinės skolos priteisimo apeliaciniu skundu neskundžiama, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir teismo teisės mažinti netesybas
11. Bylos duomenys patvirtina, jog Sutartis sudaryta 2007 m. balandžio 19 d., t. y. iki Vartojimo kredito įstatymo priėmimo. Vartojimo kredito įstatymo 41 straipsnis nurodo, jog šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., išskyrus šio įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl vartojimo kredito gavėjui periodiškai teikiamos šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011 m. balandžio 1 d. sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims. Argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi nurodytu Vartojimo kredito įstatymu, sprendime nėra, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai taikytos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normos atmestini kaip nepagrįsti.
12. Atsakovas 2007 m. balandžio 19 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 704602747 pagrindu įsigijo prekes (daiktus) – du mobiliuosius telefonus ,,Nokia 6131“ ir ,,Samsung z230“. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sutartis, kuria verslininkas įsipareigoja fiziniam asmeniui vartojimo tikslais perduoti prekes, yra vartojimo sutartis. Byloje nesant įrodymų, kad mobilieji telefonai skirti ne atsakovo asmeniniams, ne šeimos ir ne namų ūkio poreikiams tenkinti, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė kvalifikuoti teisinį santykį kaip vartojimo. Atsakovas šalis siejančiame teisiniame santykyje yra silpnesnioji šalis – vartotojas.
13. Nustatyta, jog Sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, kad pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procentų delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė prašė priteisti 0,05 procentų delspinigius (vietoje 0,2 procentų) nuo 2007 m. gegužės 19 d. (mokėjimo grafiko pažeidimo dienos) iki 2018 m. balandžio 6 d. (kreipimosi į teismą dienos), tai yra, už 3975 dienas, iš viso 795,78 Eur.
14. Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria reikalavimas dėl delspinigių priteisimo patenkintas iš dalies, priteisiant 36,04 Eur dydžio delspinigius, nurodo, jog nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo visiškai neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas delspinigius apskaičiavo, tai yra, ar buvo sumažintas dienų skaičius, nuo kurių skaičiuojami delspinigiai, ar buvo tiesiog sumažintas delspinigių dydis.
15. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomų priteisti delspinigių dydį, atsižvelgė į tai, kad reikalavimas priteisti delspinigius kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl ex officio ėmėsi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Teismas, atsižvelgdamas į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, į aplinkybę, jog ieškovė į teismą kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui, vertino, jog nagrinėjamu atveju teisinga priteistinų delspinigių sumą būtų 36,04 Eur. Skundžiamame sprendime nenurodyta kaip delspinigiai apskaičiuoti, tačiau vertintina, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas delspinigių dydį, pasirinko 180 dienų delspinigių skaičiavimo laikotarpį (400,39 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų = 36,04 Eur).
16. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
18. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju prievolės suma, kurią prašo priteisti ieškovė (apeliantė) (400,39 Eur) yra beveik dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma (795,78 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas netesybas, tačiau sutinka ir su ieškove, jog pirmosios instancijos teismo priteista 36,04 Eur delspinigių suma yra per maža ir neatitinka šalių interesų pusiausvyros, tai yra, priteista neįvertinant atsakovo elgesio ir atsakomybės dėl prievolės nevykdymo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas pripažino, jog savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir su pareikštu ieškiniu sutiko.
19. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl priteistino delspinigių dydžio, vertintina tai, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir pagal sudarytą Sutartį sumokėjo tik vieną, tai yra, pačią pirmąją įmoką (83,29 Eur), bendra Sutarties vertė nebuvo didelė (483,68 Eur), Sutartis sudaryta 24-ių mėnesių laikotarpiui su 16 procentų dydžio metinėmis palūkanomis.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl apskaičiuotų delspinigių dydžio (dėl galimybės juos mažinti), teisiškai reikšmingu laikytinas delspinigių susidarymo laikotarpis. Nagrinėjamu atveju ilgą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį nulėmė ne tik atsakovo vengimas vykdyti prievolę, bet ir ieškovės pasyvumas. Sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovei neabejotinai turėjo būti žinoma, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pirminei kreditorei nevykdo nuo 2007 m. gegužės 19 d. (mokėjimo grafiko pažeidimo diena). Ieškovė (apeliantė) Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2009 m. kovo 4 d., o į teismą kreipėsi tik 2018 m. Šiuo atveju kreipimasis į teismą praėjus beveik devyneriems metams po Reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo ir prašymas priteisti netesybas už visas (perleistas pradelstas bei paskaičiuotas po prievolės neįvykdymo naujajai kreditorei) pradelstas dienas laikytinas prieštaraujančiu CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams.
21. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė nuo pat Reikalavimo perleidimo sutarties ėmėsi veiksmų dėl skolos išieškojimo, siųsdama atsakovui raginimus, vėliau kreipdamasi dėl skolos išieškojimo ikiteisminiu keliu per skolos išieškojimo įmonę, nesudaro pagrindo pateisinti nepagrįstai ilgą delsimą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurios patvirtintų pagrįstą jos lūkestį dėl atsakovo atsiskaitymo nesikreipiant į teismą.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas pilna apimtimi būtų neadekvati sankcija skolininko (vartotojo) padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams (kurių dydį patvirtinančių įrodymų byloje nėra), tačiau nustačius, jog atsakovas prievolės nevykdo ilgą laiko tarpą, nebendradarbiauja, laikytina, jog priteista 36,04 Eur delspinigių suma taip pat neatlieka įstatyme numatytos funkcijos – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus.
23. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi bei 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 653 pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perdavė ieškovei (apeliantei), o pastaroji perėmė reikalavimą į atsakovo 1 382,48 Lt (400,39 Eur) skolą bei 497,69 Lt (144,14 Eur) dydžio delspinigius. Ieškovė neįrodė patirtų didesnių nuostolių, nenurodė aplinkybių, pateisinančių ieškovės kreipimąsi į teismą praėjus tokiam ilgam laiko tarpui nuo minėtos Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo.
24. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju ieškovei (apeliantei) priteistina 144,14 Eur dydžio delspinigių suma, kuri buvo perimta 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteistinų netesybų dydis nepažeis šalių interesų pusiausvyros, bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, teismo priteistą 36,04 Eur dydžio delspinigių sumą padidinant iki 144,14 Eur.
25. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 40,04 Eur baudos priteisimo, nors atsakovas turi pareigą baudą mokėti pagal sudarytos Sutarties nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.
26. Šalių sudarytos Sutarties 11.2 punkte nurodyta, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2 punkto ir 5.5 punkto pareigas nuomininkas sumoka 10 proc. neišpirkto turto vertės baudą. Sutarties 5.2 punktas numato pareigą lizingo įmonei pareikalavus per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5 punktas įpareigoja per 5 dienas informuoti lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta.
27. Nors ieškovė reikalavimą priteisti baudą kildina iš atsakovo pareigos pranešti apie savo adreso ir gyvenamosios vietos pasikeitimą nevykdymo, tačiau šios pareigos nevykdymas tampa aktualus tik tada, kai Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nevykdomi piniginiai mokėjimai, kas reiškia, jog realiai šios pareigos nevykdymas yra susijęs su skolos nemokėjimu.
28. CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-378/2005; Nr. 3K-3-400/2005; Nr. 3K-3-1070/2003; kt.).
29. Ieškovė nėra nurodžiusi konkrečių aplinkybių, kokie atsakovo duomenys yra pasikeitę, byloje nepateikta atsakovui siųstų ir neįteiktų laiškų, neįteiktų raginimų ar panašių dokumentų (CPK 178 straipsnis). Nesant duomenų, kad prašoma priteisti bauda yra už nepateikimą duomenų apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, be to, esant pirmos instancijos teisme nustatytai aplinkybei, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti ieškovės nurodytu tuo pačiu adresu, koks buvo nurodytas ir Sutartyje, bei ieškovei neįrodinėjant tokių nuostolių dydžio, ieškovės prašoma priteisti bauda už sutarties 5.2 ir 5.5, 11.2 punktų pažeidimą negali būti priteista, nes jos dydis apima prašomus priteisti delspinigius (CK 6.73 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios ieškinio dalies netenkino.
30. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
31. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo pakeisti – padidinti ieškovei iš atsakovo priteistą delspinigių sumą iki 144,14 Eur. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinių palūkanų
32. Padidinus ieškovei priteistinų delspinigių dydį, atitinkamai didinama suma, nuo kurios skaičiuojamos ieškovei priteistinos procesinės palūkanos. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (544,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
33. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
34. Ieškovė pateikė įrodymus, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudarė 28 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagal tenkintų ieškinio reikalavimų dalį priteisė ieškovei 35 proc. bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, procentas didinamas iki 44,05 proc., taigi ieškovei priteistina 12,32 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 18 Eur (2018-06-18 mokėjimo nurodymas Nr. 5018, atliktas kredito įstaigoje Swedbank AB). Apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė 799,78 Eur. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą 13,52 procentais, iš atsakovo ieškovei priteistina 2,43 Eur žyminio mokesčio sumokėto apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kitų įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas ieškovė nepateikė.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
,,ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,39 Eur (keturis šimtus eurų ir 39 ct) skolos, 144,14 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 14 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (544,53 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,32 Eur (dvylika eurų ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti”.
Priteisti iš atsakovo J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223 naudai 2,43 Eur (du eurus ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.