Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės T. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdymo procese už antstolio patvarkymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, išieškotoja kooperatinė bendrovė Kredito unija „Saulėgrąža“, skolininkas V. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos – antstolės prašymas skirti suinteresuotam asmeniui – skolininkui baudą už antstolės patvarkymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

11. Suinteresuotas asmuo kredito unija „Saulėgrąža“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-30098-845/2024, 2025 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-599-562/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-292-730/2025, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3731-1141/2025, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3731-1141/2025, 2025 m. balandžio 10 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skaitmenines kopijas.

12. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais dokumentais, pažymi, kad tai yra procesiniai teismo sprendimai ir V. N. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kopija, su kurių turiniu, esant būtinybei, teismas turi galimybę susipažinti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, todėl jie atsisakomi priimti (CPK 314 straipsnis).

14. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0045/24/00296 medžiagos nustatyta, kad antstolė T. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/24/00296, pradėtą Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro notaro J. P. 2024 m. vasario 14 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 338 pagrindu, siekiant priverstinai išieškoti sutartine hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą: 101 419,31 Eur ir sumokėti 6 procentų dydžio sutartines metines palūkanas bei 0,05 procentų už kiekvieną pradelstą dieną delspinigius už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 15 d. iki visos paskolos grąžinimo dienos iš skolininko V. N. išieškotojos kredito unija „Saulėgrąža“ naudai.

15. 2024 m. vasario 23 d. Patvarkymu Nr. S-24-45-5234 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2024 m. vasario 27 d. turto arešto aktu Nr. S-24-45-5432 areštuotas skolininko vardu registruotas įkeistas turtas: negyvenamoji patalpa – kokteilių baras, esanti (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-24-45-9788 vykdomojoje byloje paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, juo skolininkas įpareigotas sudaryti sąlygas ekspertui patekti į patalpas, jas apžiūrėti bei padaryti fotonuotraukas. 2024 m. gegužės 15 d. turto vertintoja informavo antstolę, kad turto savininkas nebendradarbiauja dėl turto apžiūros, prašoma užtikrinti patekimą į patalpas. 2024 m. gruodžio 13 d. antstolė nuvykusi prie areštuoto nekilnojamojo turto konstatavo, kad patekti į patalpas nėra galimybės, durys užrakintos. 2024 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr. S-24-45-39621 įpareigojo skolininką nurodyti antstolei datą ir tikslų laiką, kada skolininkas (jo atstovas) turės galimybę sudaryti sąlygas turto vertintojui patekti į patalpas. Nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2025 m. kovo 27 d. vykdomoji byla Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30098-845/2024 buvo sustabdyta.

16. 2025 m. kovo 28 d. patvarkymu Nr. S-25-45-13518 skolininkui nustatytas naujas terminas dėl sąlygų areštuoto turto apžiūrai sudarymo. Patvarkymas išsiųstas registruotu laišku ir elektroniniu paštu, registruoto laiško siunta skolininkui neįteikta, grąžinta siuntėjui. Antstolė nurodė su skolininku bendravusi ir telefonu, informavusi apie nurodymus, tačiau jie nebuvo įvykdyti.

17. Antstolė 2025 m. balandžio 17 d. su pareiškimu kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama skirti skolininkui baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolės 2025 m. kovo 28 d. patvarkymo dėl sąlygų areštuoto turto apžiūrai sudarymo, reg. Nr. S-25-45-13518, nevykdymą. Vilniaus regiono apylinkės teismas šį prašymą skundžiama 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi tenkino iš dalies.

Dėl prašymo pareiškimą palikti nenagrinėtą pagrįstumo

18. Apeliantas po atskirojo skundo pateikimo ir jo priėmimo teisme dienos pateikė prašymą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį ir antstolės T. G. pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui V. N. skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0045/24/00296, suinteresuotas asmuo Kredito unija „Saulėgrąža“, palikti nenagrinėtą (registracijos Nr. DOK-18262). Prašyme nurodė, kad po antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkui išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teismas patenkino V. N. prašymą bei taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0045/24/00296. Teismas konstatavo, kad nesustabdžius išieškojimo veiksmų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, kyla grėsmė, jog gali būti realizuotas nekilnojamasis turtas, kuriuo užtikrintas kredito sutarties vykdymas. Apelianto vertinimu, susidarius situacijai, kai apeliacinės instancijos teismas sustabdė vykdymo veiksmus toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje nagrinėjamas ir baudos skyrimo klausimas, sudaro pagrindą palikti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo nenagrinėtą (remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 ir 13 punktais). Apeliantas pažymi, kad esant sustabdytam vykdymo procesui, vykdymo veiksmai, įskaitant ir procesinių sankcijų taikymą, nėra galimi.

20. Suinteresuotas asmuo kredito unija „Saulėgrąža“ atsiliepimu į nurodytą prašymą pažymėjo, kad antstolė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui V. N. už nevykdomą patvarkymą dėl sąlygų sudarymo areštuoto turto apžiūrai pateikė 2025 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas paskyrė skolininkui baudą 2025 m. gegužės 2 d. Ir tik 2025 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismas nutarė sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje, patenkinęs skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Remiantis suformuota teismų praktika, toks bylos sustabdymas neturi įtakos jau pateikto pareiškimo nagrinėjimui. Be to, vykdomosios bylos sustabdymas nepanaikina skolininko pareigos vykdyti teisėtą antstolės patvarkymą, kuris buvo priimtas dar 2024 m. balandžio 15 d. ir nebuvo įvykdytas daugiau nei metus.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį pareiškimas paliekamas nenagrinėtas tik esant vienam iš šios dalies 1–12 punktuose nurodytų konkrečių pagrindų ir tik kitais CPK ir CK nustatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nurodyti ieškinio (pareiškimo) palikimo nenagrinėto pagrindai negali būti aiškinami plačiai, nes tai yra susiję su teisės į teisminę gynybą ribojimu. Vadovaujantis CPK išieškojimo sustabdymas vykdomojoje byloje nėra kliūtis teismui nagrinėti antstolio pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo, jeigu toks pareiškimas teismui paduotas iki išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo. Išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymas yra draudimas antstoliui atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, išskyrus veiksmus skolininko turtui surasti bei areštuoti, bet tai nėra draudimas teismui išnagrinėti antstolio pareiškimus, teisėtai paduotus toje vykdomojoje byloje iki išieškojimo sustabdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

22. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3731-1141/2025 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei kredito unijai „Saulėgrąža“, patikslintą 2025 m. gegužės 9 d. pareiškimu, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu 2023 m. gruodžio 28 d. vienašališką 2017 m. gruodžio 27 d. kredito sutarties nutraukimą, panaikinti Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro notaro J. P. 2024 m. vasario 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą, pakeisti ieškovo ir atsakovės kredito sutarties sąlygas, kredito sutarties specialiosios dalies 2.18 punkte nustatant, kad atsakovė (kredito davėja) turi teisę reikalauti, kad ieškovas (kredito gavėjas) sumokėtų 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną; delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po sutartyje numatytos įmokos termino ir baigiami skaičiuoti, kai pasibaigia (nutraukiama) kredito sutartis. Ieškinio užtikrinimui V. N. prašymu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2021-1070/2025 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0045/24/00296 pagal Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro notaro J. P. 2024 m. vasario 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 338 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. N., turto išieškotojos kredito unijos „Saulėgrąža“ naudai.

23. Tuo tarpu iš nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0045/24/00296 duomenų matyti, kad antstolės patvarkymas Nr. S-25-45-13518 dėl sąlygų areštuoto turto apžiūrai sudarymo priimtas 2025 m. kovo 28 d., o antstolės pareiškimas dėl baudos skolininkui skyrimo teisme pateiktas 2025 m. balandžio 17 d. Atitinkamai nėra prielaidų spręsti, kad 2025 m. liepos 17 d. sustabdytas išieškojimas yra kliūtis nagrinėti antstolės pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo, ir ši aplinkybė atitiktų kurią nors pareiškimo palikimo nenagrinėtu sąlygą, numatytą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose, nes, kaip minėta, antstolės pareiškimas teismui paduotas dar iki išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

24. Skolininkas atskirajame skunde, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, šį savo nesutikimą grindžia iš esmės šiomis argumentų grupėmis: 1) skolininkas nebuvo informuotas apie antstolės pareiškimo nagrinėjimą ir jam nebuvo sudaryta galimybė atsiliepti; 2) antstolė nepagrindė aplinkybės, kad negali patekti į patalpas kitais būdais, pvz. su policija; 3) skolininkas deda visas pastangas išsaugoti kredito sutartį, teisme jo pareikšto ieškinio pagrindu yra užvesta kita civilinė byla dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kredito sąlygų pakeitimo, taigi vykdymo procese dabar atliekami veiksmai, susiję su turto vertinimu, yra pertekliniai, jų, sėkmingo ginčo sprendimu atveju gali neprireikti. Teismui netenkinus prašymo panaikinti paskirtą baudą, apeliantas reiškia reikalavimą ją sumažinti ir pradėti skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija dėl esą netinkamo procesinės teisės normų šiuo atveju taikymo, kai byla buvo išnagrinėta nepranešus suinteresuotiems asmenims, nesuteikus teisės pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus, dėl to, anot apelianto, nebuvo atskleista bylos esmė, neužtikrinta apelianto teisė būti išklausytam teisme, ir pan.

26. CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. CPK 593 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimą klausimu, kylančiu iš vykdymo proceso, nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos; teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas; bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).

27. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad civilinė byla buvo išnagrinėta nepranešus suinteresuotiems asmenims. Kaip jau minėta, teisinis reglamentavimas įtvirtina teismo diskreciją nuspręsti, kokia tvarka bus nagrinėjamas pareiškimas dėl baudos skyrimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant būtų kilusi būtinybė pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Įvertinus tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs pareiškimą dėl baudos skyrimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir apeliantui, nepažeidė proceso teisės normų. Šiame kontekste dar pažymėtina, kad nutartis, kuria paskirta bauda, yra skundžiama apeliacine tvarka ir asmuo, kuriam paskirta bauda, nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus nurodė teikdamas atskirąjį skundą, kas apeliacinės instancijos teismo šioje nutartyje ir bus įvertinta. Tokiu būdu suinteresuotam asmeniui yra užtikrinta teisė būti išklausytam ir pareikšti savo poziciją dėl baudos jam skyrimo (ne)pagrįstumo.

28. Pasisakant dėl antstolės galimybės patekti į patalpas ir paskirtos baudos skolininkui, nesudariusiam sąlygų patekti į patalpas, pagrįstumo, pirmiausia nurodytina, kad CPK 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis).

29. CPK 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti; kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Šiuo atveju antstolė, esant poreikiui apžiūrėti negyvenamąsias patalpas, 2024 m. gruodžio 13 d. buvo nuvykusi į turto buvimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad pagrindinio įėjimo durys yra užrakintos. Pareiškime dėl baudos skolininkui skyrimo ji nurodė, jog tikėtina, kad patekus į vidų, patalpos Nr. 12A, kurias reikia apžiūrėti, durys taip pat bus užrakintos. Ši faktinė situacija, antstolės vertinimu, lemia, kad patekimas į patalpas be skolininko aktyvių veiksmų sukeltų neproporcingai didelių teisinių pasekmių, kadangi iš viešai internete prieinamos informacijos matyti, jog patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos, taigi, priverstinai atidarant pagrindinio įėjimo duris, būtų sutrikdyta viešbučio veikla.

30. Kaip matyti iš CPK 615 straipsnio reguliavimo, įstatyme atskirta, kokiu atveju antstoliui apžiūrint patalpas reikalingas asmenų sutikimas – toks sutikimas reikalingas tik apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas. Ginčo atveju matyti, kad antstoliui reikalinga apžiūrėti negyvenamąsias patalpas – kokteilių barą, tačiau, antstolis nustatė, kad į nurodytas patalpas galima patekti pro pastato bendrą įėjimą, kuris naudojamas ir kitų, su išieškojimu visiškai nesusijusių patalpų, naudotojų (kuriose vykdoma patalpų/butų nuomos veikla), todėl, antstolės argumentai, kad ji negali patekti į patalpas tokios galimybės nesudarant skolininkui, yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad antstolė į patalpas turi galimybę įeiti pasitelkus policijos pareigūnus ir kviestinius, kadangi CPK 615 straipsnio 4 dalyje konkrečiai nurodyta, kada tą galima daryti: kai antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį kitus CPK 615 straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus (iškeldinimo, įkeldinimo, skolininko gyvenamosiose patalpose esančio turto padalijimo, pažeidimų naudotis gyvenamosiomis patalpomis pašalinimo, kitus teismo sprendimus, kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas), atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas. Ginčo atveju, nustačius aplinkybes, kad pastato durys, pro kurias antstolė negali patekti į negyvenamąsias patalpas, priklauso ne vienam savininkui (skolininkui ir UAB „AV3“), ir pro jas yra patenkama ir į gyvenamosios paskirties patalpas (nuomojamus gyvenamuosius butus), toks atvejis nepatenka į CPK 615 straipsnio 4 dalies taikymo sritį (patekimas į patalpas pasitelkus policijos pareigūnus ir kviestinius).

31. Nurodytina, kad antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies, ar vykdys savo pasirinktu būdu nei nurodė antstolis. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, kad antstolės reikalavimas skolininkui buvo žinomas (dėl to ginčo byloje nėra), tačiau skolininkas į jį nereagavo, siekdamas sustabdyti vykdymo veiksmus, užginčyti kredito sutarties vienašališką nutraukimą, panaikinti notaro išduotą vykdomąjį įrašą, ir išvengti pradėto vykdymo proceso, kartu ir turto vertinimo procedūros šiame procese. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad aplinkybės dėl skolininko neveikimo pagrindžia skolininko kaltę dėl antstolės teisėto reikalavimo nevykdymo.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

33. Tačiau, bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme, paaiškėjo, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0045/24/00296 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartimi yra sustabdyti iki V. N. ieškinio dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro notaro J. P. 2024 m. vasario 14 d. išduoto vykdomojo įrašo, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0045/24/00296, panaikinimo, kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą, konstatavo, kad leidus tęsti vykdymo veiksmus, kol įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra patvirtintas ar paneigtas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, ir pardavus ieškovo (skolininko) turtą iš varžytynių, ieškovo pareikštas reikalavimas nebetektų teisinės prasmės.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nesant patvirtinto ar paneigto ieškovo reikalavimų pagrįstumo, susijusio su vykdomosios bylos pagrindu esančio dokumento (vykdomojo įrašo) galiojimu, atitinkamai nėra pagrindo vertinti, kad vykdomojoje byloje pradėtas turto vertinimo procesas, įpareigojant skolininką sudaryti sąlygas apžiūrėti patalpas, yra ir bus reikalingas. Atitinkamai tokiu atveju sprendžiant ir dėl baudos skolininkui skyrimo, nors ir nustatytas jo veiksmų neteisėtumas iki Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties priėmimo, nesudarant galimybės apžiūrėti patalpas, atsižvelgtina į tai, kad V. N. pareikšto ieškinio patenkinimo atveju išnykus vykdomosios bylos pagrindui (panaikinus vykdomąjį įrašą), vykdomoji byla būtų nutraukta (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi, tokiu atveju, šioje vykdomojoje byloje skolininkui paskyrus baudą, jos paskyrimas taip pat prarastų teisinį pagrindą, ir baudą skolininkui sumokėjus ar ją iš skolininko išieškojus, skolininkui patirtos žalos atlyginimas būtų apsunkintas arba taptų net neįmanomas.

35. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės prašymas skirti baudą atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui atmetus antstolės prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui, apeliacinės instancijos teismui nėra prielaidų vertinti atskirajame skunde išreikšto apelianto reikalavimo sumažinti baudą ir ją pradėti skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos pagrįstumo. Atskirąjį skundą patenkinus, netenkinamas suinteresuoto asmens kredito unijos „Saulėgrąža“, kaip pralaimėjusios šalies, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės T. G. pareiškimą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.