Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs N. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. 2016 m. rugsėjo 2 d. apie 07.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė sustojusį automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

N. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126 ir 220 punktų reikalavimus, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas V. L. parodė, kad dirba Kelių policijoje vyriausiuoju patruliu. Jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Atvykęs į eismo įvykio vietą susidūrusių automobilių nerado, tačiau vėliau privažiavusi nukentėjusioji J. Š. paaiškino, kad ją lenkdamas kitas automobilis apgadino jos automobilį. Jis mano, kad smūgis turėjo pasijusti, nes matomi apgadinimai buvo gana žymūs - nubrozdintas kairės pusės galinis bamperis, bako dangtelis ir sparnas. Nubrozdinimas padarytas per visą plotą, nepastebėti jo neįmanoma. Įvykio vietoje jis atliko pirminius veiksmus, duomenis įvedė į elektroninę duomenų bazę, įvykio vietą nufotografavo savo telefonu, nuotraukas gali pateikti teismui. Eismo įvykio schemos nebraižė, nes nebuvo automobilių.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiant asmenį turi būti nustatyta asmens kaltė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ir priežastimis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pasekmių.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-09-02 08.42 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas automobilis „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jam atvykus į vietą eismo įvykio dalyvių nebuvo. Atvykusi „Nissan“ vairuotoja J. Š. paaiškino, kad apie 07.50 val. jai sustojus prie sankryžos (antroje eilėje), iš paskos važiavęs tamsios spalvos automobilis (universalas) bandė jos sustojusį automobilį apvažiuoti, bet šonu jį kliudė. Ji įsidėmėjo aplenkusio automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) ir apie įvykį pranešė policijai (b.l. 7).

Įvykio registracijos kortelėje nurodytais duomenimis 2016-09-02 13.09 val. N. V. telefonu pranešė, kad grįžęs prie savo automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aptiko, kad jis yra apgadintas kitu nežinomu automobiliu. Laukia vietoje (statybų aikštelėje, kur statomas PC „Lidl“) (b.l. 15-16).

Be N. V. parodymų, nukentėjusios J. Š. ir liudytojo V. L. paaiškinimų teisme, pareigūno tarnybinio pranešimo ir įvykio registracijos kortelės, administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. (dėl kito automobilio apgadinimo) patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), įvykio registracijos kortelės duomenys apie 2016-09-02 08.42 val. registruotą J. Š. pranešimą dėl jos automobilio apgadinimo (b.l. 8), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 10), J. Š. rašytinis paaiškinimas (b.l. 11), VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemonę „Opel Vectra C Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, priklausančią N. V.; automobilio nuosavas svoris - 1605 kg (b.l. 12), N. V. rašytinis paaiškinimas policijai (b.l. 14), transporto priemonės techninės apžiūros aktas su fotolentele, iš kurio matyti, kad buvo sugretinti automobiliai „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad apgadinimų aukščiai ir lokalizacijos vietos atitinka (b.l. 17-19), minėtų automobilių fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinimai, N. V. vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 20), kita bylos medžiaga.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas N. V., važiuodamas per (duomenys neskelbtini) sankryžą Vilniuje buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, lenkdamas sustojusį automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. Š., kliudė jį bei apgadino. N. V. veikoje yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, dėl jo kaltės buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

LR ATPK 130 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tiesiogine tyčia, asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai turi suvokti ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalinti iš įvykio vietos. Asmuo turi suprasti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio, pasišalinimo iš įvykio vietos motyvus, tikslus ir kitas aplinkybes.

Iš byloje esančių duomenų, paties N. V. paaiškinimų matyti, kad jis nesiekė tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Po eismo įvykio, kurio padarymo nesuprato, nuvažiavo į darbą ir tik vėliau, pastebėjęs savo automobilio apgadinimus, iškart pranešė policijai. Jis nesislėpė, nevengė atsakomybės. Tai, kad N. V. nepajuto, jog lenkdamas kitą automobilį jį apgadino lėmė tai, kad jo automobilis buvo pakrautas įrankių, kurie svėrė apie 300 kg, ir bendru svoriu apie 600-700 kg buvo sunkesnis už „Nissan Almera“ automobilį, į darbą važiavo esant intensyviam mieste eismui, kai gatvėse daug automobilių. Be to, atsitrenkimas įvyko šoninio slydimo būdu, kas švelnino smūgį. Pagal iš nuotraukų matomą padarytą žalą ji nėra didelė – dažų nubrozdinimai, įbrėžimai. Tiek nukentėjusioji J. Š., tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas N. V. patvirtino, kad žala yra nežymi, vienas kitam prtenzijų neturi. N. V. automobilis yra draustas privalomuoju draudimu, jis vairavo turėdamas teisę vairuoti, todėl nebuvo nei tikslo, nei motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismui nėra pagrindo netikėti N. V. paaiškinimais, kad jis nepajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį, todėl darytina išvada, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jis pasitraukė iš įvykio vietos ne sąmoningai ignoruodamas Kelių eismo taisykles ir vengdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl įvykio aplinkybių. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad N. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia ar turėjo tikslą išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, administracinė teisena dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutrauktina nesant N. V. veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

N. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo ir gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (KET pažeidimą dėl automobulio palikimo stovėti draudžiamoje vietoje) už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad N. V. laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m. buvo baustas 11 kartų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą už kelio ženklo nesilaikymą (b.l. 2-6).

N. V. įgaliotas atstovas prašo taikyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu ATPK 30¹ straipnį ir švelninti nuobaudą arba visai jos neskirti, tačiau teismas nenustatė pagrindų taikyti minėto straispsnio nuostatas, kadangi nėra išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-23-195/2011, ATP-728-648/2012). Visais atvejais pirmenybė yra teikiama visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimų padarymu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-13-195/2011).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, padarytą žalą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę (anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), todėl N. V. skirtina didesnė nei minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24, 30, 30², 283-284, 286-287, 250, 302² straipsniais, teismas

nutarė:

N. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 40 Eur (keturiasdešimt eurų) baudą.

N. V. administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16061572216. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).