- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-02
- Bylos Nr.
- e2-1186-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01156-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Ieškovas
- G. A.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Jonas Bložė, Gediminas Lukaševičius
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo bei papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
G. A. (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš A. K. (toliau – atsakovas) automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidas viso 3 307,90 Eur, 300 Eur, sumokėtus uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) už konsultacijas teikiant atsakovui pretenzijas ir konsultuojantis ieškinio parengimui, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. pagal vokišką „Kaufvertrag” iš (duomenys neskelbtini) pilietės L. C., sumokėjusi 4 400,00 Eur įsigijo automobilį BMW 530 XD VIN (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos, dėl automobilio apžiūros ir pirkimo bendravo su Lietuvos Respublikos piliečiu A. K., o automobilis buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) automobilių turgavietėje. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) automobilių turguje apžiūrint automobilį natūralioje šviesoje, nebuvo pastebėta jokių defektų, atidarius variklio dangtį (kapotą) negalima buvo gerai pažiūrėti ar jis tepaluotas, ar ne, kadangi buvo uždėtas variklio apsaugos dangtis, išbandžius automobilį, jokių pašalinių garsų ar neįprasto veikimo nepastebėta, todėl su atsakovu buvo pasirašyta sutartis, tačiau ji buvo ne lietuviška, o vokiškas transporto priemonės pirkimo dokumentas „Kaufvertrag”. Pažymėjo, kad po sutarties pasirašymo, važiuojant autostrada, pasiekus 110 km/h greitį automobilį pradėjo „traukti“ į kairę pusę, tačiau to nesureikšmino ir nusprendė, kad galimai tai smulkus defektas, kurį vėliau susitvarkys. Pabrėžė, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. važiuojant automobiliu, iš išmetimo sistemos pradėjo sklisti itin gausūs dūmai, 2021 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į autoservisą UAB (duomenys neskelbtini), autoservise apžiūrint automobilį, meistrai teigė, jog tai bus gedimas: „variklio galvutės tarpinės ar pačios galvutės“, meistras patarė informuoti atsakovą, ir iki tol kol nebus informuotas atsakovas, meistras atsisakė tvarkyti, taip pat, meistras neleido automobiliu grįžti namo, kadangi jo teigimu būtu sugedęs variklis, tą pačią dieną ji informavo atsakovą turimu mobilaus ryšio numeriu, po ilgų diskusijų atsakovas sutiko padengti pusę serviso išlaidų. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo sutarta su atsakovu susitikti autoservise ir parodyti kokie defektai nustatyti bei aptarti visus atsiskaitymo reikalus, atvykęs į autoservisą atsakovas įrodinėjo, jog automobilis tvarkingas, nepaisant to, kad dūmino ir iš variklio rūko dūmai bei variklis skleidė garsus, vėl po ilgų barnių buvo sutarta, kad atsakovas kompensuos pusę sumos. Paaiškino, kad nepraėjus parai, sulaukė atsakovo skambučio, kad jis nesiruošia mokėti jokių pinigų, nes jis pardavė tvarkingą automobilį, kitą dieną autoserviso meistras paskambino ieškovei ir pasakė, jog automobilio netvarkys, tad 2021 m. rugpjūčio 20 d. ji atsiėmė automobilį ir pristatė į kitą autoservisą, kuriame sutiko padėti. Teigia, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. sulaukė skambučio iš autoserviso, buvo informuota, jog sugedusi automobilio variklio galvutė, daugiau defektų bus nustatyta nuodugniau apžiūrint 2021 m. rugpjūčio 26 d. Atkreipė dėmesį, jog minėtoje sutartyje „Kaufvertrag” pardavėjo vieta nurodyta Vokietija, nors realiai automobilio pirkimo sandoris bei atsiėmimas vyko (duomenys neskelbtini), sutartyje „Kaufvertrag“ nurodyti netikri pardavėjo duomenys (nerodomas tikrasis pardavėjas) todėl, kad tokiu būdu išvengiama mokesčių Lietuvos valstybei bei slepiamas tikrasis pardavėjas/savininkas, dėl automobilio atsakovas pagamino tikrovės neatitinkantį dokumentą, t. y. dokumente užfiksavo faktą, kad ji automobilį perka iš (duomenys neskelbtini) pilietės, o tikrovėje automobilį pirko būtent iš atsakovo. Nurodė, kad nustačius automobiliui paslėptus defektus, jai nebuvo galimybės pareikšti pretenzijos, nes automobilis buvo pirktas pagal vokišką „Kaufvertrag”, nors ir iš Lietuvos piliečio. Teigia, kad tuo pagrindu, 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė raštą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad nustatytų realų automobilio pardavėją, netrukus, 2021 m. rugsėjo 24 d. gavo atsakymą iš policijos, kad automobilį pardavęs asmuo nustatytas ir tai yra atsakovas, gavus policijos atsakymą, neturint atsakovo gyvenamojo adreso, 2021 m. rugsėjo 27 d. su prašymu kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, kad pateiktų atsakovo gyvenamosios vietos adresą, 2021 m. spalio 11 d. gautas atsakymas. Akcentuotina, kad atsakovas sutartyje jokių defektų nenurodė, vien tai, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus ir jį galima eksploatuoti ir yra tai įrodantis dokumentas, neįrodo, kad automobilis su paslėptu variklio defektu. Pabrėžė, kad atlikus automobilio nuodugnią defektaciją autorizuotame servise, matomi tokie defektai, kurie kelia pavojų saugiam automobilio eksploatavimui. Nurodė, kad atsakovui 2021 m. lapkričio 3 d. buvo išsiųsta rašytinė pretenzija, 2021 m. lapkričio 19 d. buvo gautas atsakymas iš atsakovo. 2021 m. lapkričio 26 d. atsakovui buvo išsiųsta pakartotinė rašytinė pretenzija ir išdėstyti nesutikimo argumentai, 2021 m. gruodžio 3 d. gavo iš atsakovo sms žinutę su tekstu „Atsakydamas į papildomą pretenziją informuoju Jus, kad mano pozicija yra išdėstyta 2021 m. lapkričio 17 d. atsakyme ir ji nesikeičia.”. Pabrėžė, kad teikdama atsakovui pretenzijas ir ieškinį, naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis, už kurias sumokėjo 300 Eur. Be to, siekdama nustatyti paslėptus automobilio defektus, kreipėsi į automobilių remonto dirbtuves, kur sumokėjo 121,00 Eur. Pabrėžė, kad automobilio defektai išoriškai apžiūrint automobilį matomi nebuvo, paaiškėjo tik automobiliui sugedus ir pristačius apžiūrai, akivaizdu, kad atsakovas pardavė daiktą kuris neatitiko kokybės reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad parduotas automobilis yra 2008 metų gamybos, jokių defektų, dėl kurių negalėtų būti visaverčiai eksploatuojamas neturėjo. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė iš anksto susitarusi su juo atvyko apžiūrėti automobilio, galėjo tai daryti kiek tinkama, jokių trukdžių apžiūrėti automobilį, atlikti jo patikrą bet kuriame auto servise, pardavimo metu nebuvo. Pažymėjo, kad parduodamas automobilį buvo įsitikinęs, jog automobilio būklė iš esmės buvo pakankamai gera, atitinkanti tokių metų normaliai prižiūrėto automobilio būklę, bendras nusidėvėjimas žinoma buvo, kadangi automobilis buvo eksploatuojamas apie 13 metų. Teigia, kad apie defektus nebuvo nurodyta, kadangi nei pardavimo metu, nei prieš tai pardavėjui eksploatuojant automobilį jokių variklio defektų nebuvo, su ieškovės atstovu (specialistu) prieš parduodant transporto priemonę buvo bendraujama atvirai, visa turima informacija apie automobilio būklę buvo pateikta, automobilis buvo su TUV (galiojančia Vokietijos technine automobilio apžiūra ir techninių patikrinimų istorija), ieškovės atstovą parduodamo automobilio būklė tenkino, jis pravažiavo su juo, patikrino tiek išorę, tiek saloną, jokių akivaizdžių nutekėjimų variklio skyriuje nesimatė, jokių įtartinų garsų iš automobilio nesigirdėjo, todėl ieškovė nusipirko aptariamą automobilį iš karto ir tą pačią dieną su šiuo automobiliu išvyko. Paaiškino, kad pats parduotą automobilį įsigijo Vokietijoje iš (duomenys neskelbtini) piliečio, kaip transporto priemonę sau, tačiau ji pasirodė netinkama dėl per žemos važiuoklės, todėl dar neužregistravęs šio automobilio, nutarė parduoti, tam, kad bereikalingai nemokėti transporto priemonės registracijos mokesčio bei neatlikinėti kitų procedūrų, kaip unikalaus transporto priemonės savininko deklaravimo kodo įgijimo ir pan., kadangi jokių akivaizdžių defektų parduodamas automobilis neturėjo, dėl kurių nebūtų galima jo tinkamai eksploatuoti, jie ir nebuvo nurodyti parduodant automobilį, nurodė parduodamo automobilio kainą – 4 800 Eur, o pardavimo metu su pirkėju sulygo žemesnę automobilio kainą – 4 400 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog po automobilio pardavimo važiuojant autostrada, pasiekus 110 km/h greitį, automobilį pradėjo traukti į kairę pusę, tačiau iš karto neinformavo apie tai pardavėjo, nors galėjo tai padaryti. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė primygtinai ieškinyje automobilio variklio gedimą nurodo kaip tyčia paslėptą pardavimo metu defektą, tačiau nei viename iš pateikiamų auto diagnostiką bei remontą vykdančių įmonių, dokumentuose dėl aptariamo automobilio defektų nustatymo nepaminėta ir nurodyti gedimai neįvardijami kaip paslėpti defektai. Pabrėžė, kad variklio gedimo priežastis nėra įvardinta, pačiam eksploatuojant aptariamą automobilį bei jo pardavimo metu nebuvo pastebėti jokie požymiai, identifikuojantys variklio galvos gedimą, visos kitos pastabos apie važiuoklės detalių susidėvėjimą, stabdžių kaladėlių bei diskų susidėvėjimą ar nusidėvėjusį saloną yra savaime suprantama automobilio eksploatacijos natūrali pasekmė, juk automobilis yra 13-os metų senumo, visi šie automobilio eksploatacijos požymiai buvo matomi arba galimi pamatyti automobilio pardavimo metu, jie nebuvo nei maskuojami, nei siekiami užmaskuoti. Pažymėjo, kad jam atvykus į ieškovės nurodytą autoservisą (duomenys neskelbtini), matėsi, kad automobilis buvo intensyviai naudojamas, automobilio pilna bagažinė prikrauta įvairių daiktų. Teigia, kad byloje nėra nustatyta, dėl kokių priežasčių automobilis sugedo, iš ieškovės pateikiamų dokumentų nenustatyta, jog jai buvo perduotas automobilis, turintis paslėptų defektų, nepateikta duomenų ar įrodymų, kad automobilio vidaus degimo variklis buvo remontuojamas, ar kas nors daroma, tam, kad remontuoti ar užmaskuoti kokį nors variklio defektą. Pabrėžė, kad pagal pridedamą sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2021-10-28) neaišku, koks automobilis tvarkytas (nėra nurodytas identifikacinis numeris VIN, kokie tiksliai gedimai šalinti, kurie iš šių yra paslėptų defektų šalinimas, kurie šiaip einamasis remontas, taip pat neaišku už ką ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo 121,00 Eur ir dėl ko dar ir šią sumą nori prisiteisti, nes išrašytoje sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas paslaugos pavadinimas yra automobilio patikra prieš pirkimą, taip pat neaišku kokios autoremonto paslaugos suteiktos pagal sąskaitą faktūrą UAB (duomenys neskelbtini), už kurias Ieškovė sumokėjo 50,00 Eur. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. kaip sąžiningas pardavėjas buvo nuvykęs į ieškovės nurodytą automobilių servisą (duomenys neskelbtini), tačiau užvedus variklį, jokių nebūdingų variklio darbui garsų iš variklio nesigirdėjo, tuo momentu buvo susitarta, kad jeigu meistras suras kokį svarbų gedimą, jis prisidės prie jo remonto išlaidų, bet ne daugiau nei 350 Eur sumai, grįžęs į (duomenys neskelbtini) ir pergalvojęs situaciją, nutarė nesivelti į remonto reikalus ir tiesiogiai pasiūlė ieškovei gražinti aptariamą automobilį į jo pardavimo vietą ((duomenys neskelbtini) automobilių turgų), o jai grąžinti už automobilio įsigijimą išleistus 4 400 Eur., tačiau ieškovė nesutiko su pasiūlytomis sąlygomis ir pareikalavo gražinti didesnę sumą, t. y. 4 700 Eur, toks ieškovės pasiūlymas jo netenkino. Pažymėjo, kad apie tai, jog automobilį jis norėjo atsiimti ir gražinti už jo įsigijimą sumokėtą sumą, patvirtina ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad auto serviso meistras atsisakė remontuoti automobilį, tokią poziciją meistras išreiškė todėl, kadangi apie savo ketinimus atsiimti automobilį jis buvo įspėtas 2021 m. rugpjūčio 19 d. telefoninio pokalbio metu.
Pateiktame dublike ieškovė pažymėjo, kad atsakovo pozicija vertintina kritiškai ir kelia pagrįstas abejones, nes atsakovas užsiima automobilių prekyba, todėl teiginiai, kad įsigydamas automobilį jis nežinojo šio automobilio važiuoklės aukščio yra abejotini, atsakovas neregistravo automobilio savo vardu, kad išvengti procedūrų dėl unikalaus transporto priemonės savininko deklaravimo kodo (toliau - SDK kodas) įgijimo, yra pažeidžiantys LR galiojančius teisės aktus, pagal kuriuos visos prieš patenkant į Lietuvos Respubliką transporto priemonės turi gauti SDK kodą, taip pat nežinomos aplinkybės, kada konkrečiai atsakovas įsigijo ginčo automobilį Vokietijoje, t. y. kokią tikrąją trukmę atsakovas disponavo automobiliu, ką per tą laikotarpį su juo darė (važinėjo, remontavo ar kt.) byloje nustatyti negalima, todėl vertinti aukščiau nurodytus atsakovo teiginius reikia kritiškai, juo labiau, kad atsakovas ar L. C. O. (nurodyta kaip pardavėja) net neįrašė automobilio ridos jo perdavimo atsakovui dienai. Teigia, kad atsakovas iš esmės neginčija, kad defektai buvo nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, tačiau nurodo, kad jie nenurodyti kaip paslėpti. Pažymėjo, kad buvo susitarta, jeigu meistras suras kokį svarbų gedimą, atsakovas prisidės prie jo remonto išlaidų, bet ne daugiau nei 350 Eur sumai, grįžęs į (duomenys neskelbtini) ir pergalvojęs situaciją, atsakovas nutarė nesivelti į remonto reikalus ir tiesiogiai pasiūlė gražinti aptariamą automobilį į jo pardavimo vietą ((duomenys neskelbtini) automobilių turgų), o jai grąžinti už automobilio įsigijimą išleistus 4 400 Eur, atsakovas šio pasiūlymo jau sekančio skambučio metu atsisakė, nurodydamas, jog pasitaręs su teisininkais jos prašymo netenkins. Pažymėjo, kad jau patyrus 271 Eur išlaidas, šių išlaidų kompensavimo paprašius iš atsakovo, o pastarajam atsisakius, jis buvo informuotas, kad automobilis bus gabenamas į remonto dirbtuves defektacijai bei remontui, o šių išlaidų ji reikalaus iš atsakovo. Pabrėžė, kad defektai, kurių pašalinimo išlaidas prašo priteisti iš atsakovo išoriškai apžiūrint automobilį matomi nebuvo, jie paaiškėjo tik pristačius sutomobilį į autoservisą dėl variklio netinkamo veikimo ir jį nustatyti gali tik šią specifiką suprantantis ir išmanantis asmuo. Teikia įrodymus teismui, kad atsakovas laikytinas verslininku užsiimančiu padėvėtų automobilių prekyba, vien tik iš tinklapio autoplius.lt gauta informacija, atsakovas per 2013-2021 m. laikotarpį yra patalpinęs net 58 skelbimus apie parduodamas transporto priemones.
Pateiktame triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė pirkdama transporto priemonę turėjo suprasti, kokią transporto priemonę perka, t. y. kad tai yra dėvėta transporto priemonė, tuo pačiu turėjo suprasti, kad turi būti pakankamai atidi vertinant jo būklę, tačiau ieškovė apsiribojo išorine automobilio apžiūra, nors nėra pareigos tikrinti perkamą automobilį servise, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog yra pareiga būti atidžiam ir rūpestingam, taip pat suvokti ir įvertinti kokia transporto priemonė yra perkama, prisiimti tam tikrą riziką perkant dėvėtą transporto priemonę. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad parduodamas transporto priemonę, jis paslėpė kažkokius automobilio defektus, byloje tokių duomenų, jog atsakovas būtų aktyviais veiksmais ėmęsis tam tikrų priemonių paslėpti, ištrinti duomenis iš automobilio istorijos, nėra, ieškovė nėra pateikusi įrodymų nei dėl to, kad jis kažką nuslėpė parduodamas transporto priemonę, nei kokie konkretūs nuslėpti defektai buvo. Nurodė, kad nesant objektyvių, neginčytinų duomenų apie variklio defektą ir koks tas variklio defektas negalima daryti išvados, ką galėjo paslėpti, nuslėpti atsakovas parduodamas transporto priemonę ir ko jis nepadarė. Pabrėžė, kad svarbus faktorius yra tai, kada automobilis sugedo – iki pardavimo, pirkimo momentu ar po pirkimo., ieškinyje nurodytas teiginys jog 2021 m. rugpjūčio 15 d., t. y. ne nedelsiant po pirkimo, o tik po šešių eksploatavimo dienų iš automobilio išmetimo sistemos pradėjo veržtis gausūs dūmai, įrodo, jog automobilis galėjo sugesti jau po pirkimo, jokių įrodymų, jog atsakovas žinojo ar galėjo žinoti apie automobilio variklio tam tikrus defektus, byloje nėra, be to nežinoma, kiek tiksliai kilometrų ieškovė pravažiavo iki automobilio gedimo. Pabrėžė, kad ieškovės atstovas tik patvirtina niekuo nepagrįstą pačios ieškovės pasirinkimą po atsakovo pasiūlymo grąžinti jai pinigus už automobilį (4 400 Eur) atsisakyti to ir vykdyti automobilio remontą patiriant ženkliai didesnes išlaidas nei galėjo jas patirti, ir tai buvo jos pasirinktas sprendimas. Pažymėjo, kad savo telefono numerį naudoja nuo 2016 m. gruodžio 28 d., taigi apie pusė skelbimų yra patalpinta portale autoplius.lt, kuomet dar jis nesinaudojo šiuo telefono numeriu, pagal kurį padaryta užklausa dėl įkeltų skelbimų, kita vertus, didesnė patirtis perkant bei parduodant transporto priemones nesudaro pagrindo manyti, kad jis turėtų tyčią bei galėtų apgaudinėti pirkėjus, slėpti parduodamo daikto trūkumus.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad nustačius automobilio trūkumus atsakovas siūlė sumokėti 350 Eur, tačiau ieškovė nesutiko. Vėliau vyko derybos dėl automobilio grąžinimo atsakovui, tačiau atsakovas nesutiko, todėl nusprendė automobilį remontuoti savo lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad variklio defekto buvimo faktą patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovas siūlė 350 Eur už remontą, taip pat pažymėjo, kad įmonės, atlikusios visus remonto darbus, direktorius, kuris pasirašė teismui patvirtinimą dėl 2021 m. spalio 28 d. PVM sąskaitoje nurodytų darbų priskyrimo būtent prie variklio defekto šalinimo darbų, turi (duomenys neskelbtini).
Liudytojas A. M. K. parodė, kad ieškovė yra jo sugyventinė ir jis dalyvavo automobilio pirkime bei vėlesniuose ginčuose. Liudytojas parodė, kad po automobilio įsigijimo praėjus apie 1 savaitei pastebėjo, jog automobilis labai „dūmina“, todėl nuvyko į servisą patikrinti, sumokėjo 50 Eur, servise jam pasakė, kad yra variklio defektas, susisiekus su atsakovu, pastarasis sutiko sumokėti pusę remonto kainos, tačiau vėliau persigalvojo. Serviso darbuotojai atsisakė remontuoti automobilį dėl atsakovo konfliktiškumo. Tada kreipėsi į kitą servisą, kuriame atliko automobilio apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti variklio defektai, vėliau tame pačiame servise atliko remonto darbus. Siūlė atsakovui, kad šis atpirktų automobilį už 4 700 Eur, nors automobilį pirko už 4 400 Eur, prašė didesnės sumos, nes norėjo, kad būtų atlygintos patirtos išlaidos. Galutinai dėl atpirkimo kainos taip ir nebuvo sutarę. Atvykus ieškovei į servisą apie 18.00 val., kad būtų galima grąžinti automobilį atsakovui, pastarasis jau buvo išvykęs, tuo metu būtų sutikę, kad atsakovas atpirktų automobilį ir už 4 400 Eur. Paskambinus atsakovui telefonu ir paklausus, kodėl nesulaukė jų ir išvažiavo, atsakovas atsakė, kad nenori atpirkti automobilio.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilius perka 5-8 kartus per metus, jų neregistruoja savo vardu, nes reikia mokėti už registraciją, tokia veikla, susijusi su automobiliais, yra jo papildomas uždarbis. Atsakovas parodė, kad ieškovei pareiškus pretenzijas dėl variklio gedimo, atsakovas sutiko prisidėti prie remonto pasiūlydamas 350 Eur, tačiau ieškovė nesutiko, tada tarėsi dėl automobilio grąžinimo, pats buvo atvykęs į autoservisą, kuriame pačios ieškovės nebuvo, o buvo tik jos sugyventinis, todėl jam pinigų perduoti nenorėjo, palaukė iki 16.00 valandos, bet ieškovė neatvyko, todėl nusprendė nelaukti ir išvažiavo namo. Be to, ieškovė siūlė automobilį atpirkti ne už 4 400 Eur, kuriuos sumokėjo, o už 4 700 Eur. Bevažiuojant pusiaukelėje tarp (duomenys neskelbtini) apie 18.00 val. paskambino ieškovė ir pasakė, kad atvyko į servisą ir sutinka perduoti automobilį, telefoninio pokalbio metu apie atpirkimo kainą jau nekalbėjo, tačiau atsakovas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutiko grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), nes buvo nuvažiavęs pusę kelio ir jau buvo tamsu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė pagal vokišką „Kaufvertrag” sumokėjusi 4 400,00 Eur įsigijo automobilį BMW 530 XD VIN (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos, pardavėja nurodyta (duomenys neskelbtini) pilietė L.C. O..
2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė kreipėsi į autoservisą (duomenys neskelbtini).
2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kur buvo surašytas transporto priemonės apžiūros aktas ir nurodyti defektai.
2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatą nustatyti realų automobilio pardavėją.
Iš 2021 m. rugsėjo 24 d. atsakymo iš policijos matyti, kad automobilį pardavęs asmuo yra atsakovas.
2021 m. rugsėjo 27 d. ieškovė kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, kad pateiktų atsakovo gyvenamosios vietos adresą.
2021 m. lapkričio 3 d. atsakovui išsiųsta rašytinė pretenzija, gautas atsakymas iš atsakovo. 2021 m. lapkričio 26 d. atsakovui išsiųsta pakartotinė rašytinė pretenzija.
2021 m. gruodžio 3 d. ieškovė gavo iš atsakovo sms žinutę su tekstu „Atsakydamas į papildomą pretenziją informuoju Jus, kad mano pozicija yra išdėstyta 2021 m. lapkričio 17 d. atsakyme ir ji nesikeičia”.
Ieškovė pateikė įrodymus, kad UAB (duomenys neskelbtini) už pagalbą ginče su atsakovu ji sumokėjo 300 Eur.
Pagal 2021 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą matyti, jog ieškovė šalindama automobilio gedimą sumokėjo 3 136,90 Eur.
Už automobilio diagnostiką sumokėjo viename servise 50 Eur, kitame servise dar 121 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei buvo parduotas naudotas automobilis, kuris ne vienerius metus buvo eksploatuotas ir nuvažiavęs pakankamai daug kilometrų, todėl jam negalėjo būti suteikta garantija, kad jis bus tinkamas naudoti ir išlaikys savo savybes tam tikrą laikotarpį jo neremontuojant. Iš tikrųjų parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl nustačius, kad ieškovė ginčo automobiliu netrukus po jo įsigijimo nebegalėjo naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, yra pagrindas spręsti, kad parduotas daiktas buvo netinkamos kokybės.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
Taigi, pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
Atsakovas nesutinka su ieškovės, jos atstovo paaiškinimais, kad defektas buvo pastebėtas tik po kurio laiko po automobilio įsigijimo, teigia, jog sutarties sudarymo metu jo nebuvo. Visgi, teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija, kadangi į bylą pateikti ieškovės įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl nustatytų automobilio trūkumų kreipėsi į atsakovą vos po kelių dienų po automobilio įsigijimo, tai patvirtina ir pats atsakovas, nurodydamas, kad ieškovė prašymu buvo nuvykęs į jos nurodytą autoservisą, sutiko apmokėti dalį išlaidų, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė. Todėl pardavėjas (atsakovas) atsako už šį parduoto automobilio kokybės trūkumą, kuris jau buvo pardavimo metu. Šios aplinkybės taip pat paneigia, kad būtent pirkėja (ieškovė) pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles, dėl ko galėjo atsirasti gedimas, nes laiko tarpas nuo automobilio pardavimo ir gedimo nustatymo bei kreipimosi į pardavėją yra neilgas, ir nustatyti trūkumai negalėjo atsirasti per tokį trumpą laikotarpį.
Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė su savo specialistu buvo atvykusi apžiūrėti automobilio, su juo važiavo ir tuomet viskas veikė tinkamai, neišryškėjo jokie trūkumai, be to galėjo savo iniciatyva atlikti automobilio patikrą, todėl automobilis pardavimo metu buvęs tinkamos kokybės.
Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi.
Nagrinėjamu atveju automobilio defektai buvo nustatyti tik įsigijus automobilį, ieškovei pradėjus naudoti automobilį, atsakovas ieškovės apie jokius gedimus testavimo metu neįspėjo, automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje jokie defektai nurodyti nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovo nurodomas specialistas, kuris neva dalyvavo automobilio pirkime, yra ieškovės sugyventinis, kuris apklaustas liudytoju teisme parodė, kad nieko apie automobilius neišmano, tiesiog prieš perkant automobilį juo pavažiavo ir viskas. Taigi atsakovas nustatytų trūkumų ieškovei neatskleidė, todėl jis atsakingas už paslėptus šio automobilio trūkumus.
Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).
Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, jog pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).
Iš į bylą pateikto ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad ieškovė pateikė taikų sprendimo variantą, siūlė grąžinti automobilį ieškovui papildomai kompensavus jos išlaidas, vėliau, kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas ieškovės sugyventinis, net nebūtų reikalavę atlyginti papildomų išlaidų, bet atsakovas nesutiko. Taip pat šalys patvirtino, kad ieškovė sutiko dalintis remonto išlaidas, siuntė atsakovui prentenzijas, o priešingu atveju įspėjo, kad kreipsis į teismą ir prašys atlyginti visą žalą, tačiau atsakovas nesutiko su pasiūlymu. Teismui nekyla jokių abejonių, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, žinojo apie automobilio defektus, sąmoningai juos nuslėpė nuo pirkėjos. Tokias išvadas teismas daro ir dėl to, kad automobilio pardavimo sandoris nuo pat jo sudarymo momento galimai pažeidė mokestinius įstatymus, o galbūt ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, t. y. automobilio atsakovas neregistravo Lietuvoje, pateikė ieškovei pasirašyti vokišką sutartį, pagal kurią neva automobilis perkamas iš užsienio pilietės, o ne atsakovo. Dėl šių atsakovo veikų teismas atskirąja nutartimi kreipsis į atitinkamas institucijas.
Tik atsitiktinumo dėka ir pasitelkus policijos pagalbą pavyko nustatyti, kas yra tikrasis automobilio pardavėjas. Galimai tokiais nesąžiningais veiksmais atsakovas ne tik, kad vengė mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, bet ir siekė išvengti atsakomybė dėl žalos atlyginimo dėl netinkamo daikto pardavimo. Atkreiptinas dėmesys į atsakovo teismo posėdžio metu duotus parodymus - atsakovas pripažino, kad prekyba automobiliais yra jo papildomas pajamų šaltinis, kad per metus nuperka 5-8 automobilius, ir tai jau vyksta apie 10 metų, nors savo procesiniuose dokumentuose, parengtuose advokato padėjėjo, teigė, kad automobilio neregistravo savo vardu, nes automobilis pasirodė netinkamas dėl per žemos važiuoklės. Neįtikinami atsakovo teiginiai, kad užsiimdamas automobilių prekyba sau nusipirko per žemos važiuoklės automobilį. Teismo įsitikinimu, automobilis buvo pirktas su tikslu perparduoti ir uždirbti. Taigi atsakovo melagingi teiginiai, išdėstyti procesiniuose dokumentuose, išaiškėjo teismo posėdžio metu apklausiant atsakovą. Akivaizdu, kad ieškovė nebūtų įsigijusi tokios būklės automobilio, jei būtų žinojusi, automobilio esminį trūkumą – variklio gedimą.
Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo nuostolių atlyginimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad garantiniu terminu paaiškėjo tokių parduoto automobilio trūkumų, kurių nepašalinus jo iš esmės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, ieškovė remontavo automobilį savo lėšomis, už remontą, susijusį būtent su variklio remontu, sumokėjo 3 136,90 Eur (3580 Eur bendra suma – išlaidos, nesusijusios su variklio remontu 443,10 Eur), todėl šioje dalyje teismas ieškovės ieškinį tenkina. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, bei UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus paaiškinimą, kurios sumos sąskaitoje faktūroje priskiriamos prie variklio remonto darbų, o kurios prie kitų remonto darbų, už kuriuos ieškinio reikalavimai buvo sumažinti.
Ieškovė taip pat patyrė 50 Eur ir 121 Eur išlaidas už automobilio diagnostiką.
Ieškovė naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis, susijusiomis su pagalbos teikimu ginče su atsakovu, dėl ko patyrė 300 Eur išlaidas.
Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl patirtų išlaidų yra tiesiogiai susiję su įsigytu automobiliu bei dėl to kilusiu ginču, ieškovei dedant pastangas išspręsti ginčą neteismine tvarka. Tuo tarpu atsakovas nesutikdamas su šiuo ieškovės reikalavimu, nepateikė įrodymų, paneigiančių tokių išlaidų būtinumą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė, jog jai buvo parduotas automobilis su variklio gedimu, pirmiau nurodytos ieškovės patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir susijusiomis su pažeista atsakovo pareiga nurodyti parduodamo daikto trūkumus. Todėl teismui patenkinus ieškinį, ieškovei taip pat atlygintini prašomi priteisti nuostoliai (CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 12, 178 straipsniai).
Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai). Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kurios atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 9 punkte įtvirtintas bylinėjimosi išlaidas, neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių. Ieškovė pateikė 1 972,30 Eur advokato išlaidų įrodymą. Teismas atsižvelgia į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į nagrinėjamo ginčo pobūdį, į pateiktų atsiliepimų turinį, apimtį, nurodytus argumentus dėl ieškinyje nurodytų bei iškeltų argumentų ir klausimų, galimas darbo ir laiko sąnaudas, ir vertina, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas prašomas 1 972,30 Eur advokato išlaidų atlyginimas.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 607,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patikslino savo reikalavimus, už kuriuos skaičiuojamas 81 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos sumokėtą 81 Eur žyminį mokestį ir remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalimi įpareigoja Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei 10 Eur žyminio mokesčio permoką.
Ieškinį patenkinus iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės G. A. ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 3 136,90 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt šešių eurų ir 90 ct) defektų šalinimo išlaidas, 471 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt vieno euro) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 607,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 053,30 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt trijų eurų 30 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimties eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gruodžio 22 d., permoką.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.