- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-04
- Bylos Nr.
- 1S-374-785/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. S. (V. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 95-577, taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S., gim. 1966-06-15, a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008-02-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2009-01-30, bausmės pabaiga – 2019-01-30.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014-12-15 nutarimu Nr. 95-577 nutarta taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Oksana Gabrilaitienė atsiliepime nepritaria Komisijos 2014-12-15 nutarimui Nr. 95-577 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-01-29 nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nuteistąjį V. S. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis V. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nutartį ir patvirtinti 2014-12-15 Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais. Nuteistasis pažymi, kad visi Komisijos nariai balsavo už jo lygtinį paleidimą. Skunde teigiama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas dėstydamas savo motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis o ne konkrečiais įrodymais.
V. S. taip pat nurodo, kad jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo instituto taikymu ir yra šiurkštus nacionalinių teisės aktų pažeidimas. Nuteistasis formuodamas šią išvadą vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 1S-673-209/2012 ir Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 1S-454-327/2013. Nuteistasis teigia, kad jam skirta nuobauda yra išnykusi, o trys paskatinimai už aktyvų dalyvavimą socialinėje reabilitacijoje sudaro pagrindą manyti, jog yra teigiamas proveržis jo asmenybės taisymo programoje. Be to, skunde teigiama, kad padaryto nusikaltimo sunkumas ir likusi neatlikta bausmės dalis nėra nurodyta BVK 158 str., kuriame nurodytos sąlygos, kuomet lygtinis paleidimas yra netaikomas. Akcentuojama, kad nei BVK 157 str., nei 158 str., nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą, todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant E. S. direktyvas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1S-2001-579/2013 nurodyta, kad sprendžiant klausimą ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą bausmės dalį, administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija ir teismai iš esmės atlieka tą pačią veiklą, kadangi priimdami sprendimus šie subjektai vertina tuos pačius aspektus dėl nuteistojo atitikties lygtinio paleidimo sąlygoms. Vienintelis skirtumas tas, kad teismai papildomai įvertina ar Komisijos laikėsi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarkos. Šį veiklos sutapimą lėmė BVK 157 str. 4 d. nuostata, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko teismas, patvirtindamas Komisijos sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. nuostatos, kurios neapibrėžia, kokius aspektus turėtų vertinti teismas kad priimtų nutarti dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo.
Nuteistasis skunde konstatuoja, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes, neatsižvelgė į kritinę nuteistojo sveikatos būklę. Teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 str., turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 str. nuostatas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.). Pritariama skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad Komisijos nutarimas yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, tačiau neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių.
Aukštesnysis teismas nepritaria skundo motyvui, jog pirmos instancijos teismas nutartį grindė prielaidomis ir atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visapusiškai išanalizavo nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kitas svarbias aplinkybes. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog V. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė – 4 m. 1 mėn. 19 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-12-11).Teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis 1 kartą baustas drausmine tvarka, nors nuobauda negaliojanti, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai. Teismas taip pat įvertino socialinio tyrimo išvadą ir psichologinės tarnybos išvadą iš kurių matyti, jog nuteistasis nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės, ar turėjo įtakos jo nusikaltimui, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta iš dalies, teigia, jog manė, kad vežasi vaistus nuo epilepsijos bei nežinojo, kad tai yra narkotikai. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo V. S. nurodyta aplinkybė, jog jam skirta nuobauda yra išnykus, nedraudžia teismui to įvertinti kitų aplinkybių visumoje kaip nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Kaip nurodyta aukščiau, tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės, kurių visumoje teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles.
Apeliaciniame skunde minimos teismų nutartys (Vilniaus apygardos teismo nutartimis Nr. 1S-673-209/2012, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-454-327/2013, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-2001-579/2013) negali būti laikomos precedentu ir besąlygiškai taikomos V. S., nes kiekvienu konkrečiu atveju ar nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo institutą teismas sprendžia individualiai. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 str. 2 d.).
Nuteistasis skunde nurodo, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, BVK kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga nėra nurodytas padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs ilgas neatliktos bausmės laikas. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, nėra pagrindo. Apygardos teismas daro išvadą, jog teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d., įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
Apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės pirmos instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo V. S. (V. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.